Wikipidia: Ax a di Apaslhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ax_a_di_ApaslDi hAx a di Apasl adawaiz kaal hAx ah wahn a di buk dem a di Baibl ahn ah di falarop to Jiizas: di Buk We Luuk Rait bout Im.Baiblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BaiblKristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KristianitiWikipidia: 1907 Kinston oertkwiekhttps://jam.wikipedia.org/wiki/1907_Kinston_oertkwiekDi 1907 Kinston oertkwiek we shiekop di kiapital a di ailan a Jumieka wid magnityuud 6.5 pah di muoment magnityuud skiel pah Monde 14 Janiweri, about 3:30 pm luokal taim (20:36 UTC), eh-kansida bai nof raita a di taim fi bi wan a di wol dedlies oertkwiek rikaad ina ischri.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: 2010 Kinston anreshttps://jam.wikipedia.org/wiki/2010_Kinston_anresDi 2010 Kinston anres, dob luokali az di Tivoli Ingkoerjan, wena aam kanflik bitwiin di Showa Pasi jrog kyaatel ah Jumieka milichri ah poliis fuos ina Kinston, di kiapital a Jumieka. Di kanflik eh-bigin pah di 23 Mie 2010 az sikioriti fuos taat fi saach fi mieja jrog laad Kristifa "Dudus" Kuok, afta di Yunaitid Stiet rikues ih exchradishan, ah di liida a di kriminal giang we atak sebral poliis stieshan.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: 2011 Jumiekan jinaral ilekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/2011_Jumiekan_jinaral_ilekshanDi 2011 Jumiekan jinaral ilekshan eh-huol pah 29 Disemba 2011 ina Jumieka. Di ilekshan eh-kantes mienli bitwiin di nieshan tuu mieja palitikal paati, di gobanin Jumieka Lieba Paati (JLP), liid bai Anju Uolnis, ah di apazishan Piipl Nashinal Paati (PNP) liid bai Puosha Simsn-Mila.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Aabithttps://jam.wikipedia.org/wiki/AabitIna fizix, aabit a di gravitieshanal koerv paat a wah abjek rong wah paint ina spies, fi egzampl di aabit a planit rong wah staar, ar nachral satilait rong wah planit. Aabit a planit tipikali iliptikal, ah di senchral mas we aabit de a di fuokal paint a di ilips.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiSayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aachitechahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AachitechaAachitecha (Latn architectura, frah di Griik ἀρχιτέκτων arkhitekton "aachitek", frah ἀρχι- "chiif" ah τέκτων "bilda") a buot di pruoses ah di prodok a planin, dizainin, ah kanschrokin bildin ah ada fizikal chokcha.Aachitechahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AachitechaAathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatKolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaVijual aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Vijual_aatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aafwe Chrii, Sint Anju, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aafwe_Chrii,_Sint_Anju,_JumiekaAafwe Chrii a di kiapital fi Sint Anju Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Aagianik kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aagianik_kimischriAagianik kimischri a wah kimischri sobdisiplin we invalv di sayantifik stodi a di chokcha, prapati, ah riakshan a aagianik kompoun ah aagianik matiirial, i.e.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aajentiinahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AajentiinaAajentiina, ofishali niem di Aajentiin Ripoblik, a di sekan bigis konchri ina Sout Amoerka, an a wah fedarieshan a 23 pravins an wah aatanamos siti, Buenos Airiz. Aajentiina a di iet-bigis konchri ina di wol bai lan ieria ah di bigis outa aal a di konchridem we ab Panish az ofishal languij, alduo Mexiko, Kolombia ah Spien ab muo piipl.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aakeschrahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AakeschraAakeschra a laaj inschrumental ohsambl yuuz ina klasikal myuuzik we kantien sekshan a chring (vailin, vyuola, chelo ah dobbl bies), braas, udwin, ah pokoshan inschrument.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aamiiniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AamiiniaAamiinia (Aamiinian: Հայաստան, chr. Hayastan, IPA: [hɑjɑsˈtɑn]), ofishali di Ripoblik a Aamiinia (Aamiinian: Հայաստանի Հանրապետություն, chr.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/AatAat a wah difrah-difrah rienj a yuuman aktiviti fi kriet vijual, aaditeri ar pofaamans aatifak – aatwok, we hexpress di aata himajinietiv ar teknikal skil, inten fi bi aprishiet fi deh byuuti ar imuoshanal powa. Ina deh muos jinaral faam dem aktiviti ya hingkluud di prodokshan a wok a haat, di kritisizim a haat, di todi a di ischri a haat, ah di hestetik diseminieshan a haat.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aat#RefrensWikipidia: Aatifishal intelijenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aatifishal_intelijensAatifishal intelijens (AI) a di intelijens egzibit bai mashiin ar saafwier. A di niem azwel fi di akademik fiil a stodi we stodi ou fi kriet kompyuuta ah kompyuuta saafwier we kiepebl a intelijent biyevia.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aatikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AatikDi Aatik a wahn riijan we de roun di Naat Puol a di Ort, opozit di Antaatik riijan roun di Sout Puol. Di aatik inkluud di Aatik Uoshan, an som paat a Kyanada, Griinlan (we Denmaak uon), Rosha, di Yunaitid Stiet (Alaska), Aislan, Naawie, Swiidn, ahn Finlan.Aatikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Abaashanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AbaashanAbaashan a di henin a prignansi bai rimuuv a fiitos ar embrio bifuo ikiah sovaiv outsaida di yuutaros.Definitions of abortion, as with many words, vary from source to source.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Abaashan#RefransWikipidia: Abaiyojenisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/AbaiyojenisisIna di nachral saiyans dem, abaiyojenisis, ar di arijin a laif, a di stodi a ou laif pan di ort kuda eva divelop outa non-livin mata. Ano di siem ting az evaluushan, faa dat a di stodi a ou difrent gruup a livin tingz chienj uova taim.Arijin a laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Arijin_a_laifWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Abalishanizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AbalishanizamAbalishanizam wehna muuvment fi hen di slieb chried ahn himansipiet di sliebdem ina westan Yuurop ahn di Amorkadem. Nobadi moch no protes di slieb sistim tel di 18t senchri, wen rashanalis tinkadem a di hInlaitnment kritisaizi fi vayaliet yuuman rait, ahn Kwieka ahn ada els ivanjelikal rilijos gruup kandemi az an-Kristian.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Abejar, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Abejar,_Soria,_SpienAbejar a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 405 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Iebriamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IebriamIebriam de ina di Buk a Jenisis an a di fos piechriaak a di Izrelait, di Ishmelait, di Midianait ah di Idomait piipldem. Ih rigyaad az di piechriaak a Juu, Kristian ah Muzlim piipl ah di smadi uu ep difain monotiyizim.Baiblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BaiblRilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Abraham Lincolnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Abraham_LincolnAbraham Lincoln wehna di sixtiint (16t) president a di Yunaitid Stiets. Im liid di konchri outa di bigis intornal kraisis I eva go chuu, di Amerikan Sivl Waar, we prizaab di yuuniyan an en slievri.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Abujahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AbujaAbuja a di kyapital fi Naijiiria.Naijiriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NaijiriaWikipidia: Adalf Itlahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Adalf_ItlaAdalf Itla, nuo az Adolf Hitler (Joerman pronongxieshan: [ˈadɔlf ˈhɪtlɐ], 20 Iepril 1889 – 30 Iepril 1945), wena Aschrian-baan Joerman palitishan ah di liida a di Nashinal Suoshalis Joerman Woka Paati (Joerman: Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, abriviet NSDAP), papiula nuo az di Naatsi Paati. Ih wena di ruula fi Joermani frah 1933 tu 1945, saab az chansla frah 1933 tu 1945 ah az ed a stiet (Führer und Reichskanzler) frah 1934 tu 1945.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Adisihttps://jam.wikipedia.org/wiki/AdisiDi Adisi (Griik: Ὀδύσσεια Odýsseia, pronongx [o.dýs.Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaWikipidia: Adolthttps://jam.wikipedia.org/wiki/AdoltBailajikali, wah adolt ar big piipl ar big smadi a yuuman biin ar ada aaganizim we riich sexyual machyuoriti. Ina yuuman kantex, di toerm adolt adishanali ab miinin asosiet wid suoshal ah liigal kansep.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Adradas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Adradas,_Soria,_SpienAdradas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 78 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Advataizinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AdvataizinAdvataizin a faam a maakitin komiunikieshan yuuz fi promuot ar sel tingz, yuujali biniz prodok ar saabis.Advataizinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AdvataizinWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Afganistanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AfganistanAfganistan a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AfrikahAfrika a di worl sekan-laargis ahn sekan mous-papulos kantanent, aftaa Ieja. Roun 30.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Afrikan Nashinal Kanggreshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Afrikan_Nashinal_KanggresDi Afrikan Nashinal Kanggres (African National Congress) adawaaiz nuon az ANC a wah palitikal paati ina Sout Afrika. A disya paati ya faam di korant govament ah ebri govament pah di nashinal levl sins 1994 wen Sout Afrika weh bikom wah puos-apaataid konchri.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Agnastisizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AgnastisizimAgnastisizim a di vyuu we di chuu valyuu a soertn kliem – espeshali metafizikal ah rilijos kliem laka weda Gad, di divain ar di syuupanachral egzis – no nuo ah praps kyaah nuo.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Agnastisizim#RefransWikipidia: Agrikolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AgrikolchaAgrikolcha a di koltivieshan a animal, plaant ah fonggi fi fuud, faiba, bayofyuil, medisinal ah ada prodok yuuz fi sostien ah inans yuuman laif. Agrikolcha ena di kii divelopment ina di raiz a sednchri yuuman siblaizieshan, we faamin a domestikietid spiishiz kriet fuud soerplos we noercha di divelopment a siblaizieshan.Agrikolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AgrikolchaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aibiirian Peninsiulahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aibiirian_PeninsiulaDi Aibiirian Peninsiula, de diip ina di soutwes a Yuurop an ab di nieshan dem we niem Spien, Puotigal, Anduora, Jibralta, an wah likl paat a Frans. Ia di peninsiula we de di muos wes outa di wuola di sodan peninsiuladem ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiPuotigalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuotigalSpienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpienStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Aidiilizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AidiilizimIna filasafi, aidiilizim a di gruup a filasafi we asoert se rialiti, ar rialiti az wi kiah nuo i, a fondamentali mental, mentali kanschrok, ar adawaiz imatiirial. Epistemalajikali, aidiilizim manifes az skeptisizim bout di pasibiliti fi nuo heni main-indipendant ting.Aatikl we niid refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_refransWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aijropowahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AijropowaAijropowa ar waata powa (frah di Griik: ύδωρ, "waata" ) a powa diraiv frah di enaji a faalin waata ar faas ronin waata, we kiah aanis fi yuusful poerpos.Enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EnajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aikuuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aikuuthumb|upright|Griev ah [[Yosa Buson.]]Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaPages using ISBN magic linkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pages_using_ISBN_magic_linksWebarchive template wayback linkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Webarchive_template_wayback_linksWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aislanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AislanhAislan (ofishali di Ripoblik a hAislan) a wah ailan-nieshan ina di Naat Aklantik, bitwiin Yuurop ah Griinlan. Di kiapital a Raikiavík, ah di ofishal languij a hAislandik.Aislanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AislanJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Aislandik langwijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aislandik_langwijhAislandik a wah Naat Joermanik languij, we taak ina hAislan. Iexchriimli simila tu Uol Naas, we aal Skandinievian languij diraiv frah.Aislanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AislanJoermanik languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Joermanik_languijStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Aivri Kuoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aivri_KuosAivri Kuos a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Aizak Mendiz Belisariohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aizak_Mendiz_BelisarioAizak Mendiz Belisario ar Isaac Mendes Belisario (1795–1849) wena Jumiekan aatis a Juwish disent. Ih weh aktiv ina Kinston rong di taim a Imansipieshan ah ih wok, ina pient ah ina print, provaid wah rier ah rich yai-witnis dakiument a laif ina Jumieka.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aizak_Mendiz_Belisario#RefransWikipidia: Aizak Nyuutnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aizak_NyuutnAizak Nyuutn (Isaac Newton) (4 Janiweri 1643 – 31 Maach 1727) ena wah Ingglish fizisis, matimatishan, aschranama, nachral filasifa, alkimis, a tioluojan, ah wan a di muos influenshal mandem ina yuuman ischri. Ih buk, Philosophi Naturalis Principia Mathematica, we poblish ina 1687 a wan a di muos influenshal buk ina di ischri a sayans, kaa a im pudong di grongwok fi klasikal mikianix.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplSayantishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayantisWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Alan Turinghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alan_TuringAlan Matisn Tyuuring (Ingglish: Alan Mathison Turing, OBE, FRS, pronongxieshanˈtjʊ(ə)rɪŋ, 23 Juun 1912 – 7 Juun 1954) wehna British matimatishan, lajishan, kriptanalis ahn kompyuuta sayantis.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alan_Turing#RefransWikipidia: Albieniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AlbieniaAlbienia a wahn konchri ina Yuurop.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Alboert Ainstainhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alboert_AinstainAlboert Ainstain (Albert Einstein) (14 Maach 1879 - 18 Iepril 1955) ena wah Juu, uu baan ina Joermani ah ton tiiretikal fizisis. Ih binuon fi ih tiiridem bout speshal ah jinaral relitiviti.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Alconaba, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alconaba,_Soria,_SpienAlconaba a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 169 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Alcubilla de Avellaneda, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alcubilla_de_Avellaneda,_Soria,_SpienAlcubilla de Avellaneda a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 171 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Alcubilla de las Peñas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alcubilla_de_las_Pe%C3%B1as,_Soria,_SpienAlcubilla de las Peñas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 66 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aldealafuente, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aldealafuente,_Soria,_SpienAldealafuente a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 126 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aldealices, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aldealices,_Soria,_SpienAldealices a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 24 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aldealpozo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aldealpozo,_Soria,_SpienAldealpozo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 25 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aldealseñor, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aldealse%C3%B1or,_Soria,_SpienAldealseñor a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 43 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aldehuela de Periáñez, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aldehuela_de_Peri%C3%A1%C3%B1ez,_Soria,_SpienAldehuela de Periáñez a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 51 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Alentisque, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alentisque,_Soria,_SpienAlentisque a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 34 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aligzanda di Griethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_di_GrietAligzanda di Griet, aalso nuon az Aligzanda III a Macedon, wehna wan ienchent Griik king a Macedon. Im a when wan a di muos soksesful milichri komaanda dem fi aal taim an az faar az wi nuo im neva luuz a bakl.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Alfabethttps://jam.wikipedia.org/wiki/AlfabetAlfabet a wah tandad set a leta (biesik raitdong simbal ar grafiim) we yuuz fi rait wan ar muo langwij bies pah di jinaral prinsipl se di letadem riprizent fuoniim (biesik signifikant soun) a langwij piikin. Dis meki difrah tu adaels taip a raitn sistim, laka silabari (ina we ebri dege kiarakta riprizent wah silabl) ah luogografi (we paat ebri dege kiarakta riprizent wah wod, morfiim, ar semantik yuunit).Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aligzanda Bostamantihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_BostamantiSar Wiliam Aligzanda Claak Bostamanti ar Sir William Alexander Clarke Bustamante, GBE (24 Febiweri 1884 – 6 Aagos 1977) wena Jumiekan palitishan ah lieba liida uu wena di fos praim minista a Jumieka. Bostamanti hana ina Jumieka wid di taikl Nashinal Iiro a Jumieka ina rekanishan a ih achiivment.Hoerli laif ah edikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_Bostamanti#Hoerli_laif_ah_edikieshanMarid ah fambilihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_Bostamanti#Marid_ah_fambiliEnta ina palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_Bostamanti#Enta_ina_palitixBostamanti bakbuonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_Bostamanti#Bostamanti_bakbuonRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_Bostamanti#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aligzanda_Bostamanti#Extoernal_lingkWikipidia: Aliud, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aliud,_Soria,_SpienAliud a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 29 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aljiiriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AljiiriaAljiiria a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Almajano, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Almajano,_Soria,_SpienAlmajano a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 205 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Almaluez, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Almaluez,_Soria,_SpienAlmaluez a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 221 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Almarza, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Almarza,_Soria,_SpienAlmarza a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 647 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Almazul, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Almazul,_Soria,_SpienAlmazul a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 114 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Almazán, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Almaz%C3%A1n,_Soria,_SpienAlmazán a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2004 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 5,755 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Almenar de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Almenar_de_Soria,_SpienAlmenar de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 322 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Alpanseque, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alpanseque,_Soria,_SpienAlpanseque a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 89 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Alpshttps://jam.wikipedia.org/wiki/AlpsDi Alps a di ayis ah muos extensiv mountn rienj sistim we wuola it lokiet ina Yuurop, chrechout apraximetli 1,200 kilomita kraas iet Alpain konchri: Aschria, Frans, Joermani, Itali, Liktenstain, Manako, Sloviinia, ah Suitsalan.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Amazan Rivahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Amazan_RivaDi Amazan Riva ina Sout Amoerka a di laajis riva bai dischaaj a waata ina di wol, ah di sekan ina lent.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Amoerkan Revaluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Amoerkan_RevaluushanDi ´Amoerkan Revaluushan wena politikal opiival we tek plies bitwiin 1765 ah 1783 juurin taim wen kalanis ina di Toertiin Amoerkan Kalani rijek di British manaki ah tapanaaris, deh uobachruo di aatariti a Griet Britn, ah foundid di Yunaitid Stiet a Amoerka.Ischri a di Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_di_Yunaitid_StietWikipidia: Amoerkan Revaluushaneri Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Amoerkan_Revaluushaneri_WaarDi Amoerkan Revaluushaneri Waar (1775–1783), adawaiz nuo az di Amoerkan Waar a Indipendans, ah di Revaluushaneri Waar ina di Yunaitid Stiet, wena di aams kanflik bitwiin Griet Britn ah toertiin a fii Naat Amoerkan kalani, we eh diklier demself di indipendant Yunaitid Stiet a AmoerkaIschri a di Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_di_Yunaitid_StietWikipidia: Amoerkazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Amoerkazthumb|300px|AmoerkazAmoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AmoerkaJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Anaakizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AnaakizamAnaakizam a di palitikal filasafi wa henkompas tiiri ahn atityuud ush kansida di stiet, az kompolsri gobament, fi bi anesiseri, aamful, ahn/ar andizairobl, ahn ipromuot di iliminieshan a di Stiet ar anaaki. Pisifik anaakis dem maita ab adishanal kraitiiria fi wa kanstityuut anaakizam, ahn dehn aafn disagrii wid dehn wananeda bout wa demaya kraitiiria bi.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Anatomihttps://jam.wikipedia.org/wiki/AnatomiAnatomi a di branch a bailoji kansoern wid di stodi a di chokcha a aaganizim ah deh paats.Anatomihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnatomiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Anchopalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/AnchopalajiAnchopalaji a di stodi a yuumaniti. Imien sobdivijan a suoshal anchopalaji ah kolchral anchopalaji, we diskraib ou sasayatidem wok rong di wol, lingguistik anchopalaji, we investigiet di influens a languij ina suoshal laif, ah bailajikal ar fizikal anchopalaji, we kansoern lang-toerm divelopment a di yuuman aaganizim.Suoshal Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Andiizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AndiizDi Andiiz a di langgis kantinental mountn rienj ina di wol. Dem a wah kantinyual rienj a mountn a galang-galang pah di wes kuos a Sout Amoerka.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Anduorahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AnduoraAnduora afishali niem di Prinspaliti a Anduora (Katalan: Principat d'Andorra) a wahn likl lanlak konchri we de ina di soutwes a Yuurop ina di iis Piraniiz mountan dem an baada wid Spien an Frans. I bout 470 km² wid wahn estimietid papulieshan a 84,484 ina 2008.Anduorahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnduoraWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Andyuurashttps://jam.wikipedia.org/wiki/AndyuurasAndyuuras, ofishal niem Ripoblik a Andyuuras, (Panish, República de Honduras) a wah dimokratik ripoblik ina Senchral Amoerka. Deh yuus fi kaali Panish Andyuuras, fi difrenshieti frah British Andyuuras (nou niem Biliiz).Andyuurashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AndyuurasJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSenchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Senchral_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Ang Kanghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ang_KangAng Kang (香港), ofishali di Ang Kang Speshal Adminischretiv Riijan (香港特別行政區), a wahn terichri we luokiet pan di Pearl Riva Delta ina Iis Ieja we ab bout 6.9 milian piipl.Ang Kanghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ang_KangWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Anggahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AnggaAngga ar raat adawaiz nuo az ignaransi a wah intens imuoshanal rispans. A naamal imuoshan we invalv chrang ankomfatebl ah imuoshanal rispans tu posiiv provokieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Angga#RefransWikipidia: Anggilahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AnggilaAnggila a wah British uobasii terichri ina di Kiaribiyan, wan a di muos nadan a aal a di Liiwad Ailan, we de ina di Lesa Antiliiz. Imekop a di mien ailan we niem Anggila, bout 26 km (16 mail) lang bai 5 km (3 mail) waid a di braadis paint, tigeda wid soh wuoliip a likl-likl ailan an kie wepaat no piipl no lib.Anggilahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnggilaKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Angguolahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AngguolaAngguola a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Ankarahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ankararight|250px|thumb|AnkaraTorkihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:TorkiWikipidia: Antaatikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Antaatika200px|right|thumb|AntaatikaAntaatikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AntaatikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Antiiga ah Baabyuudahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Antiiga_ah_BaabyuudaAntiiga ah Baabyuuda (Panish fi "ienshent" ah "bied-op") a wah ailan nieshan we de pan di iistan baadalain a di Kiaribiyan Sii wid di Atlantik Uoshan. Az di niem paint out, ikansis a tuu mieja ailan - Antiiga ah Baabyuuda - ah soh wuoliip a likl ailet tu.Antiiga an Baabyuudahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Antiiga_an_BaabyuudaKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Anuovahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AnuovaAnuova (Joerman pronongxieshan: [haˈnoːfɐ]) a wah siti ina Joermani.Joermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Anuova Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Anuova_Parish,_JumiekaAnuova (kiapital Luusi), a wah parish pah di naatiis tip a Jumieka. Anuova a paat a Kaanwal Kounti, an ibaada wid Sin Jiemz ina di iis, ah Wesmolan pah di sout.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Apinishttps://jam.wikipedia.org/wiki/ApinisApinis a mental ar imuoshanal stiet a wel-biin difain bai pazitiv ar plezant imuoshan we rienj frah kantentment tu intens jai.Wordnet 3.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Apinis#RefransWikipidia: Aprahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ApraApra a wah aat faam we singa ah myuuzishan pofaam jramatik wok ah kombain tex (libreto) ah myuuzikal skuor, yuujali ina tiachrikal setn. Ina chradishanal apra, singa du tuu taip a singin: resitietiv, wah spiich-inflek stail ah aria, wah muo melodik staile.Pofaamin aatshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pofaamin_aatsWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Arabik languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arabik_languijArabik (العَرَبِية, al-ʻarabiyyah alʕaraˈbijja ar عربي ,عربى ʻarabī ˈʕarabiː) a di Klasikal Arabik languij a di 6t senchri ah imadan disendant exkluudn Maaltiiz. Arabik spiik ina waid aak we chrech kraas Westan Ieja, Naat Afrika, ah di Aan a Afrika.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Arancón, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aranc%C3%B3n,_Soria,_SpienArancón a wahn miunisipaliti luokiet ina di Pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 102 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Arawakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ArawakDi Arawak Nietiv Piipl ar jos Arawak a weh wan a di indijinos piipldem ina Sout Amoerka ah di Kiaribiyan."Arawak", Encyclopaedia Britannica website.Niemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arawak#NiemIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arawak#IschriMadan die disendanthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arawak#Madan_die_disendantMemuorial a Arawak Piipl tidehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arawak#Memuorial_a_Arawak_Piipl_tideMadoern papilieshan ah disendanthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arawak#Madoern_papilieshan_ah_disendantRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arawak#RefransWikipidia: Archimedeshttps://jam.wikipedia.org/wiki/ArchimedesArchimedes a Syracuse (s. 287 BK) wehna wahn Griik matamatishan, fizisis, injinier, inventa, an aschranama.Matimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Arcos de Jalón, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arcos_de_Jal%C3%B3n,_Soria,_SpienArcos de Jalón a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 1.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Arenillas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Arenillas,_Soria,_SpienArenillas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 28 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aristaklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AristaklAristakl (Ἀριστοτέλης Aristotélēs; 384 BK - 322 BK) wena wah Griik filasafa, wan a Plieto schuudent ah di tiicha a Aligzanda di Griet. Ih rait pah nof sobjek, ingkluudn fizix, metafizix, puoychri, tieta, myuuzik, lajik, rechrik, palitix, gobament, etix, bailoji, ah zuulaji.Chek out demya tuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aristakl#Chek_out_demya_tuWikipidia: Aritmitikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AritmitikAritmitik (frah Griik ἀριθμός arithmos, "nomba") a di uolis ah muos elimenchri branch a matimatix. Ikansis a di stodi a nomba, espeshali di prapati a di chradishanal aparieshandem bitwiin dem —adishan, sobchrakshan, moltiplikieshan ah divijan.Aritmitik aparieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aritmitik#Aritmitik_aparieshanWikipidia: Aruubahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AruubaAruuba a wah 33 kilomiita (32 mail) lang ailan ina di Lesa Antiliiz we de ina di Sodan Kiaribiyan Sii, 27 km (17 mail) naat a di Paraguaná Peninsiula, Falcón Stiet, Venizuela. Tigeda wid Kiurasao ah Bonier, ifaam we deh kaal di ABC ailanz a di Liiwad Antiliiz, di sodan ailan chien a di Lesa Antiliiz.Aruubahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AruubaKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Arévalo de la Sierra, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ar%C3%A9valo_de_la_Sierra,_Soria,_SpienArévalo de la Sierra a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 81 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/AschranamiAschranami, a nachral sayans, di todi a silestial abjek (laka staar, gialaxi, planit, muun, astaraid, kamit ah nebiula) ah pruoses (laka siupanuova hexpluojan, giama rie bos, ah kasmik maikrowiev bakgrong riedieshan), di fizix, kimischri, ah evalushan a soch abjek ah pruoses, ah muo jinarali aal finamina we arijiniet outsaida di atmosfier a Oert.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiSayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aschriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AschriaAuschria a wah konchri ina westan senchral Yuurop.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Aschrieliahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AschrieliaDi Kamanwelt a Aschrielia a wahn konchri ina di Sodorn Emisfier we mek op a di Aschrielian kantinent, di ailan niem Tazmienia, an nof ada likla ailan ina di Indian an Pasifik Uoshan. Di papyulieshan a 24 milian.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Asidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AsidAsid (frah di Latn acidus/acēre miinin sowa) a kimikal sobstans uufa akwios saluushan kiaraktaraiz bai a sowa ties, di abiliti fi ton bluu litmos red, ah di abiliti fi riak wid bies ah soertn metal (laka kialsiom) fi faam saalt. Akwios saluushan a wah asid we ab pH a les dah 7 ah azwel koluokwial refa tu az 'asid' (laka se 'dizalv ina asid'), wails di schrik definishan refa onggl tu di salyuut.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Asiriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AsiriaAsiria, wah mieja Mesopotiemian Iis Simitik kindom ah empaya a di Ienshent Nier Iis, egzis az indipendant stiet frah paravencha az hoerli az di 25f senchri BKE, tel ikalaps bitwiin 612 BKE ah 599 BKE, ispan frah di migl tu Hoerli Branz Iej chuu tu di liet Ayan Iej.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Astaraidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AstaraidAstaraid a maina planit, espeshali demde ina di ina Suola Sistim.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiSuola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Atamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AtamAtam a di sumaalis kanstityuent yuunit a aadineri mata we ab di prapati a wah kimikal eliment. Ebri salid, likuid, gias, ah plazma kompuoz a nyuuchral ar ayonaiz atam.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ataman Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ataman_EmpayaDi Atoman Empaya (Atoman Toerkish: دَوْلَتِ عَلِيّهٔ عُثمَانِیّه Devlet-i Aliyye-i Osmâniyye, Madan Toerkish: Osmanlı İmparatorluğu ar Osmanlı Devleti), adawaiz nuo az di Toerkish Empaya, Atoman Toerki ar Toerki, wena empaya foun ina 1299 bai Oghuz Toerkdem ah Osman I ina naatwestan Anatuolia. Afta kangkues ina di Balkanz bai Murad I bitwiin 1362 ah 1389, di Atoman soltaniet eh-chansfaam ina chanskantinental empaya ah kliemant fi di kalifet.Ischri a Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_IejaIschri a Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_YuuropToerkihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ToerkiWansataim konchridemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wansataim_konchridemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Atenzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AtenzAtenz a di kyapital fi Griis.Atenzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AtenzGriishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GriisWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Atlantik Uoshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Atlantik_UoshanAtlantik Uoshan roun 106.46 milian km² (41.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Atlantik sliev chriedhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Atlantik_sliev_chriedDi Atlantik sliev chried ar chranzatlantik sliev chried tek plies kraas di Atlantik Uoshan frah di 15t chuu tu di 19t senchri. Di vaas majariti a demde we insliev ah weh chanspuot tu di Nyuu Wol, nof chuu di chrayanggiula chried ruut ah di Migl Pachiz, ena Wes Afrikan frah di senchral ah westan paat a di kantinent we get sel bai ada westan Afrikan tu westan Yuropian sliev chrieda, wid wah sumaal mainariti we get kiapcha dairekli bai di sliev chriedadem ina kuostal ried, ah kyaa kom a di Amoerkaz.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaSlievrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SlievriWikipidia: Atmosfier a Oerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Atmosfier_a_Oertright|250px|thumb|Atmosfierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AtmosfierWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Atila di Onhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Atila_di_OnAtil wehna di empara a di On piipl fram 434 til im ded ina 453. Im wehna wan liida a di Onik Empaiya we chrech fram Jormani tu di Yuural Riva an fram di Riva Danuub tu di Baltik Sii.Aatikl we niid rivijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_rivijanOnik Empaiyahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Onik_EmpaiyaPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Agostoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/AgostosAgostos, baan Gaius Octavius Thurinus, weh adap bai ih griet-ongkl Julios Siiza ina 44 BKI, ah bitwiin datde taim de ah 27 BKI, get di nyuu ofishal niem Gaius Julius Caesar. Afta 27 BKI, ih weh niem Gaius Julius Caesar Augustus.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ausejo de la Sierra, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ausejo_de_la_Sierra,_Soria,_SpienAusejo de la Sierra a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 67 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Avisenahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AvisenaAbū ‘Alī al-Ḥusayn ibn ‘Abd Allāh ibn Sīnā, nuo az Abū Alī Sīnā (Poerjan ابوعلی سینا), ar Ibn Sīnā (arabik ابن سینا), ar Avitzianós (Griik Aβιτζιανός), ar latnaiz Avisena (s. 980 - 1037) a weh wah Poerjan palimat ah di bes fizishan ah filasafa fiih taim.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ayan Iejhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ayan_IejDi Ayan Iej a di piiriad we jinarali okor afta di Branz Iej, maak bai di prevalent yuus a ayan. Ayan prodokshan nuo fi eh-tek plies ina Anatuolia akliis az hoerli az 1200 BKE, wid soh kantemporeri aakiolajikal evidens we paint tu hoerlia diet.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Azabaijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AzabaijanAzabaijan a wah savrin konchri a Ieja an Yuurop.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: BRIChttps://jam.wikipedia.org/wiki/BRICBrazil, Rosha, hIndia ahn di Piiplz Ripoblik a ChainaWikipidia: Ba'aamazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ba%27aamazDi Ba'aamaz, ofishali di Kamanwelt a di Ba'aamaz, a wah indipendant, savrin konchri we mekop a tuu touzn kie ah sebm onjrid ailan we faam wah aachipelago. Ide ina di Atlantik Uoshan tu di soutiis a di Yunaitid Stiet; naat a Kyuuba, Ispanyuola (Daminikan Ripoblik ah Ieti) ah di Kiaribiyan Sii; ah naatwes a di Toerx ah Kiekos Ailanz.Ba’aamazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ba%E2%80%99aamazWikipidia: Ba'ai Fiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ba%27ai_FietDi Ba'ai Fiet (nastaliq بهائیت fa Bahá'iyyat, Arabik بهائية Bahá'iyya IPAc-en bəˈhaɪ,Ingglish, "Bahá'í" IPAc-en bəˈhaɪ pronongx wid tuu silibl askaadn tu di pronunciation guide pah di Bahá'í World News Service Website (Bahá'í: Ba-HIGH). Ina Poerjan, بهائی IPA-fa bæhɒːʔiː pronongx wid chrii silibl.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ba%27ai_Fiet#RefransWikipidia: Baabiedozhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BaabiedozBaabiedoz de iis a di Kiaribiyan Sii, an a wah indipendant kantinental ailan nieshan ina di Westan Atlantik Uoshan. Ide bout 13° naat a di ikwieta ah 59° wes a di praim meridian; istil kansida paat a di Lesa Antiliiz.Baabiedozhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BaabiedozKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanWikipidia: Baarienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BaarienBaarien a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Baaskitbaalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BaaskitbaalBaaskitbaal a wohn tiim puot wit tuu tiim dem wit faiv pleya dem. Dem ple baaskitbaal wit wohn buol chaaled a baaskitbaal.Spuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpuotsWikipidia: Bab Maalihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali__INDEX__Herli laif ahn karierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Herli_laif_ahn_karierMyuuzikal karierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Myuuzikal_karier1962-72: Hoerli ierdemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#1962-72:_Hoerli_ierdem1972-74: Muuv tu Ailan Rekaadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#1972-74:_Muuv_tu_Ailan_Rekaad1974-76: Lainop chienj ah shuutinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#1974-76:_Lainop_chienj_ah_shuutin1976-79: Rilokieshan gaa Ingglanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#1976-79:_Rilokieshan_gaa_Ingglan1979-81: Lieta ierdemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#1979-81:_Lieta_ierdemSiknis ah dethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Siknis_ah_detPoersnal laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Poersnal_laifRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#RilijanFambilihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#FambiliFutbaalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#FutbaalPoersnal Vyuuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Poersnal_VyuuPan-Afrikanizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Pan-AfrikanizimGianjahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#GianjaLegisihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#LegisiAwaad ah Hanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Awaad_ah_HanaAda chribiuthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Ada_chribiutDiskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Styuujo_albomLaiv albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Laiv_albomPrii dis tuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Prii_dis_tuRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#RefransNuothttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#NuotSuoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#SuosExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bab_Maali#Extoernal_lingkWikipidia: Bagavad Giitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bagavad_GiitaDi Bagavad Giita (भगवद्गीता, IAST bhagavad-gītā, IPA-sa ˈbʱəɡəʋəd̪ ɡiːˈt̪aː; lit. "Sing a di Bagavan (Lord)") Davis, Richard H.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bagavad_Giita#RefransWikipidia: Baiblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baibl300px|right|thumb|BaiblSi azwelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baibl#Si_azwelWikipidia: Bailojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/BailojiBailoji a di saiyans we stodi di livin aaganizim dem. Bifuo di naintiin senchri, bailoji wehn kom aanda di jenaral stodi a aal nachral hobjek kaal Nachral Ischri.Bailojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BailojiLaif sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Laif_sayansStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Balehttps://jam.wikipedia.org/wiki/BaleBale (IPAc-en bæleɪ, IPA-fr balɛ) a taip a pofaamans daans we arijiniet ina di Italian Renesans kuot a di 15t senchri ah lieta divelop ina kansoert daans faam ina Frans ah Rosha. Isens bikom pred aal uoba az wah ai teknikal faam a daans wid iwuona vokiabileri bies pah French toerminalaji.Kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Banggladeshhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BanggladeshBanggladesh a wah savrin konchri a Ieja. Di papyulieshan a di konchri a 167 milian (2016), wan a di ten muos papilos konchri ina di wol.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bangk a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bangk_a_JumiekaDi Bangk a Jumieka a di senchral bangk a Jumieka lokiet ina Kinston. Iwe-exstablish bai di Bangk a Jumieka Ak 1960 ah weh-opin pah 1 Mie 1961.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bangk_a_Jumieka#IschriAaganizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bangk_a_Jumieka#AaganizieshanExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bangk_a_Jumieka#Extoernal_lingkWikipidia: Baptis Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baptis_ChochBaptis a di torm wa diskraib smadi bilangx tu wahn Baptis choch ar Baptist dinaminieshan. Di niem diraiv frahn di kanvikshan se falawa a Jiizas Krais komaan fi get baptaiz (bai himors ina waata) az poblik displie a dehn fiet, ahn so muos adierent rijek infant baptizam.Kristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KristianitiRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia: Baptis Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baptis_WaarDi Baptis Waar, adawaiz nuo az di Krismos Ribelian, di Krismos Opraizn ah di Griet Jumiekan Sliev Rivuolt a 1831–32, wena ilebm-die ribelian we mobilaiz az moch az 60,000 a Jumieka 300,000 sliev.[1] A wah Baptis priicha, Samyuel Shaap, we liidi supuot muosli bai ih falaradem.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baptis_Waar#RefransWikipidia: Baraona, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baraona,_Soria,_SpienBaraona a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 191 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Barca, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Barca,_Soria,_SpienBarca a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 113 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Barcones, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Barcones,_Soria,_SpienBarcones a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 33 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Baruokhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BaruokDi Baruok muotaim tingk bout az wah piiriad a aatistik stail we yuuz egzajarietid muoshan ah klier, iizi fi intoerprit ditiel fi projuus jraama, tenshan, egzubarans, ah grandia ina skolpcha, pientin, aachitecha, lichicha, dans, tieta, ah myuuzik. Di stail eh bigin rong 1600 ina Ruom, Itali, ah pred tu muos a Yuurop.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Baxinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BaxinBaxin a wahn maashal aat ahn kombat spuot we tuu piipl chruo ponch a wananeda, yuujali wid globz aan. Istarikali, di guol a fi wiikn ahn nakdong di opuonent.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baxin#RefransWikipidia: Bayokimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/BayokimischriBayokimischri, somtaim kaal bayolajikal kimischri, a di todi a kimikal pruoses widin ah riliet tu libm aaganizam.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bayoteknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/BayoteknalajiBayoteknalaji a di yuus a libm sistim ah aaganizim fi divelop ar mek prodok, ar "eni teknalajikal aplikieshan we yuuz bailajikal sistim, libm aaganizim ar dirivitiv frani, fi mek ar madifai prodok ar pruoses fi spisifik yuus" (UN Kanvenshan pah Bailajikal Daivoersiti, Aatikl 2). Dipen pah di tuul ah aplikieshan, muotaim iwobalap wid di (rilietid) fiil a bayoinjinierin, bayomedikal injinierin, bayomanifakcharin, esechra.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bayubas de Abajo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bayubas_de_Abajo,_Soria,_SpienBayubas de Abajo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 234 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Bayubas de Arriba, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bayubas_de_Arriba,_Soria,_SpienBayubas de Arriba a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 64 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Baznia ah Oerzigoviinahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baznia_ah_OerzigoviinaBaznia ah Oerzigoviina a wahn konchri ina Yuurop.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Belarushttps://jam.wikipedia.org/wiki/BelarusBelarus a wahn konchri ina Yuurop.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Beljiomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BeljiomBeljiom a wah rich konchri ina Westan Yuurop. Di kiapital a Beljiom a Broslz, an di papilieshan a 10,414,336.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Benggali languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Benggali_languij[bengalí.png|frameless|right]Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Benggali_languij#RefransWikipidia: Beninhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BeninBenin a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Beratón, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Berat%C3%B3n,_Soria,_SpienBeratón a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 45 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Berlanga de Duero, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Berlanga_de_Duero,_Soria,_SpienBerlanga de Duero a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 1.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Biejinghttps://jam.wikipedia.org/wiki/BiejingBiejing (Chainiiz 北京) a di kiapital fi di Piiplz Ripoblik a Chaina.Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ChainaPiiplz Ripoblik a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Piiplz_Ripoblik_a_ChainaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bifuo-Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bifuo-IschriBifuo ischri a wahn torm yuuz fi diskraib di piiriad bifuo ischri rait dong. I kyahn yuuz fi refa tu aal taim sins di taat a di yuunivors, alsuo di torm yuuz muo aafn fi diskraib di piiriad sins wen laif de pan di ort.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Big Banghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Big_BangDi Big Bang tiiri a di privielin kazmolajikal magl fi di yuunivoers frah di hoerlies nuo piiriad chuu isobsikuent laaj-skiel evaluushan. Di magl akount fi di fak se di yuunivoers expan frah ai-ai densiti a ai tempicha stiet, ah aafa a kompriensiv explinieshan fi a braad rienj a finamina, ingkluudn di abondans a lait eliment, di kazmik maikrowiev bakgrong, laaj skiel chokcha ah Obl Laa.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bigi Smalzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bigi_SmalzBigi Smalz (riil niem Kristafa Waalis, haalso nuo haz "The Notorious B.I.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia: Biifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BiifBiif a kolineri niem fi miit frah kiakl. Biif kiah aavis frah bul, efa ar stier.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Biliifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BiliifBiliif a di stiet a main ina we smadi tingk sitn fi bi di kies, wid ar widoutn no impirikal evidens fi pruuv se sinting a so wid fakchual soertnti. Fu puti waneda wie, biliif a wen smadi tingk se sitn a rialiti, chuu-chuu, wen deh no gat no absoluut verifai foundieshan fi deh soertnti a di chuut ar riilnis a sinting.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Biliizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BiliizBiliiz a wah konchri pah di iis kuos a Senchral Amoerka. A di dege konchri a Senchral Amoerka we di hofishal languij a hIngglish, duo nof smadi deso kamanli chat Biliizan Kriyol ah Panish tu.Senchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Senchral_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Bizantiin Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bizantiin_EmpayaDi Bizantiin Empaya sohtaim refa tu az di Iistan Ruoman Empaya, wena di kantiniuyeshan a di Ruoman Empaya ina di Iis juurin Liet Antikuiti ah di Migl Iejiz, wen di kiapital siti wena Kanstantinuopl (madan-die Istanbul, arijinali foun az Bizantiom). Isovaiv di fragmentieshan ah faal a di Westan Ruoman Empaya ina di 5f senchri KE ah kantiniu fi egzis fi aneda touzn ier tel ifaal tu di Ataman Toerx ina 1453.Bizantiin Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Bizantiin_EmpayaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Biznizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BiznizEni bizniz (we dem kaal entapraiz aar form somtaim) a wahn aaganaizieshan dizain fi provaid gudz, sorvis, aar di tuu a dem tu kansyuuma. Bizniz de bout nofnof ina di kiapitalis iikanamidem, we muos a dem av praivit uona an set op fi mek prafit fi bil op di welt a dem uona.Som biesik faam a uonashiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bizniz#Som_biesik_faam_a_uonashipKlasifikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bizniz#KlasifikieshanManijmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bizniz#ManijmentStiet Entapraiz aanda Rifaamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bizniz#Stiet_Entapraiz_aanda_RifaamWikipidia: Blacos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Blacos,_Soria,_SpienBlacos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 63 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Bliez Paskalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bliez_PaskalBliez Paskal (French: Blaise Pascal, pronongxieshan: [blɛz paskal]), 19 Juun 1623, ina Clermont-Ferrand, Frans – 19 Aagos 1662) wena French matimatishan, fizisis, ah rilijos filasafa. Ih wena chail pradiji uu edikiet bai ih pa, wah sibl soervant.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaFizisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizisisFrench piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Blakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BlakBlak a di daakis kola, di rizolt a di absens ar kompliit abzaabshan a lait. Ia di apozit a wait (di kombain spekchrom a kola ar lait).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Blak#RefransWikipidia: Blak Dethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Blak_DetDi Blak Det wena wan a di muos devastietin pandemik ina yuuman ischri, we rizolt ina di det a estimietid 75 tu 200 milian piipl wen ikech ipiik ina Yuurop bitwiin di ier 1346–53.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Blak Riva, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Blak_Riva,_JumiekaBlak Riva a di kiapital fi Sint Ilizibet Parish. Isitiet a di mout a di Blak Riva we giit iniem.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Blak Siihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Blak_SiiDi Blak Sii a sii bitwiin Soutiistan Yuurop ah Westan Ieja. Iboundid bai Yuurop, Anatuolia ah di Kaakasos, ah jrien chuu di Meditarienian ina di Atlantik Uoshan, vaya di Ijiyan Sii ah vierios schriet.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bliecos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bliecos,_Soria,_SpienBliecos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 43 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Bluu Mountn, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bluu_Mountn,_JumiekaDi Bluu Mountndem a di langgis mountn rienj ina Jumieka. Deh ingkluud di ailant ayis paint, Bluu Mountn Piik, a 2256 m (7402 ft).Lanfaam a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Lanfaam_a_JumiekaMountn rienj a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Mountn_rienj_a_JumiekaWol Eritij Sait ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wol_Eritij_Sait_ina_JumiekaWikipidia: Bluu ah Jangkro Mountnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bluu_ah_Jangkro_MountnDi Bluu ah Jangkro Mountn ad tu di Yunaitid Nieshan Edikieshanal, Sayantifik ah Kolcharal Aaganizieshan (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organisation’s) (UNESCO) Prestijos Wol Eritij Lis (Prestigious World Heritage List) ina 2015. A di fos Wol Eritij sait fi Jumieka ah di fos mix (kolcharal ah nachral) sait fi di Kyaribiyan sob-riijan.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Boerkiina Fasohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Boerkiina_FasoBoerkiina Faso a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Boerlinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BoerlinBoerlin a di kiapital a Joermani.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Boerlin#RefransWikipidia: Boliviahttps://jam.wikipedia.org/wiki/BoliviaBolivia (Panish: Bolivia; Quechua: Buliwya; Aymara: Wuliwya; Guarani: Volívia), ofishali nuo az di Pluurinashinal Stiet a Bolivia (Panish: Estado Plurinacional de Bolivia), a wah lanlak konchri lokiet ina wes-senchral Sout Amoerka. Ibaada tu di naat ah iis bai Brazil, tu di soutiis bai Paragwai, tu di sout bai Aajentiina, tu di soutwes bai Chili, ah tu di naatwes bai Peruu.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Borjabad, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Borjabad,_Soria,_SpienBorjabad a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 48 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Borobia, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Borobia,_Soria,_SpienBorobia a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 310 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Botswaanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/BotswaanaBotswaana a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Braadkyaasinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BraadkyaasinBraadkyaasin a di dischribyuushan a aadio an/ar vidio kantent tu dispoers aaadiens vaya eni ilekchranik mas komiunikieshan midiom, bot tipikali wan we yuuz di ilekchromagnetik spekchrom (riedio wiev), ina wan-to-nof magl.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Branz Iejhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Branz_IejDi Branz Iej a taim piiriad kiaraktaraiz bai di yuus a branz, pruoto-raitn, ah adaels hoerli fiicha a oerban sivilizieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Branz_Iej#RefransWikipidia: Brazilhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BrazilBrazil (Puotigiis: Brasil), a di laajis konchri ina Sout Amoerka ah a di onggl nieshan we chat Puotigiis ina di Amoerkaz. Brazil a wah fedarieshan wid tuenti-six stiet, wah fedaral dischrik ah myuunisipalitidem.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Braziliahttps://jam.wikipedia.org/wiki/BraziliaBrazilia a di kyapital fi Brazil.Wikipidia: Bredhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BredBred a stiepl fuud pripier frah duo mek frah flowa ah waata, ah yuujali ibiek. Raitchuu ischri wa raitdong ieba papiula rong di wol an a wan a di houlis aatifishal fuud, impuotant sens di bignin a hagrikolcha.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Brienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BrienDi brien a haagan we saab az di senta a di noervos sistim ina aal voertibret ah muos invoertibret animal.Anatomihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnatomiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: British Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/British_EmpayaDi British Empaya kompraiz di dominian, kalani, protektaret, mandiet, ahn ada els terichri ruul ar administa bai di Yunaitid Kingdam (UK), we harijiniet wid di uobasiiz kalanidem ahn chriedn puos extablish bai hIngglant ina di liet 16t ahn horli 17t senchri. A di ait iwehna di laajis empaya ina ischri ahn, fi uoba a senchri, wehna di fuomuos gluobal powa.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/British_Empaya#RefransWikipidia: British Voerjin Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/British_Voerjin_AilanzDi British Voerjin Ailanz a wah British Uobasii Terichri we de ina di Kiaribiyan Sii, tu di iis a Puoto Riiko. Di ailandem a paat a di Voerjin Ailan aachipelago; di res a ailandem a paat a di Yunaitid Stiet Voerjin Ailanz.British Voerjin Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:British_Voerjin_AilanzKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: British Wes Indizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/British_Wes_IndizDi British Wes Indiz, sohtaim abriviet tu BWI, a nou di British Uobasiiz Terichri ina di Kiaribiyan, Anggila, Bermyuuda, di Kieman Ailanz, ah Mansarat. Bifuo di indipendans a nof nyuu nieshan, deh weh-ingkluud laaja nomba a ailan ina di riijan, tigeda wid tuu mienlan kalani, wuola dem faam paat a di British Empaya.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Brunaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/BrunaiBrunai a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Broslshttps://jam.wikipedia.org/wiki/BroslsBroslz a di kiapital fi Beljiom.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Buberos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buberos,_Soria,_SpienBuberos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2015 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 36 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Budizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BudizimBudizam (Buddhism) a wan fambli a biliif ahn praktis we muos piipl kansida se a rilijan, ani bies pan di laanin-dem we kom fram di man niem Siddhartha Gautama. Im a di wan we dem kaal "Di Buda" ("The Buddha"), we miin se "Di wan we don wiekop ahn si di lait".Budizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BudizimRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Buenos Aireshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buenos_AiresBuenos Aires a di kyapital fi Aajentiina.Aajentiinahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AajentiinaWikipidia: Buitrago, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buitrago,_Soria,_SpienBuitrago a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 54 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Bukhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BukBuk a wah set a piepa we raitpan, print, iloschriet, ar wid blangk shiit, mekop frah ingk, piepa, paachment, ar adaels matiirial, yuujal faasn tugiada fi meki inj pah wan said.Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Buk a Maamanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buk_a_MaamanDi Buk a Maaman a di siekrid tex fi di choch-dem we ichop wid di Lata Die Sient muuvment. Ipoblish fos ina Maach 1830 bai Joseph Smith anda di taikl Di Buk a Maaman: Wan Akount we Rait bi di An a Maaman pan Pliet we Tek fram di Niifai Pliet-dem.Maamanizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MaamanizamWikipidia: Bulgieriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/BulgieriaBulgieria a wah konchri ina Yuurop.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Buod giemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buod_giemBuod giem a giem we plie pah tiebl ah invalv counta, piis ar "man" muuv ar plies pan a prii-maak soerfis ar "buod", askaadn tu set a ruul.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buod_giem#RefransWikipidia: Burgo de Osma-Ciudad de Osma, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Burgo_de_Osma-Ciudad_de_Osma,_Soria,_SpienBurgo de Osma-Ciudad de Osma a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 5.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Burundihttps://jam.wikipedia.org/wiki/BurundiBurundi a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Buutanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BuutanBuutan a wahn konchri ina Iis Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Cabrejas del Campo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cabrejas_del_Campo,_Soria,_SpienCabrejas del Campo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 79 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cabrejas del Pinar, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cabrejas_del_Pinar,_Soria,_SpienCabrejas del Pinar a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 436 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Calatañazor, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Calata%C3%B1azor,_Soria,_SpienCalatañazor a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 63 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Caltojar, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Caltojar,_Soria,_SpienCaltojar a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 92 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Candilichera, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Candilichera,_Soria,_SpienCandilichera a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 183 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Carabantes, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Carabantes,_Soria,_SpienCarabantes a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 29 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Caracena, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Caracena,_Soria,_SpienCaracena a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 29 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Carl Friedrich Gausshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Carl_Friedrich_GaussJonahnn Carl Friedrich Gauss (Iepril 30, 1777 – Febiweri 23, 1855) wehna wahn Jorman matamatishan an saiyantis uu kanchribyuut nof tu di fiil dem a nomba tiori, statistiks, analisis, difrenshal jaamechri, jiodesi, ilekchrostatiks, aschranami, an optiks. Gauss a wehn wahn pikni pradiji.Matimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Carl Linnaeushttps://jam.wikipedia.org/wiki/Carl_LinnaeusCarl Linnaeus (Mie 23, 1707 – Janiweri 10, 1778) a wehn whn Swidish botanis, fizishan, an zuulajis, uu pudong di foundieshan fi di madorn sistim a bainuomial nuomenkliecha. Im binuon az di faada a madorn taxanimi, an tu wan a di faada dem a madorn ikalaji.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Carrascosa de Abajo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Carrascosa_de_Abajo,_Soria,_SpienCarrascosa de Abajo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2004 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 32 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Carrascosa de la Sierra, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Carrascosa_de_la_Sierra,_Soria,_SpienCarrascosa de la Sierra a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2004 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 13 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Casarejos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Casarejos,_Soria,_SpienCasarejos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 235 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Castilfrío de la Sierra, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Castilfr%C3%ADo_de_la_Sierra,_Soria,_SpienCastilfrío de la Sierra a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 33 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Castillejo de Robledo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Castillejo_de_Robledo,_Soria,_SpienCastillejo de Robledo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2004 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 154 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Castilruiz, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Castilruiz,_Soria,_SpienCastilruiz a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2015 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 197 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cañamaque, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ca%C3%B1amaque,_Soria,_SpienCañamaque a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 31 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Centenera de Andaluz, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Centenera_de_Andaluz,_Soria,_SpienCentenera de Andaluz a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2004 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 25 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cerbón, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cerb%C3%B3n,_Soria,_SpienCerbón a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 40 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Chadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChadChad a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChainaChaina a wahn hieria we kansis a tuu konchri: di Piiplz Ripoblik a Chaina (mienlan Chaina), ahn di Ripoblik a Chaina (ina Taiwan).Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia: Chaini filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chaini_filasafiChaini filasafi arijiniet ina di Spring ah Aatom ah Waarin Stiet eradem, juurin di piiriad nuo az di "Onjrid Skuul a Taat", we weh kiaraktaraiz bai signifikant intilekchual ah kolcharal divelopment. Alduo nof a Chaini filasafi bigin ina di Waarin Stiet piiriad, eliment a Chaini filasafi eh-egzis fi sebral touzn ier; som kiah fain ina di Yi Jing (di Buk a Chienj), wah ienshent kompendiom a divinieshan, we diet bak tu akliis 672 BKE.Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chaini languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chaini_languijChaini (汉语/漢語; Hànyǔ ar 中文; Zhōngwén) a gruup a rilietid bot ina nof kies myuuchali aninteligibl languij varayati, we faam wah branch a di Sino-Tibetan languij fambili. Chaini spiik bai di Han majariti ah nof ada etnik gruup ina Chaina.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chaini_languij#RefransWikipidia: Charlemagnehttps://jam.wikipedia.org/wiki/CharlemagneCharlemagne wehna di king a di Frank piipl fram 768 tu di taim wen im ded. Im manij fi expan di Frangkish kindom dem tu wan Frangkish empaiya.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Charles Darwinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Charles_DarwinCharles Robert Darwin (Febiweri 12, 1809 – Iepril 19, 1882) wehna wahn Ingglish nachralis uu prizent gud evidens fi se evri spiishi a laif ival uova taim fram kaman ansesta, chuu di proses niem nachral silekshan. Di fak se evaluushan akor ton jenaral chuut ina di saiyantifik kamyuuniti an moch a di jenaral poblik ina im laiftaim, an im tiroi a nachral silekshan kom fi bi di mien bies fi madorn evaluushaneri tiori.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chek Ripoblikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chek_RipoblikChek Ripoblik ar Chekia (Chek: Česko) a wah konchri ina senchral Yuurop. I baada Joermani, hAschria, Slovakia, ah Puolan.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Cheshttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChesChes a buod giem fi tuu plieya. Iplie pan a skwier buod, mek wid 64 sumaala skwier, wid iet skwier pah iich said.Giemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GiemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chiizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChiizChiiz a fuud mek frah milk ina wuol baga flieva, texcha, ah faam bai koagiulieshan a di milk pruotiin kiesiin.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chilihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChiliChili, ofishali di Ripoblik a Chili (Panish: República de Chile), a Sout Amoerkan konchri wa tekop wah lang, naro chrip a lan bitwiin di Andiiz tu di iis ah di Pasifik Uoshan tu di wes. Di kyapital de ina Santyaago.Chilihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ChiliJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Chrajidihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChrajidiChrajidi a faam a jraama bies pah yuuman sofarin we invuok wah akompinin kataasis ar pleja ina aadiens. Wails nof kolcha eh-divelop faam we provuok dis paradaxikal rispans, di toerm chrajidi noftaim refa tu wah spisifik chradishan a jraama we eh-plie wah yuniik ah impuotant ruol istarikali ina di self-definishan a Westan siblizieshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chrak ah fiil atletixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chrak_ah_fiil_atletixChrak ah fiil a spuots we ingkluud atletik kantes extablish pah di skil a ronin, jompin, ah chuowin.Track and Field Scholastic axes 6 September 2015 Di niem diraiv frah di spuot tipikal venyuu: stiediom wid wah uoval ronin chrak we ingkluoz wah graas fiil we di chuowin ah jompin iventdem tek plies.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chrak_ah_fiil_atletix#RefransWikipidia: Chrilaani Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chrilaani_Parish,_JumiekaChrilaani a wah parish ina Jumieka we lokiet ina di naatwes sekshan a di konchri ina Kaanwal counti. Falmot a di kiapital, ah di mien senta fi bizniz ah tuorizim.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Chrinidad ah Tubiegohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chrinidad_ah_TubiegoDi Ripoblik a Chrinidad ah Tubiego a wah aachipelajik stiet ina di sodan Kiaribiyan, naatiis a di Sout Amoerkan stiet a Venizuela ah sout a Grinieda ina di Lesa Antiliiz. Azwel ishier maritaim bongjri wid Baabiedoz tu di naatiis ah Gayana tu di soutiis.Chrinidad ah Tubiegohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Chrinidad_ah_TubiegoKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Chuuthttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChuutChuut muostaim yuuz fi miin se sitn de ina akaad wid fak ar rialiti, ar fideliti tu wah orijinal ar standad. Azwel chuut muotaim maita yuuz ina madan kantex fi refa tu wah aidie a "chuut tu self," ar aatentisiti.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Cidones, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cidones,_Soria,_SpienCidones a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 346 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cigudosa, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cigudosa,_Soria,_SpienCigudosa a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 48 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cihuela, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cihuela,_Soria,_SpienCihuela a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 76 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Ciria, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ciria,_Soria,_SpienCiria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 106 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cirujales del Río, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cirujales_del_R%C3%ADo,_Soria,_SpienCirujales del Río a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 33 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Klaad Moniehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klaad_MonieKlaad Monie, adawaiz kaal bai Oscar-Claude Monet ar Claude Oscar Monet (14 Novemba 1840 – 5 Disemba 1926) ena di founda a French Impreshanis pientin, ah di muos kansistent ah prolifik praktishana a di filasafi a di muuvment fi expres yu pospektiv bifuo niecha. Di toerm Impreshanizim kom bout frah di taikl a wan a i pientindem, Impreshan, Sonraiz.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisFrench piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kliopachra VIIhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kliopachra_VIIKliopachra VII a weh di laas fiero fi di Tolimiek dainasti ina Iijip. Shi yuusfi shier powa wid ar faada, Tolimi XII, ina di fos paat a ar rien bot den lieta wid ar bredadem, Tolimi XIII ah Tolimi XIV, uu shi weh marid, bot ivenchali shi get fi ruul bai arself.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kanfyuushoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/KanfyuushosKanfyuushos adawaiz nuo az Confucius ar Kungfuzi (551 BK – 479 BK) a weh wah Chaini filasafa uufa tiichin ah filasafi influens madan Chaini, Korian, Japaniiz, Taiwaniiz ah Vietnamiiz tingkin ah laif. Ih filasafi emfasaiz poersnal ah stiet moraliti, kareknis ina suoshal rilieshanship, jostis ah sinseriti.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Coscurita, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Coscurita,_Soria,_SpienCoscurita a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 118 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Covaleda, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Covaleda,_Soria,_SpienCovaleda a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 1.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cubilla, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cubilla,_Soria,_SpienCubilla a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 62 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cubo de la Solana, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cubo_de_la_Solana,_Soria,_SpienCubo de la Solana a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 223 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Cueva de Ágreda, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cueva_de_%C3%81greda,_Soria,_SpienCueva de Ágreda a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 99 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Sairos di Griethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sairos_di_GrietSairos di Griet, adawaiz nuo az Sairos II a Persia ah Sairos di Elda, wena di fos Zoroaschrian Poerjan empara. Im a weh di founda fi di Poerjan Empaya anda di Akiminid dainasti, we kombout widoutn eni ada istarikal empaya.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Daanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/DaansDaans a pofaamans aat faam we kansis a poerposful silek siikuens a yuuman muuvment. Dis muuvment ab estetik ah simbalik valyuu, ah iaknalij az daans bai di pofaama ah abzoervadem widin potikiula kolcha.Pofaamin aatshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pofaamin_aatsWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dakiumenchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DakiumenchriDakiumenchri flim a nanfikshanal muoshan picha inten fi dakiument som aspek a rialiti, praimerili fi di poerpos a inschrokshan ar fi mentien a istarikal rekaad. Soch flim eh-shuut arijinali pah flim stak—di onggl midiom avielobl—bot nou ingkluud vidio ah dijital prodokshan we kiah bi aida dairek-tu-vidio, mek ina TV shuo ar riliis fi skriinin ina sinima.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Daminiikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/DaminiikaDaminiika, ofishali Di Kamanwelt a Daminiika, a wah ailan nieshan ina di Kiaribiyan Sii. Ina Italian, di niem miin "Sonde", we a weh di die wen Kristifa Kolombos sait di ailan.Daminiikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:DaminiikaKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Daminikan Ripoblikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Daminikan_RipoblikDi Daminikan Ripoblik a savrin nieshan pah di ailan niem Ispanyuola, paat a di Grieta Antiliiz aachipelago ina di Kiaribiyan Riijan. Di westan tod a di ailan akiupai bai Ieti - dis mek Ispanyuola wan outa tuu Kiaribiyan ailan we akiupai bai tuu konchri, Sin Maatn a di eda wan.Daminikan Ripoblikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Daminikan_RipoblikKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Dante Alighierihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Dante_AlighieriDurante degli Alighieri (Mie/Juun s.1265 - Septemba 14, 1321), kamali nuon az Dante Alighieri, a wehn wahn Italian puoim raita a di Mig Iej.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Danyuubhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DanyuubDi Danyuub a fi Yuurop sekan-langgis riva, afta di Volga Riva, azwel di langgis riva ina di Yuropiyan Yuunian riijan. Ilokiet ina Senchral ah Iistan Yuurop.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: David Hilberthttps://jam.wikipedia.org/wiki/David_HilbertDavid Hillbert (Janiweri 23 1862 – Febiweri 14, 1943) a wehn wahn Jorman Matamatishan uu wi rekagnaiz az wan a di bigis, muos influenshal matamatishan a di 19t an 20t senchri. Im divelop ar diskova nof fondamental aidia ina ieria laik invieriant tiori an di axiomataiziehshan a jaamechri.Matimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Delihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DeliDeli a di largess siti ina India.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Denmaakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DenmaakDenmaak a wah konchri ina Yuurop.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Deza, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Deza,_Soria,_SpienDeza a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 302 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Dezathttps://jam.wikipedia.org/wiki/DezatDezat a barin ieria a lan we likl ar no rien faal ah so kansikuens libn kandishan astail fi plant ah hanimal laif. Di skiesiti a vejitieshan expuoz di anprotek soerfis a di grong tu di pruoses a diniudieshan.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jumiekan Languij Yuunithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Languij_YuunitDi Jumiekan Languij Yuunit (JLU) a wah Yuunit ina di Dipaatment a Languij, Lingguistix ah Filasafi, a di Yunivoersiti a di Wes Indiz (UWI), Muona, Jumieka. Iweh setop wid ifek frah Septemba 2002.Bakgronghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Languij_Yuunit#BakgrongExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Languij_Yuunit#Extoernal_lingkRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Languij_Yuunit#RefransWikipidia: Di Konchri a di Wolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Konchri_a_di_WolThis article or section is being translated at the moment.Konchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriWikipidia: Di Olokaashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_OlokaasDi Olokaas (frah di Griik ὁλόκαυστος holókaustos: hólos, "huol" ahn kaustós, "bon"), azwel nuo az Di Shoah (Iibruu: השואה, HaShoah, "kalamiti"; Yidish: חורבן, Churben ar Hurban, frahn di Iibruu fi "dischrokshan"), wena di jenosaid a apraximekli six milian Yuropiyan Juu juurin Wol Waar II, wah pruogram a sistimatik stiet-spansa extoerminieshan bai Natsi Joermani raichuu Natsi-akiupai terichri. Apraximekli tuu-tod a di papilieshan a nain milian Juu uu weh rizaid ina Yuurop bifuo di Olokaas perish.Chek out demya tuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Olokaas#Chek_out_demya_tuWikipidia: Parish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Parish_a_JumiekaJumieka brokop ina fuotiin parish. Di parishdem gruupop ina chrii istarik kounti, we no ab no adminischrietiv relivans: Kaanwal, Miglsex ah Sori.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaJumieka Parish Demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumieka_Parish_DemWikipidia: Diehttps://jam.wikipedia.org/wiki/DieWahn die, (simbal d) a wahn yuunit a taim we ikwivalent tu bout 24 owa. Ano wahn SI yuunit, bot i aksep fi yuuz wid SI.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Diego Velázquezhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Diego_Vel%C3%A1zquezDiego Rodríguez de Silva y Velázquez (Juun 6, 1599 – Aagos 6, 1660) wehna wahn Spanish pienta uu a wehn di bigis aatis ina di kuot a King Philip IV. Im wehn impuotant az a puochret aatis, bot adawaiz, im du nof nof pientin we rikriet events a istorikal ahn kolchral impuotans.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisSpanish piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Spanish_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Digriihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DigriiWahn digrii, simbal °, a wahn mejament a plien anggl, we reprizent 1/360 a wahn ful ruotieshan; wan di grii ikwivalent tu π/180 riedian. Wen di anggle refa tu wahn refrens meridian, i shuo wahn luokieshan langsaid wahn griet serkl a wahn sfier, laik di ort, Maaz, ar di silestial sfier.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Diiytihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DiiytiIna rilijos biliif, diiyti a eida wah nachral ar syuupanachral biin, we piipl tingk uoli, divain, ar siekrid. Soh rilijan ab wan supriim diiyti, wails adawandem ab moltipl diiyti.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Diktietashiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/DiktietashipDiktietaship a faam a gobament we wah konchri ruul bai wan smadi ar palitikal entiti, ah exasaiz chuu vierios mikianizim fi inshuor se di entiti powa rimien chrang.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dimakrasihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DimakrasiDimakrasi, ar dimokratik gobament, a "sistim a gobament we aal di piipl ina wah stiet ar paliti ... invalv fi mek disijan bout deh afierz, tipikali bai vuot fi ilek riprizentitiv tu paaliment ar simila asembli".Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dimokratik Ripoblik a di Kanggohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Dimokratik_Ripoblik_a_di_KanggoDi Dimokratik Ripoblik a di Kanggo a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dipluumasihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DipluumasiDipluumasi (frah di Griik δίπλωμα, "ofishal dakiument we kanfoer privilij") a di aat ah praktis a kandok nigoshieshan bitwiin riprizentitiv a stiet. Iyuujali refa tu intanashinal dipluumasi, di kandok a intanashinal rilieshan chuu di intaseshan a profeshanal diplumat wid rigyaad tu ishu a piis-mekin, chried, waar, ikanamix, kolcha, invairament, ah yuuman raits.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Diskriminieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DiskriminieshanDiskriminieshan a chriitment ar kansidarieshan, ar distingshan for ar gens, poersn ar ting bies pah di gruup, klaas, ar kiatigari we sed poerson ar ting posiiv se deh bilangx tu reda dah pah indivijual merit.discrimination, definition March 2015 Dis ingkluud chriitment a wah indivijual ar gruup, bies pah deh akchual ar posiiv membaship ina soertn gruup ar suoshal kiatigari, "ina wie we wos dah di wie piipl yuujali chriit".Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Diskriminieshan#RefransWikipidia: Divijan a Izlamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Divijan_a_IzlamDis aatikl somaraiz di difrah-difrah branch ah vierios taip a skuul ina Izlam.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Divijan_a_Izlam#RefransWikipidia: Diyizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DiyizimDiyizim (Deism IPAc-en Audio=En-uk-deism.ogg diː.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Diyizim#RefransWikipidia: Diziizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DiziizDiziiz a wahn abnaamal kondishan afektin di badi a wahn haarganizm.Diziizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:DiziizStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dmitri Mendeleevhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Dmitri_MendeleevDmitri Iwanowitsch Mendeleev (8 Febiweri 1834 – 2 Febiweri 1907, wehna wan Roshan kemis an inventa. Im nuon az di smadi we mek di fos vorjan a di piiriadik tiebl a eliment.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DochDoch a wahn Wes Jormanik langwij we uoba 22 milian piipl taak az dem mada tong, wid aneda 5 milian piipl a taak i az sekan langgwij. Muos nietib taaka lib ina di Nedalanz, Beljiom, ahn Surinam, wid sohn likl likl gruup ina som paat a Frans, Jormani, ahn fyuu ada faam Doch koloni.Joermanik languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Joermanik_languijWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dowizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DowizimDowizim (azwel kaal Towizim) a rilijos ar filasafikal chradishan a Chaini arijin we emfasaiz libm ina aamani wid di Dou (aalso ruomanaiz az Tou). Di toerm Dou miin "wie", "paas", ar "prinsipl", ah ikiah fain azwel ina Chaini filasafi ah rilijan outsaida Dowizim.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Dowizim#RefransWikipidia: Duruelo de la Sierra, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Duruelo_de_la_Sierra,_Soria,_SpienDuruelo de la Sierra a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 1.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Dévanos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/D%C3%A9vanos,_Soria,_SpienDévanos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 104 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Edga Alan Puohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Edga_Alan_PuoEdga Alan Puo ar Edgar Allan Poe (19 Janiweri 1809 – 7 Aktuoba 1849) a weh wah Moerkan puoyt, shaat tuori raita, hedita ah litareri kritik, uu kansida az paat a di Moerkan Ruomantik Muuvment. Ih binuon fi ih mischri tuoridem we fulop a piipl a-ded aaf.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataEdga Alan Puohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Edga_Alan_PuoPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Edikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/EdikieshanEdikieshan a di pruoses we fasilitiet laanin, ar di akuizishan a nalij, skil, valiu, biliif, ah abit. Edikieshanal metad ingkluud tuoritelin, diskoshan, tiichin, chrienin, ah dairek risaach.Suoshal ishuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_ishuWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Egzistanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/EgzistansEgzistans kamanli refa tu daa we abjektivli poersis indipendant a smadi prezens.Metafizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MetafizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Egzistenshalizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/EgzistenshalizimEgzistenshalizim a toerm aplai tu di wok a soertn liet 19t- ah 20t-senchri Yuropiyan filasafa uu, dispait profoun dakchrinal difrans, shier di biliif se filasafikal tingkin bigin wid di yuuman sobjik—no mierli di sobjik we tingk, bot di yuuman indivijual uu ak, fiil, ah lib. Wails di supriim valiu a egzistenshalis taat kamanli aknalij fi bi friidam, ipraimeri voerchiu a aatentisiti.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ekuaduorhttps://jam.wikipedia.org/wiki/EkuaduorEkuaduor, ofishali di Ripoblik a Ekuaduor (Panish: República del Ecuador, we litarali chransliet az "Ripoblik a di Ikwieta"), a wah riprizentitib dimokratik ripoblik ina naatwes Sout Amoerka, baada bai Kolombia pah di naat, Peruu pah di iis ah sout, ah di Pasifik Uoshan tu di wes. Ekuaduor azwel inkluud di Galápagos Ailanz ina di Pasifik, bout 1,000 kilamita wes a di mienlan.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Ekuatuorial Ginihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ekuatuorial_GiniEkuatuorial Gini a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: El Royo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/El_Royo,_Soria,_SpienEl Royo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 340 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: El Salvaduorhttps://jam.wikipedia.org/wiki/El_SalvaduorEl Salvaduor, ofishali niem di Ripoblik a El Salvaduor (Panish: República de El Salvador, litarali "Ripoblik a di Siebia"), a di sumaalis konchri a Senchral Amoerka bot wid di ayis papilieshan densiti a daade riijan. Fi El Salvaduor kiapital ah laajis siti a San Salvaduor.Senchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Senchral_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Ilizibet I a Ingglanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ilizibet_I_a_IngglanIlizibet I (7 Septemba 1533 – 24 Maach 1603) wena di Kwiin a Ingglan ah Kwiin a Airilan frah 17 Novemba 1558 tel shi ded. Shi adawaiz kaal di Voerjin Kwiin, Gluoriana, ah Gud Kwiin Bes.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYunaitid Kindomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunaitid_KindomWikipidia: Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/EltElt a di lebl a fongshanal ar metabalik ifishensi a libm aaganizim. Ina yuuman a di abiliti a indivijal ar komiuniti fi adap ah self-manij weni fies fizikal, mental ar suoshal chalinj.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Elvis Presleyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Elvis_PresleyElvis Aaron Presley, (migl niem somtaim rait az Aron) nuo az Elvis Ieran Prezli, Janiweri 8, 1935 – Aagos 16, 1977, wehn a Morkan singa, hakta, ahn myuuzishan. Im a kolcharal aikan, dehn dis kaal im "Elvis", ahn ihn somtaim refa tu az Di King a Rak ahn Ruol ar dis Di King.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Elvis_Presley#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Elvis_Presley#Styuujo_albomWikipidia: Eniyidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/EniyidDi Eniyid (Latn: Aenēis [ae̯ˈneːɪs]) a wah Latn epik puoym, rait bai Voerjil bitwiin 29 ah 19 BCE, we tel di lejinderi tuori bout Enias, wah Chruojan man we trabl gaa Itali, we ih bikomz di ansista a di Ruoman piipl. Di fos six a di puoym twelb buk tel di tuori bout Enias waak-waak aal bout frah Chrai tu Itali, ah di puoym sekan aaf tel bout di Chruojandem oltimet viktuorios waar pah di Latn piipl, anda fuufa niem Enias ah ih Chruojan falaradem destin fi memba.Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaWikipidia: Epik puoychrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Epik_puoychriEpik puoym, epik (frah Latn epicus, frah di Ienshint Griik ajitiv epikos, frah epos, "epic". Oxford English Dictionary (3rd ed.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Epik_puoychri#RefrensWikipidia: Epistemalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/EpistemalajiEpistemalaji (frah Griik ἐπιστήμη, epistēmē, miin se "nalij, andastandin", ah λόγος, logos, we miin "wod") a wod fos yuuz bai di Skatish filasafa Jiemz Frejrik Feria (James Frederick Ferrier) fi diskraib di branch a filasafi kansoern wid di tiori a nalij. Iegzamin di niecha a nalij ah ou smadi kiah akwaya it.Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Erichriyahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ErichriyaErichria a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Escobosa de Almazán, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Escobosa_de_Almaz%C3%A1n,_Soria,_SpienEscobosa de Almazán a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 39 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Espeja de San Marcelino, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Espeja_de_San_Marcelino,_Soria,_SpienEspeja de San Marcelino a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 218 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Espejón, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Espej%C3%B3n,_Soria,_SpienEspejón a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 200 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Estepa de San Juan, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Estepa_de_San_Juan,_Soria,_SpienEstepa de San Juan a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 10 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Estetixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/EstetixEstetix (frah Griik Αισθητική, ar "Aisthētiké") a wah branch a filasafi wa diil wid di niecha a aat, byuuti, ah ties, wid di krieshan ah aprishieshan a byuuti.Estetixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EstetixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Estuoniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/EstuoniaEstuonia a wah konchri ina Yuurop.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Etixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/EtixEtix, somtaim nuo az maral filasafi, a wah branch a filasafi wa invalv fi sistimataiz, difen ah rikomen kansep a rait ah rang kandok.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Euclidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/EuclidEuclid (300 BK), Euclid a Alexandria, a wehn wahn Griik matamatishan uu dem refa tu az di “Faada a Jiomechri”. Im wehn aktiv ina Elenik Alexandri ina di taim wen Ptolemy I wehna ruul.Matimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Evan Juonzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Evan_JuonzEvan Juonz (Evan Jones) baan a Puotlan, Jumieka ina 1927. Im gruo op pan wahn banaana faam ahn gaa skuul a Manruo Kalij.Jumiekan piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_piiplWikipidia: Faamblihttps://jam.wikipedia.org/wiki/FaambliIna di kantex a yuuman sasayati, faambli ar fambili (frah Latn familia a gruup a piipl afiliet bai kansangguiniti (bai rekanaiz boert), afiniti (bai marid), ar kuo-rezidens (az implai bai di etimalaji a di Ingglish wod "family"Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Faambli#RefransWikipidia: Faib Pila a Izlamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Faib_Pila_a_IzlamDi Faib Pila a Izlam (DIN arkān al-Islām أركان الإسلام; aalso arkān al-dīn أركان الدين "pila a di ad-Din (rilijan)") a faib biesik ak ina Izlam, kansida fard (manditori) bai biliivadem ah dem a di foundieshan a Muzlim laif. Deh somaraiz ina di fiemos Adit a Giebriel.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Faib_Pila_a_Izlam#RefransWikipidia: Falmot, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Falmot,_JumiekaFalmot a di kiapital fi Chrilaani parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Farishttps://jam.wikipedia.org/wiki/FarisFaris a laaj ieria a lan kova wid chrii ar ada udi vejitieshan. Faris a di daminant tereschrial ikosistim a Oert, ah deh dischribiut kraas di gluob.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fashizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FashizimFashizim a faam a radikal aataritierian nashinalizim we eh-kom praminent ina hoerli 20t-senchri Yuurop , influens bai nashinal sindikalizim. Fashizim arijiniet ina Itali juurin Wol Waar I ah pred tu ada Yuropiyan konchri.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fedarietid Stiet a Maikroniijahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fedarietid_Stiet_a_MaikroniijaFedarietid Stiet a Maikroniija a wahn konchri ina Uoshania.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fedarietid_Stiet_a_Maikroniija#RefransWikipidia: Foerdinan Majelanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Foerdinan_MajelanFoerdinan Majelan (Ingglish: Ferdinand Magellan Puotigiis: Fernão de Magalhães; Panish: Fernando de Magallanes) (Pring 1480 – 27 Iepril 1521, Maktan Ailant, Cebu, Filipiinz) weh baan bout 1480 a Sabrosa, nier Chaves, ina di pravins a Tras-os-Montes, wan a di wailis dischrik a Puotigal. Ousomeba, ih ivenchual tek Panish nashinaliti fi get fi saab di Panish Kroun, so ih kuda eh-chrai fain wah weswod ruut tu di Spais Ailanzdem a hIndoniija.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fiijihttps://jam.wikipedia.org/wiki/FiijiFiiji a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Fikshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FikshanFikshan a di klasifikieshan fi heni tuori we kriet bai di imajinieshan,"fiction." Merriam-Webster.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fikshan#RefransWikipidia: Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/FilasafiFilasafi a di todi a jinaral ah fondamental prablem, laka dem we kanek wid riyaliti, egzistens, nalij, valiu, riizn, main, ah langwij. Filasafi difrah frah adaels wie fi ajres soch prablem bai fii kritikal, jinarali sistimatik apruoch ah fii rilayans pah rashanal agiument.Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiSuoshal Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Filasafi a sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Filasafi_a_sayansFilasafi a sayans a branch a filasafi kansoern wid di fongdieshan, metad, ah implikieshan a sayans. Di senchral kuestian a disya todi kansoern wa kualifai az sayans, di rilayabiliti a sayantifik tiiri, ah di oltimet poerpos a sayans.Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Filasafikal Riilizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Filasafikal_RiilizimKantempareri filasafikal riilizim a di biliif se som aspek a wi rialiti antolajikali indipendant a wi kansepchual skiim, posepshan, lingguistik praktis, biliif, esechra. Riilizim kiah taak bout wid rispek tu ada main, di paas, di fyuucha, yuunivoersal tingz, matimatikal entiti (laka nachral nomba), maral kiatigari, di matiirial wol, ah taat.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Filipiinzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FilipiinzDi Ripoblik a di Filipiinz a wahn konchri ina Soutiis Iezha. Di Filippinz av bout 105 milian piipl, an dat miin se pan di lis a konchri wid di muos piipl i kom twelft.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Finanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/FinansFinans a fiil we diil wid di todi a invesment. It ingkluud di dainamix a aset ah layabiliti uoba taim anda kandishan a difrah digrii a ansoertnti ah rix.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Finlanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FinlanFinlan a wah konchri ina Yuurop.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Fizikal fitnishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fizikal_fitnisFizikal fitnis a jinaral stiet a elt ah welbiin ah, muo spisifik, di abiliti fi pofaam aspek a spuot, akiupieshan ah dieli aktiviti. Fizikal fitnis jinarali achiiv chuu prapa nyuuchrishan, madaret-vigros fizikal exasaiz, fizikal aktiviti, ah sofishant res.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fizixright|250px|thumb|Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixSayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Flag a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Flag_a_JumiekaDi flag a Jumieka adap pah 6 Aagos 1962, di orijinal Jumieka Indipendans Die, wen di konchri gien indipendans frah di British-protek Fedarieshan a di Wes Indiz. Di flag kansis a wah guol saltaya, we divaidop di flag ina fuo sekshan: tuu a dem griin (tap ah batam) ah tuu blak (ais ah flai).Flag a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Flag_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaNashinal flaghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nashinal_flagNashinal simbal a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nashinal_simbal_a_JumiekaWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Flimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FlimFiicha flim, muuvi, muoshan picha ar fotoplie, a siiriz a stil imij we, wen deh shuo pah skriin, kriet di iluujan a muuvin imij juu tu di fai finamina. Dis aptikal iluujan kaaz di aadiens fi posiiv kantinuos muoshan bitwiin separet abjek vyuu ina rapid sokseshan.Pofaamin aatshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pofaamin_aatsWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fos Maruun Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fos_Maruun_WaarDi Fos Maruun Waar wena kanflik bitwiin di Jumieka Maruundem ah di British ina Jumieka we kech klaimax ina 1731.Bakgronghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fos_Maruun_Waar#BakgrongDi Chriitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fos_Maruun_Waar#Di_ChriitiWikipidia: Fotografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/FotografiFotografi a di sayans, aat ah praktis fi kriet dyuurebl imij bai rikaadin lait ar adaels ilekchromagnetic redieshan, aida ilekchranikali bai miinz a imij sensa, ar kimikali bai miinz a lait-sensitiv matiirial laka fotografik flim.Spencer, D.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fotografi#RefransWikipidia: Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/FransFrans (ofishali di French Ripoblik) a wah konchri ina westan Yuurop. Ibaada Beljiom, Logzimboerg, Joermani, Suitsalan, Itali, Spien, ah Anduora.Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FransWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Franz Kafkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Franz_KafkaFranz Kafka (3 Julai 1883 – 3 Juun 1924) a wehn wahn mieja fikshan raita ina di 20th senchri. Im wehn baan ina wahn migl klaas Jorman taakin faambli ina Praag, Aschriya-Onggri, nou di Chek Ripoblik.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Frechilla de Almazán, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Frechilla_de_Almaz%C3%A1n,_Soria,_SpienFrechilla de Almazán a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 34 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Frenchhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FrenchFrench (French: français) a wahn Romans langwij we piik roun di wol bai aroun 128 milian piipl az fors ar sekan langwij, ahn bai bout wahn hexchra 72 milian piipl wid limitid langwij skil, wid signifikant piika ina 54 konchri. Muos nietib piika a di langwij lib a Frans, we di langwij orijiniet.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijLanguij ina Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Languij_ina_FransRuomans languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ruomans_languijWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: French Gayanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/French_GayanaFrench Giyana (French: Guyane française), ofishali kaal Giyana (French: Guyane), a wah uobasiiz dipaatment ah riijan a Frans, pah di naat Atlantik kuos a Sout Amoerka. Ibaada Brazil tu di iis ah sout, ah Surinam tu di wes.French Gayanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_GayanaJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: French Revaluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/French_RevaluushanDi French Revaluushan (French: Révolution française; 1789–1799) wehna piriad a radikal suoshal ahn palitikal opiival ina French ahn Yuropiyan ischri. Di absaluut manaki wa behna ruul Frans fi senchri kalaps ina chrii ier.Ischri a Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_FransWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fresno de Caracena, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fresno_de_Caracena,_Soria,_SpienFresno de Caracena a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 29 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Friedhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FriedFried a fiilin injuus bai posiiv dienja ar chret we okor ina soertn taip a aaganizim, we kaaz chienj ina metabalik ah aagan fongshan ah oltimetli chienj ina biyevia, weda fi flii, aid ar friiz frah posiiv chraamatik ivent. Fried ina yuuman biin kiah okor ina rispans tu spisifik stimiulos we okor ina di prezant, ar ina antisipieshan ar expektieshan a fyuucha chret posiiv az rix tu badi ar laif.Main categoryhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Main_categoryWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Friedrich Nietzschehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Friedrich_NietzscheFriedrich Wilhelm Nietzsche (Aktuoba 15, 1884 – Aagos 25, 1900) wehna wahn 19t senchri Jorman filasifa an klasikal filalojis. Im rait nof kii tex pan rilijan moraliti kantemporeri kolcha, filasafi an saiyans.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Frii wilhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Frii_wilFrii wil a di abiliti fi chuuz bitwiin difrah-difrah pasibl kuos a akshan. Ikluosli lingk tu di kansep a rispansibiliti, priez, gilt, sin, ah adaels jojment we aplai onggl tu akshan we smadi friili chuuz.Metafizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MetafizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fruuthttps://jam.wikipedia.org/wiki/FruutIna batani, fruut a di siid-bierin chrokcha ina anjiospoerm faam frah di uovari afta idon blazam.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Frejrik Shuopahhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Frejrik_ShuopahFrejrik Shuopah adawaiz nuo az Frédéric Chopin, 1 Maach 1810 – 17 Aktuoba 1849, wena kompuoza ah voerchuoso pianis a di Yuropiian Ruomantik piiriad. Ih wel rigyaad az di grietis Puolish kompuoza, ah wan a di grietis tuon puoyt ina myuuzik.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fuentearmegil, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentearmegil,_Soria,_SpienFuentearmegil a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 255 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuentecambrón, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentecambr%C3%B3n,_Soria,_SpienFuentecambrón a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 55 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuentecantos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentecantos,_Soria,_SpienFuentecantos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 55 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuentelmonge, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentelmonge,_Soria,_SpienFuentecantos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 104 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuentelsaz de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentelsaz_de_Soria,_SpienFuentelsaz de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 60 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuentepinilla, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentepinilla,_Soria,_SpienFuentepinilla a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 124 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuentes de Magaña, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentes_de_Maga%C3%B1a,_Soria,_SpienFuentes de Magaña a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 75 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuentestrún, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuentestr%C3%BAn,_Soria,_SpienFuentestrún a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 56 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Fuok myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuok_myuuzikFuok myuuzik ingkluud buot chradishanal myuuzik ah di jaahra we ivalv frahi juurin di 20t senchri fuok rivaival. Di toerm arijiniet ina di 19t senchri bot noftaim iaplai tu myuuzik we uola dah dat.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuok_myuuzik#RefransWikipidia: Fut (lent)https://jam.wikipedia.org/wiki/Fut_(lent)Di fut,(pluural: fut; simbal: ft, ar somtaim, '- di praim simbal) a wahn non-SI yuunit a lent, ina kopl difrent sistem, laik Ingglish yuunit, Impirial yuunitm and di YS kostomeri yuunit. Ina evri sistim, wahn fut a bout wahn kwaata tu wahn tord a wahn miita.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Futbaalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FutbaalFutbaal adawaiz nuo az saka, a wah tiim spuot. Ilebm plieya de pon di fiil fi iich tiim iich taim.Spuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpuotsWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FuudFuud a heni sobstans wa niam fi provaid nyuuchrishanal supuot fi di badi. Iyuujal koh frah plaant ar animal suos, ah kantien isenshal nyuuchrient, laka fat, pruotiin, vaitamin, ar minaral.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fyodor Dostoevskyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fyodor_DostoevskyFyodor Mikhaylovich Dostoyevsky, (Novemba 11, 1821 – Febiweri 9, 1881) a ahn wehn wahn Roshan fikshan raita, eseis ahn filasifa uufa work dem inkluud buk laka Kraim an Ponishment ahn Di Breda dem Karamazav.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gaanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GaanaGaana a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Gadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GadGad a wah di mien figa, alang wit Jiizas Kraist, af Kristianiti.Rilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gadeshttps://jam.wikipedia.org/wiki/GadesGades a fiimiel diiyti wid syuupanachral powa ina palitiiystik rilijan. Afrodaiti a di Ienshent Griik gades a byuuti ah lob.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gialiliyo Gialileyihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gialiliyo_GialileyiGialiliyo Gialileyi (15 Febiweri 1564 - 8 Janiweri 1642) weh wan Italian fizisis, matimatishan, aschranama, ah filasifa uu eh-plie mieja ruol ina di Sayantifik Revaluushan. Ih eh-ab nof achiivment, laka di impruuvment a di teliskuop ah di aschranamikal abzavieshandem we dat mek pasibl.Aschranamahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamaFilasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaFizisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizisisMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ganjahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GanjaGanja, aalso nuo az kianabis, mariwaana mongx adaels niem, a priparieshan a di Cannabis plaant inten fi yuus az saikoaktiv jrog ar medisn.Vij, Textbook of Forensic Medicine and Toxicology: Principles and Practice Elsevier India ISBN 978-81-312-1129-8, p.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ganja#RefransWikipidia: Garray, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Garray,_Soria,_SpienGarray a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 530 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Gaschroyintestinal chrakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gaschroyintestinal_chrakDi daijestiv chrak a wahn sistim a sohn aagan we de ina motiselila animal we tek iin fuud, brok i dong fi exchrak enaji ahn nuuchrient, an den sen out di wies we lef bak. Di mieja fongkshan a di daijestiv chrak a injeshan, daijeshan, abzaapshan, ahn defikeishan.Anatomihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnatomiWikipidia: Gatfriid Laibnitshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gatfriid_LaibnitsGatfriid Vilem Laibnits (Joerman: Gottfried Wilhelm Leibniz pronongxieshan: [ˈlaɪpnɪts]; azwel Leibnitz ar von Leibniz; Julai 1646 [OS: 21 Juun] – 14 Novemba 1716) wena Joerman filasafa ah matimatishan uu weh rait muosli ina Latn ah French.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gatik aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gatik_aatGatik aat wena stail a Midiival aat we divelop ina Nadan Frans outa Ruomanesk aat ina di 12f senchri KE, liid bai di kangkorant divelopment a Gatik aachitecha. Ipred aal uoba Westan Yuurop, bot neba kwait riplies di muo klasikal stail a Itali.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gotaama Budahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gotaama_BudaGotaama Buda, ar Siddhārtha Gautama, ar Siddhattha Gotama (Sanskrit: सिद्धार्थ गौतम) wena wah pirichual tiicha ina di nadan riijan a di Indian sobkantinent uu staat Budizim. Ih luk pah bai Budis piipl az di Supriim Buda a fiwi iej.Budizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BudizimPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplRilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gayanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GayanaGayana, ofishali di Kwaapritiv Ripoblik a Gayana (Co-operative Republic of Guyana), a savrin stiet pah di nadan mienlan a Sout Amoerka. Ibaada wid di Atlantik Uoshan tu di naat, Brazil tu di sout ah soutwes, Surinam tu di iis ah Venizuela tu di wes.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Geberhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GeberAbu Musa Jābir ibn Hayyān al azdi (arabik جابر بن حيان, porjan جابر بن حیان) nuo az Geber (s. 721 – s.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Genghis Khanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Genghis_KhanGenghis Khan a wehn di founda, Khan (ruula) an Khagan (empara) a di Monggol Empaiya, di bigis kantigyuos empaiya ina ischri. Im kom tu powa chuu di yuunifikieshan a nof nuomadik chraib ina Naatiis Ieja.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: George Washingtonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/George_WashingtonGeorge Washington (Febiweri 22, 1732 – Disemba 14, 1799) wehna di komaanda a di Kantinental aami ina di Amerikan Revaluushaneri Waar (1775 – 1783) an im sorv az di fos president fi di Yunaitid Stiets a Amerika (1789 – 1797). Di Kantinental Knaggres apaint Washington az di Komaanda-in-Chiif a di Amerikan revaluushaneri fuos de mina 1775.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Giabonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GiabonGiabon a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Gialaxihttps://jam.wikipedia.org/wiki/GialaxiGialaxi a gravitieshanal boun sistim a staar, stela remnant, intastela gias, dos, ah daak mata. Di wod gialaxi diraiv frah di Griik galaxias (γαλαξίας), litarali "milki", a refrans tu di Milki Wie.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Giambiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GiambiaGiambia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Giamblinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GiamblinGiamblin a kantes we wah plieya bet pah di rizolt a wah ivent. Di bet jinarali ina di faam a moni.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Giemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GiemGiem a sitn we piipl du fi fon. Idifrah frah wok.Giemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GiemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ginihttps://jam.wikipedia.org/wiki/GiniGini a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Gini-Bisauhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gini-BisauGini-Bisau a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Gliesiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GliesiaGliesia a poersistent badi a dens ais we galang-galang muuv anda iwuona wiet; ifaam we di akiumilieshan a sinuo exiid ablieshan (meltin ah soblimieshan) uova nof ier, noftaim senchri. Gliesia tek taim difaam ah fluo juu tu schres injuus bai deh wiet, sieh taim dem a-kriet krevas, serak, ah adaels distingguishin fiicha.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gluobalaizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GluobalaizieshanGluobalaizieshan ina di litaral sens a di pruoses a chransfamieshan a luokal ar riijanal finamina tu gluobal wan dem. Ikiahn bi diskraib az di pruoses we di piipl a di wol yunifai ina singl sasayati ahn fongshan tigeda.Suoshal ishuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_ishuWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gobamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/GobamentGobament a di sistim yuuz fi kanchuol stiet ar komiuniti.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gobna-Jinaral a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gobna-Jinaral_a_JumiekaDi Gobna-Jinaral a Jumieka riprizent di Jumiekan manaak ah ed a stiet, korantli Charles III.Gobna-Jinaral a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gobna-Jinaral_a_Jumieka#Gobna-Jinaral_a_JumiekaSi azwelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gobna-Jinaral_a_Jumieka#Si_azwelRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gobna-Jinaral_a_Jumieka#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gobna-Jinaral_a_Jumieka#Extoernal_lingkWikipidia: Golmayo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Golmayo,_Soria,_SpienGolmayo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 1.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Gormaz, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gormaz,_Soria,_SpienGormaz a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 20 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Gramahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GramaIna lingguistix, grama a di set a schrokchral ruul we goban di kampozishan a klaaz, friez, ah wod ina heni potikiula nachral languij. Di toerm refa azwel tu di todi a soch ruul, ah dis fiil ingkluud maafalaji, sintax, ah fonalaji, noftaim kampliment bai fonetix, simantix, ah pragmatix.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gran Kianyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gran_KianyanDi Gran Kianyan (Uopi: Ongtupqa; Yavapai: Wi:kaʼi:la, Panish: Gran Cañón) a wah kianyan wid stiip-stiip said kaavout bai di Kalaraado Riva ina di stiet a Arizuona ina di Yunaitid Stiet.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunaitid_StietWikipidia: Grienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GrienGrien a sumaal, aad, jrai siid, wid ar widoutn ox ar fruut leya faasn tui, aavis fi yuuman ar animal kansomshan.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Griet Baria Riifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griet_Baria_RiifDi Griet Baria Riif a di wol laajis karal riif sistim kompuoz a uoba 2,900 indivijual riif ah 900 ailan we chrech fi uoba 2,300 kilamita uoba wah ieria a apraximetli 344,400 skwier kilamita. Di riif lokiet ina di Karal Sii, aaf di kuos a Kwiinzlan, Aschrielia.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Griet Dipreshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griet_DipreshanDi Griet Dipreshan wehna sivier wolwaid ikanamik dipreshan ina di dikied wa prisiid Wol Waar II. Di taimin a di Griet Dipreshan vieri kraas di nieshandem, bot ina muos konchri itaat ina bout 1929 ahn laas tel di liet 1930s ar hoerli 1940s.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Griet Ribahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griet_RibaDi Griet Riba a wan a Jumieka mieja riba, ah ifaam di bongjri a di parish a Sin Jiemz wid Wesmolan ah Anuova.Riba a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Riba_a_JumiekaWikipidia: Griet Waal a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griet_Waal_a_ChainaDi Griet Waal a Chaina a siiriz a faatifikieshan mekout a stuon, brik, tampdong doert, ud, ah adaels matiirial, jinarali bil fi fala saida wah iis-tu-wes lain kraas di istarikal nadan baada a Chaina fi protek di Chaini stiet ah hempayadem gens di ried ah inviejan a di difrah-difrah nuomadik gruup a di Yuriejan Step. Nof waal eh-bil az hoerli az di 7t senchri BKE.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griet_Waal_a_Chaina#RefransWikipidia: Griik languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griik_languijGriik ar ElenikWiktionaryEthnologue (Madan Griik: ελληνικά eliniˈka, elliniká, "Griik", ελληνική γλώσσα eliniˈci ˈɣlosa, ellinikí glóssa, "Griik languij") a wah indipendant branch a di Indo-Yuropiyan fambili a languij, nietiv tu di sodan Balkanz, di Ijian Ailanz, westan Ieja Maina, paat a nadan ah Iistan Anatuolia ah di Sout Kaakasos, sodan Itali, Albienia ah Saipros. Iab di langgis dakiument ischri a heni singgl klier difain Indo-Yuropiyan languij, wid span a 34 senchri a raitdong rekaad.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griik_languij#RefransWikipidia: Griishttps://jam.wikipedia.org/wiki/GriisGriis, (Ingglish: Greece; Griik: Ελλάδα), ofishali di Elenik Ripoblik (Ελληνική Δημοκρατία), a wah konchri ina sodan Yuurop, sitiet pah di sodan hen a di Baalkan Peninsiula. Iab baada wid Albienia, di Ripoblik a Masiduonia ah Bulgieria tu di naat, ah Toerki tu di iis.Griishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GriisJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Griniedahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GriniedaGrinieda a wah ailan nieshan we hingkluud di sodan paat a di Grenidiinz ina di soutiis Kiaribiyan Sii. Grinieda de tu di naat a Chrinidad ah Tubiego ah Venizuela, ah sout a Sin Vinsn ah di Grenidiinz.Griniedahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GriniedaKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Guadiluuphttps://jam.wikipedia.org/wiki/GuadiluupGuadiluup a wah ailan aachipelago we de ina di iistan Kiaribiyan Sii. Guadiluup a wah Uobasii dipaatment a Frans, ah so, sieh laka eda uobasii dipaatment, ia wan a twenti-six riijan a Frans, ah hintigral paat a di ripoblik.Guadiluuphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GuadiluupKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Guatimaalahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GuatimaalaGuatimaala, hofishali di Ripoblik a Guatimaala (Panish: República de Guatemala), a wah konchri a Senchral Amoerka, we shier baadalain wid Mexiko tu di naat ah wes, di Pasifik Uoshan tu di soutwes, Biliiz tu di naatiis, Andyuuras ah di Kiaribiyan tu di iis, ah El Salvaduor tu di soutiis. Di papilieshan estimiet arong 15.Guatimaalahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GuatimaalaSenchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Senchral_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Gudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GudIna ikanamix, wah gud a matiirial we satisfai yuuman waant ah provaid yuutiliti, fi egzampl, tu kansyuuma a-mek poerchis. Wah kaman distingshan mek bitwiin 'gudz' we a tanjibl prapati ah saabis, we nan-fizikal.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Guo (giem)https://jam.wikipedia.org/wiki/Guo_(giem)Guo a buod giem, kaal I-Go ina Japaniiz, ah Wei-chi ina Chaini. Iplie pah buod, wid piisdem ina tuu kola (blak ah wait) kaal stuon.Giemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GiemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Guobi Dezathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Guobi_DezatDi Guobi (Mangguolian: Говь, Govi, "semidezat"; Chaini: 戈壁; pinyin: Gēbì) a wah laaj dezat riijan ina Ieja. Ikova paat a nadan ah naatwestan Chaina, ah paat a sodan Mangguolia.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Guru Nanak Devhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Guru_Nanak_DevGuru Nanak Dev a di mien figa ina Sikizm an a di fos a di ten Sik guuru dem.Rilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaSiikizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SiikizimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Guuru Grant Sahibhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Guuru_Grant_SahibGuuru Grant Sahib (Punjabi (Gurmukhi): ਗੁਰੂ ਗ੍ਰੰਥ ਸਾਹਿਬ, ɡʊɾu ɡɾəntʰ sɑhɪb, 'ɡʊəru_ɡrɑ:nθ_səˈhɪb) a di senchral rilijos skripcha a Siikizim, rigyaad bai Siikdem az di fainal, savrin ah Guru Maneyo Granth (itoernal libm Guuru) we fala baka di liniej a di 10 yuuman Siik Guuru Maasa a di rilijan. Michael Keene (2004).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Guuru_Grant_Sahib#RefransWikipidia: Gómara, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/G%C3%B3mara,_Soria,_SpienGómara a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 404 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Hammurabihttps://jam.wikipedia.org/wiki/HammurabiHammurabi wehna di sixt king a Babilan. Im ton di fos King a di Babiluonian empaiya, an exten di kanchuol a babilan uova Mesopotiemia wen im win sohn waar gens di kingdom dem we de nier.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Henri Poincaréhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Henri_Poincar%C3%A9Ohnrii Puahnkare, (French: Henri Poincaré, pronongxieshan: ˈʒyl ɑ̃ˈʁi pwɛ̃kaˈʁe, 29 Iepril 1854 – 17 Julai 1912) wehna French matimatishan ahn tiyoretikal fizisis, ahn wahn filasafa a sayans. Dem kaal im palimat, ahn ina matimatix di Laas Yuunivorsalis, kaa im wehn brait ina aal a di fiil a Mats we egzis a di taim.French piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Herrera de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Herrera_de_Soria,_SpienHerrera de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 12 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Hinojosa del Campo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Hinojosa_del_Campo,_Soria,_SpienHinojosa del Campo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 36 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Okiuzaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/OkiuzaiKatsushika Okiuzai ar Katsushika Hokusai (Japaniiz 葛飾北斎, Aktuoba ar Novemba 1760 - 10 Mie 1849) wena wah Japaniiz aatis, ukiyo-e pienta ah printmeka a di Edo piiriad. Ina fiim taim, im a weh di fuomuos expoert pah Chaini pientin ina Japan.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisJapanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JapanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Huoldong Tekwe Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Huoldong_Tekwe_AfrikaDi Huoldong Tekwe Afrika ("Scramble for Africa") wena di inviejan, akiupieshan, kalanaizieshan ah anexieshan a Afrikan terichri bai Yuropiyan powaz juurin di piiriad a Nyuu Impiirializam, bitwiin 1881 ah 1914. Deh kaali tu di Paatishan a Afrika ah di Kangkues a Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ibn Battutahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ibn_BattutaAbu Abdullah Muhammad Ibn Abdullah Al Lawati Al Tanji Ibn Battuta (arabik أبو عبد الله محمد ابن عبد الله اللواتي الطنجي بن بطوطة), nuo az Ibn Battuta (1304 – 1368 ar 1369) wehn a Marakan skala ahn chrabla uu binuons fi di akount a hihn chrabl ahn hexkorjan dem kaal di Rihla (Vaayj). Hihn jorni dem laas fi a piiriad a nieli toti ier ahn chrechout uoba aalmuos di huol a di binuons hIzlamik wol ahn forda, exten frahn Naat Afrika, Wes Afrika, Sodan Yuurop ahn Iistan Yuurop ina di Wes, tu di Migl Iis, Indian sobkantinent, Senchral Ieja, Soutiis Ieja ahn Chaina ina di Iis, wa distans iiziwel paasout hihn pridisesa dem ahn hihn nier-kantempareri Maako Puolo.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ibn Khaldunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ibn_KhaldunAbū Zayd ‘Abdu r-Raḥman bin Muḥammad bin Khaldūn Al-Hadrami (arabik أبو زيد عبد الرحمن بن محمد بن خلدون الحضرمي), nuo az Ibn Khaldūn ar Ibn Khaldoun, (Mie 27, 1332 AD – Maach 19, 1406 AD) wehna wahn palimat fram Naat Afrika. Im wehna aschranama, ikanamis, istuorian, Izlamik skala, Izlamik tioluojan, hafiz, juuris, laaya, matimatishan, milichri schratijis, nyuuchrishanis, filasif, sushal saiyantis, ahn stietsman.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iej a Diskovrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iej_a_DiskovriDi Iej a Diskovri, alzwel nuo az di Iej a hExpluorieshan, wehna piiriad ina ischri we taat ina di 15t Senchri ahn kantiniu tu di 19t Senchri, juurin wen Yuuropian ahn Yuuropian disendant expluor di wol bai uoshan a-saach fi chriedn paadna ahn potikiula chried gudz. Di muos dizaya chriedn gudz wehna guol, silba ahn paisdem.Iej a Diskovrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Iej_a_DiskovriIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iej a Inlaitnmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iej_a_InlaitnmentDi Iej a Inlaitnment, ar dis Di Inlaitnment, a di niem yuuz fi diskraib di taim ina Westan filasafi wen di kolchral laif senta pah di ietiint senchri, wen riizn eh-advokiet az di praimri suos ah lijitimesi fi aatariti.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/IejaIeja a di bigis kantinent iina di wol wid di nofis piipl. Ipred uoba 8.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ienshent Griik filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ienshent_Griik_filasafiIenshent Griik filasafi kom bout ina di 6t senchri BKE ah kantiniu rait chuu di Elenistik piiriad ah di piiriad wen Ienshent Griis weh paat a di Ruoman Empaya. Idiil wid wah waid varayati a sobjek, ingkluudn palitikal filasafi, etix, metafizix, ontalaji, lajik, bailoji, rechrik, ah estetix.Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ienshent Griishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ienshent_GriisIenshent Griis wena sivilizieshan kanek tu di piiriad a Griik ischri we laas frah di Aakiek piiriad a di 8t tu 6t senchri BKE tu di hen a antikuiti (c. 600 KE).Ischri a Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_YuuropWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ienshent Iijiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ienshent_IijipIenshent Iijip wena sivilizieshan a ienshent Naatiistan Afrika, kansenchriet alang di luowa riich a di Nail Riva ina waa nou di madan konchri a hIijip. A wan a six sivilizieshan gluobali fi araiz indipendantli.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWansataim konchridemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wansataim_konchridemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ienshent Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ienshent_RuomIenshent Ruom wena Italik sivilizieshan we bigin pah di Italian Peninsiula az hoerli az di 8t senchri BKE. Lokiet pah di Meditarienian Sii ah senta pah di siti a Ruom, iexpan teli bikomps wan a di laajis empaya ina di ienshent wol wid estimet a 50 tu 90 milian inabitant (rofli 20% a di wol papilieshan deh taim de) ah iweh-kova 6.Ienshent Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ienshent_RuomIschri a Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_YuuropWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IerWah ier (simbal y frah Ingglish year, ar sohtaim a frah Latn annus) a di mount a taim itek di Oert fi mek wan revaluushan rong di son. Dis go fi heni planit, fi egzampl, wah "Maashan ier" a di taim we itek Maaz fi kompliit fii wuona aabit.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ietihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IetiIeti, ofishali di Ripoblik a Ieti, a wah Afro-French Kryuol ah French-taakin Kiaribiyan konchri. Wid di Daminikan Ripoblik, iakiupai di ailan a Ispanyuola, ina di Grieta Antiliiz Aakipelago.Ietihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IetiKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Ietiyizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IetiyizimIetiyizim ina braad sens, a di rijekshan a biliif ina di egzistans a diyiti.Nielsen, Kai.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ietiyizim#RefransWikipidia: Ignaranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/IgnaransIgnarans a stiet a bi aninfaam (lak a nalij). Di wod ignarant a ajitiv we diskraib smadi uu anawier ah noftaim yuuz fi diskraib indivijual uu dilibaretli ignuor ar disrigyaad impuotant infamieshan ar fax.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ignarans#RefransWikipidia: Igor Stravinskyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Igor_StravinskyIgor Fyodorovich Stravinsky, nuo az Iiguor Schravinski (17 Juun 1882 – 6 Iepril 1971) wehna Roshan-baan kompuoza, uu nof piipl kansida fi bi di muos influenshal kompuoza a 20t senchri myuuzik. Im a di kwintisenshal kazmopalitan Roshan niem bai Time magazine az wan a di 100 muos influenshal smadi a di senchri.French piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplMyuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iguaanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/IguaanaIguaana a wahn lizad we de ina trapikal plies dem ina Sentral an Sout Amerika an di Kyaribiyan. Dis ya lizad did fos diskraib bai wahn Aschrian natchuralist niem Josephus Nicolaus Laurenti ina im buk, Specimen Medicum, Exhibens Synopsin Reptilium Emendatam cum Experimentis circa Venena in 1768.Wikipidia: Iidonizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IidonizimIidonizim a skuul a taat we aagiu se pleja a di praimeri ar muos impuotant inchrinzik gud. Iidonis schraiv fi maximaiz net pleja (pleja mainos pien).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iijiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/IijipIijip a wahn konchri ina Afrika a Ieja.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaIijiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IijipStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iis-Wes Skizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iis-Wes_SkizimDi Iis–Wes Skizim, kamanli refa tu az di Griet Skizim a 1054, a di briek a komyuunian bitwiin waa nou di Iistan Aatadax ah Kiaklik Chochdem, we bigin ina di 11t senchri ah kantiniu aal nou.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iis Timorhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iis_TimorIis Timor a wah savrin konchri a Uoshania.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Iistan Aatadax Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iistan_Aatadax_ChochDi Iistan Aatadax Choch, ofishali di Aatadax Kiaklik Choch, azwel refa tu az di Aatadax Choch, Iistan Aatadaxi, ah Aatadaxi, a di sekan laajis Kristian Choch ina di wol, wid estimietid 225–300 milian adierent.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iistan_Aatadax_Choch#RefransWikipidia: Iistan filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iistan_filasafiIistan filasafi ingkluud di vierios filasafi a Sout ah Iis Ieja, ingkluudn Chaini filsafi, Indian filasafi, Korian filasafi, Japaniiz filasafi. Braadli spiikin di toerm azwel kiah sohtaim ingkluud Babiluonian filasafi, Juwish filasafi, Iranian/Poerjan filasafi ah Izlamik filasafi, alduo demaya kiah kansida Westan filasafi tu.Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iityuopiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/IityuopiaIityuopia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ikanamixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IkanamixIikanamiks a di suoshal sayans we analaiz di prodokshan, dischribiuushan, ahn kansomshan a gudz ahn sorvis. Di torm iikanamiks kom frahn di Ienshent Griik οἰκονομία (oikonomia, “manijment a wahn ousuol, administrieshan”) frahn οἶκος (oikos, “house”) + νόμος (nomos, “kostam” aar “laa”) ahn a frahn yaso di ruul dem a di ous(uol) kom”.Ikanamixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IkanamixSuoshal Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iklipshttps://jam.wikipedia.org/wiki/IklipsIklips a aschranamikal ivent we okor wen wah aschranamikal abjek temporeri abskior, aida bai paas in di sheda a wah nex badi ar bai aneda badi paas bitwiini ah di viuwa. Iklips a da taip ya a "syzygy".Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ilekchrixitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IlekchrixitiIlekchrixiti a di set a fizikal finamina asuosiet wid di prezans ah fluo a ilektrik chaaj.Enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EnajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ilekchranixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IlekchranixIlekchranix a di sayans a ou fi kanchuol ilekchrik enaji, enaji ina we di ilekchrandem ab fondamental ruol. Ilekchranix diil wid ilekchrikal soerkit we invalv aktiv ilekchrikal kompuonent laka vakyuom tyuub, chranzista, dayuod ah intigrietid soerkit, ah asuosietid pasiv ilekchrikal kompuonent ah intakanekshan teknalaji.Ilekchtranixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IlekchtranixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iliadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IliadDi Iliad (Ienshent Griik: Ἰλιάς Ilias, pronongx [iː.li.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iliad#Extoernal_lingkWikipidia: Iloschrieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IloschrieshanIloschrieshan a vijualaizieshan ar dipikshan a sobjik mek bai aatis, laka jraayn, skech, pientin, fotograaf, sinima ar adaels kain a himij a tingz we smadi eh-si, memba ar imajin, bai yuuz grafikal riprizentieshan. Di wod koh frah di Latn wod illustra'tio, illu'stro we miin inlaitn, iriediet.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iloschrieshan#RefransWikipidia: Imaleyazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ImaleyazDi Imaleyaz (Sanskrit: हिमालय, frah Sanskrit hima (sinuo) + ālaya (duelin), litarali miin "sinuo yaad") a wah mountn rienj ina Sout Ieja, we separiet di Indo-Gianjetik Plien frah di Tibetan Platuo. Dis rienj a di yaad fi nain a di ten ayis piik pah Oert, ingkluudn di ayis abov sii lebl, Mount Evares.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Imanyuel Kanthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Imanyuel_KantImanyuel Kant (Iepril 22, 1724 – Febiweri 12, 1804) wena wah 18t senchri Joerman filasifa. Im a wan a di muos influenshal tingka ina madan Yuurop an a di Liet Inlaitnment.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Imanyuel_Kant#Extoernal_lingkWikipidia: Impiirializimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ImpiirializimImpiirializim a taip a advokesi a empaya. Iniem arijiniet frah di Latn wod "imperium", we miin fi ruul uoba laaj terichri.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Impiiriyal Yuunithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Impiiriyal_YuunitDi Impiiriyal Yuunit a wahn sistim a yuunit. Di yuunit dem get bos ina di British empaiya, eksep fi di alredi indipendent YS.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Imuoshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ImuoshanImuoshan, ina ebridie spiich, a heni relitivli briif kanchos expiirians kiaraktaraiz bai intens mental aktiviti an a ai digrii a pleja ar displeja.Cabanac, Michel (2002).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Imuoshan#RefransWikipidia: Imyuun sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Imyuun_sistimDi imyuun sistim a sistim a nof bailajikal chokcha ah pruoses widin aaganizim we protek gens diziiz.Anatomihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnatomiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Inaagianik kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Inaagianik_kimischriInaagianik kimischri diil wid di sintisis ah biyevia a inaagianik ah aaganometalik kompoun. Dis fiil kova aal kimikal kompoun exep di wuoliip a aagianik kompoun (kaaban bies kompoun, we yuujali kantien C-H ban), we a di sobjik a aagianik kimischri.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Indiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/India|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaIndiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IndiaKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Indian Uoshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indian_UoshanDi Indian Uoshan a di tod laajis a di wol uoshanik divijan, we kova apraximetli 20% a di waata pah di Oert soerfis.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Indian filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indian_filasafiIndian filasafi (Sanskrit: darśana) kompraiz di filasafikal chradishan a di Indian sobkantinent. Sens midiival India (ca.Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Indiihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IndiiIndii ([hindī), sohtaim spel हिंदी, azwel kaal Madan Standad Indii (मानक हिन्दी mānak hindī), a tandadaiz ah Sanskrit]aiz rejista a di [[Industaani languij. Indii a wah ofishal languij a di Yuunian a India, ah di linggua frangka a di Indii belt languijdem.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indii#RefransWikipidia: Indo-Yuropiyan languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indo-Yuropiyan_languijIndo-Yuropiyan languij a fambili a sebral onjrid rilietid languij ah dayalek. Deh ab bout 445 libn Indo-Yuropiyan languij, askaadn tu di estimet bai Ethnologue, wid uoba tuu-toerd (313) a dem bilangx tu di Indo-Iranian branch.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indo-Yuropiyan_languij#RefransWikipidia: Indoniijahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indoniija|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Indoschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IndoschriIndoschri a di prodokshan a gudz ar rilietid saabis widin wah ikanami. Di mieja suos a revinyuu fi wah gruup ar kompini a di indikieta fii relivant indoschri.Indoschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IndoschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Indoschrial Revaluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indoschrial_RevaluushanDi Indoschrial Revaluushan wehna piriad frahn di 18t tu di 19t senchri wen mieja chenj ina agrikolcha, maniufakcharin, mainin, chranspotieshan, ahn teknalaji av a profoun ifek pahn di suosyoikanamik ahn kolcharal kandishan a di taim. Ibigin ina di Yunaitid Kingdam, den sobsikwent pred chuuhout Yuurop, Naat Amoerka, ahn ivenchual di wol.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Induizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/InduizimInduizim (Hinduism) a di pridaminant rilijan fi di hIndian sobkantinent. Dem we praktisi prefa kaali "Sanâtana Dharma" (Devanagari सनातन धर्म), we miin se "di hitoernal laa" ina di Sanskrit languij.Rilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Indus Vali Sivilizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Indus_Vali_SivilizieshanDi Indus Vali Sivilizieshan (IVS) wena Branz Iej sivilizieshan (3300–1300 BKE; machior piiriad 2600–1900 BKE) we hexten frah wa tide a naatiis Afganistan tu Pakistan ah naatwes India. Alang wid Ienshent Iijip ah Mesopotiemia iwena wan a chrii hoerli sivilizieshan a di Uol Wol, ah outa di chrii di wan we predout di muos.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ingglanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IngglanIngglan a wan paat-konchri we mekop di Yunaitid Kindom a Griet Britn ah Nadan Airilan. Di kiapital de ina di sout a di konchri, an ikaal Landan - an we aalso a di laajis siti ina Yuurop.Yunaitid Kindomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunaitid_KindomWikipidia: Ingglishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IngglishIngglish (Ingglish: English) a wahn Wes Jormanik langwij orijiniet a Ingglan ahn a di fos langwij fi muos piipl ina di Yunaitid Kindom, di Yunaitid Stiet, Kianada, Aschrielia, Nyuu Ziilant, Airilan ahn di Anglofuon Kiaribiyan. Iyuuz extensiv az wahn sekan langwij ahn az wahn hofishal langwij chruuhout di wol, espeshal ina Kamanwelt konchri ahn ina nof intanashinal aaganizieshan.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Injinierinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/InjinierinInjinierin a di aplikieshan a matimatix, impirikal evidens ah sayantifik, ikanamik, suoshal, ah praktikal nalij fi invent, inoviet, dizain, bil, mentien, risaach, ah impruuv chokcha, mashiin, tuul, sistim, kompuonent, matiirial, ah pruoses.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Intanashinal Sistim a Yuunithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Intanashinal_Sistim_a_YuunitDi Intanashinal Sistim a Yuunit (SI) a di madan faam a di mechrik sistim an a wah sistim we dizain rong di kanviinians a di nomba ten. A di sistim we muos piipl ina di wol yuuz ina ebridie laif ah sayans.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Inviejan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Inviejan_a_JumiekaDi Inviejan a Jumieka wena amfibios expidishan kandok bai di Ingglish ina di Kiaribiyan ina 1655 we rizolt ina di kiapcha a di ailant frah Spien. Di kiapcha a Jumieka wena di casus belli we rizolt ina akchual waar bitwiin Ingglan ah Spien ina 1655.Bakgronghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Inviejan_a_Jumieka#BakgrongInviejanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Inviejan_a_Jumieka#InviejanAftamathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Inviejan_a_Jumieka#AftamatWikipidia: Ip-ap myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ip-ap_myuuzikIp ap myuuzik, adawaiz kaal ip-apMerriam-Webster Dictionary enchri fi hip-hop, richriiv frah merriam-webster.com: Sobkolcha espeshali mongx ina-siti blak yuut uu a tipikali divuotii a rap myuuzik; di stailaiz ridmik myuuzik we kamanli akompni rap; azwel rap tugiada wid dis myuuzik.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ip-ap_myuuzik#RefransWikipidia: Irakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Irak|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iranhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iran|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iranian Kolchral Revaluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iranian_Kolchral_RevaluushanDi Kolchral Revaluushan (1980–1987) (ina Perjan: انقلاب فرهنگی) wehna piriad afta di 1979 Izlamik Revaluushan ina Iran wen di akadimia a Iran wehn poerj frahn Westan ahn nan-Izlamik influens fi bringi ina lain wid Shia Izlam. Di ofishal niem yuuz bai di Izlamik Ripoblik a "Kolchral Revaluushan.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IschriIschri (frah Griik ἱστορία, historia, miinin "ingkwairi, nalij akwaya bai investigieshan") a di todi a di paas, potikiula ou iriliet tu yuuman. Ia wah ambrela toerm we riliet tu paas ivent azwel di memri, diskovri, kalekshan, aaganizieshan, prezentieshan, ah intoerpritieshan a infamieshan bout demya ivent.Etimalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#EtimalajiDiskripshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#DiskripshanIschriagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#IschriagrafiFilasafi a ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Filasafi_a_ischriIstarikal metadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Istarikal_metadIeria a todihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Ieria_a_todiPiiriadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#PiiriadPriistarik piiriadizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Priistarik_piiriadizieshanJaagrafikal lokieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Jaagrafikal_lokieshanMilichri ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Milichri_ischriIschri a rilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Ischri_a_rilijanSuoshal ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Suoshal_ischriKolchral ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Kolchral_ischriDiplumatik ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Diplumatik_ischriIkanamik ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Ikanamik_ischriInvairamental ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Invairamental_ischriWol ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Wol_ischriPiipl ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Piipl_ischriIntilekchal ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Intilekchal_ischriPoblik ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Poblik_ischriIstuorianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#IstuorianSuudoischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#SuudoischriTiichin ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Tiichin_ischriSkalaship vs tiichinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Skalaship_vs_tiichinNashinalizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#NashinalizimBayas ina skuul tiichinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#Bayas_ina_skuul_tiichinRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri#RefransWikipidia: Ischri a Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_AatDi ischri a haat a di ischri a heni haktiviti ar prodok wa mek bai yuuman ina vijual faam fi estetik ar komiunikietiv poerpos, fi expres aidie, imuoshan ar, muo jinerali, wah wolvyuu.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_AfrikaDi ischri a hAfrika staat wid di fos Homo Sapien dem ina Iis Afrika, an kantinyu ina di madorn iej az wahn pachi pachi silekshan a uoba fifti nieshan stiet.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_ChainaChaini sivilaizieshan taat ina difrent difrent siti-stiet lansaid di Yelo Riva (Chainiiz: 黃河; pinyin: Huáng Hé) Vali in di Niolitik iira. Di ischri we rait-dong taat wid di Shang Dainasti (ca.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriIschri a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_ChainaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a Indiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_IndiaDi ischri a hIndia taat wid di Indus Vali Siblaizieshan, we pred an gruo ina di naat-wes paat a di Indian sobkantinent, frah c. 3300 tu 1300 BKE.Indiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IndiaIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a Japanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_JapanDi ischri a Japan we rait dong taat wid likl infamieshan bout Twenti-Fuo Ischri, wahn kaelkshan a Chiniiz istarikal tex, ina di fos senchri AD. Bot, evidens se piipl wehna liv pan di ailan a Japan ina di opa pieliolitik piiriad.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_JumiekaJumieka a wan a di bigis Kyaribiyan ailan dem, pan we Arawak nietiv piipl yuuz tu liv. Wen Krixtifa Kolombos riich di ailan, im uon op di lan fi Spien.Di refrens demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_Jumieka#Di_refrens_demExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_Jumieka#Extoernal_lingkWikipidia: Ischri a Juudizam ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_Juudizam_ina_JumiekaWentaim di Panish ehn hakyupai Jumieka, Juwish piipl frahn Spien ahn Puotyugal we a ron frahn di “Ingkwizishan,” kom seklop di ailant. Uova di wuoliip a ierdem sens da taim de, muo Juu kom frahn Jormani, ahn Senchral Yuurop.Onzbie Simitchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_Juudizam_ina_Jumieka#Onzbie_SimitchriReferenceshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_Juudizam_ina_Jumieka#ReferencesBibliographyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_Juudizam_ina_Jumieka#BibliographyWikipidia: Ischri a Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_LichichaDi ischri a lichicha a di istarikal divelopment a raitn ina pruoz ar puoychri we atemp fi provaid entatienment, inlaitnment, ar inschrokshan tu di riida/lisna/abzoerva, azwel di divelopment a di litarari tekniik yuuz ina di kamiunikieshan a demaya piis. No aal raitn kanstityuut lichicha.Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_SpienDi ischri a Spien diet bak tu di Hoerli Migl Iejiz. Ina 1516, Abzboerg Spien yunifai wah nomba a difrah-difrah pridisesa kingdam; fii madoern faam a kanstityuushanal manaki eh inchajuus ina 1813, ah di korant dimokratik kanstityuushan diet frah 1978.Ischri a Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_SpienWikipidia: Ischri a Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_YuuropDi ischri a Yuurop diskraib di taim frahm wen yuuman inabit di yuuropian kantinet tu nou. Di fos evidens a Homo sapiens ina Yuurop diet bak tu 35,000 BC, di Yuuropian Pieliolitik piiriad.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a di Amoerkazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_di_AmoerkazDi ischri a di Amoerkaz kova buot Naat ah Sout Amoerka, ingkluudn Senchral Amoerka ah di Kiaribiyan. Itaat wid piipl a-maigriet ina dem ieria ya frah Ieja juurin di ait a di hAis Iej.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a di Migl Iishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_di_Migl_IisDi Migl Iis a wahn riijan we chrech frahn soutwes Ieja, soutiis Yuurop an naatiis Afrika. Di riijan naav no klier klier bounjri.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a di Worlhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_di_WorlDi ischri a di worl a di rekaadid memri a di expiiriens, roun di worl, a Homo sapiens. Ienchent yuuman ischri taat wid di invenshan, a difrent difrent paat a di ort, a raitin, we mek di biesis fi kip memri an spred an gruo nalij.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a di Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_di_Yunaitid_StietDi diet fi di taat a Yunaitid Stiet ischri a di sobjek fi kanstant dibiet mongx istuorian. Uola texbuk taat wid wen Krixtifa Kolombos kech ina 1492 ah emfasaiz di Yuropiyan bakgrong, ar deh taat rong 1600 ah emfasaiz di Amoerkan frontier.Ischri a di Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_di_Yunaitid_StietWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a di Yuropiyan Yunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_di_Yuropiyan_YunianDi Yuropiyan Yunian a wahn jio-palitikal entiti wa tekop muos a di Yuropiyan kantinent. Iehn foun pahn uoliip a chriiti ahn andago nof expanshan wa kyaa i frahn 6 memba stiet tu 27, di majariti a stiet ina Yurop.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_myuuzikMyuuzik fain ina ebri kolcha wa wi nuo bout, paas ah prezant, vieri-vieri waidli bitwiin taim ah plies. Sens aal piipl a di wol, ingkluudn di muos aisolietid chraibal gruup, ab som faam a myuuzik, ikiah kangkluud se dat myuuzik laikli eh prezant ina di anseschral papilieshan praya tu di dispoersal a yuuman rong di wol.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_myuuzik#RefransWikipidia: Ischri a sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_sayansDi ischri a sayans a di todi a di divelopment a sayans ah sayantifik nalij, ingkluudn buot nachral sayans ah suoshal sayans. (Di ischri a di aats ah yuumanitiz toerm az di ischri a skalaship.Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ischri a teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_teknalajiDi ischri a teknalaji a di ischri a di invenshan a tuul ah tekniik ah isimila tu ada said a di ischri a yuumaniti. Teknalaji kiah refa tu metod we rienj frah sitn az simpl az languij ah stuon tuul tu di kamplex jinetik injinierin ah infamieshan teknalaji we imoerj sens di 1980z.Teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:TeknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ispanyuolahttps://jam.wikipedia.org/wiki/IspanyuolaIspanyuola (fram di Panish La Española) a di sekan bigis ah di mos papiulos ailan a di Kiaribiyan, we de bitwix Kyuuba tu di wes an Puoto Riiko tu di iis. Ide dairekli ina di orikien belt.Ispaniuolahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IspaniuolaWikipidia: Istanbulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IstanbulIstanbul a di bigis siti ina Torki.Istanbulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IstanbulWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Italihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ItaliItali (Italian Ripoblik, Italian: Repubblica Italiana) a wah nieshan we de pan di Italian peninsiula ina Sout Yuurop ah di tuu laajis ailan ina di Meditarienian Sii, Sisili ah Saadinia. Itali ab wah Alpain baada wi Frans, Suitsalan, Aschria, ah Sloviinia.Italihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ItaliWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianWikipidia: Italianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ItalianItalian a wahn Romans langwij taak ina Itali, Switsalan, San Marino ahn di Vatikan.Simone 2010Bibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Italian#BibliografiRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Italian#RefransWikipidia: Izlamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IzlamIzlam (Arabik langwij: الإسلام; al-’islām) a wan manati'istik, Hiebrahamik rilijan we harijiniet chru di tiichin-dem rait dong bai di prafit Mo'amid (Mohammed), wan big rilijos an politikal smadi fram bak ina di 7 senchri ina hAriebia. Di wod Izlam miin se "sobmishan", ar tuotal sarenda af wanself tu Gad (Arabik langwij: الله, Allāh).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Izlam#RefransWikipidia: Izlamik Guolin Iejhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Izlamik_Guolin_IejDi Izlamik Guolin Iej refa tu di piiriad ina di ischri a Izlam, chradishanali diet frah di 8t senchri tu di 13t senchri, wen nof a di istarikali Izlamik wol eh-ruul bai vierios kalifet, ah expiiriens sayantifik, ikanamik ah kolcharal florishin.[1][2][3] Dis piiriad chradishanali andastan fi eh-bigin juurin di rien a di Abasid kalif Harun al-Rashid (786 tu 809) wid di inagiurieshan a di Ous a Wizdom ina Bagdad, we skala frah vierios paat a di wol wid difrah kolcharal bakgrong eh-mandiet fi giada ah chransliet aal a di wol klasikal nalij ina Arabik.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Izlamik_Guolin_Iej#RefransWikipidia: Izlamik filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Izlamik_filasafiIzlamik filasafi a di sistimatik investigieshan a prablem kanek wid laif, di yunivoers, etix, sasayati, ah so fuot az deh kandok ina di Muzlim wol.Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Izrelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Izrel|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jaadnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaadn|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaJaadnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaadnWikipidia: Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/JaagrafiJaagrafi (frah Griik γεωγραφία, geographia, litarali "oert diskripshan") a wah fiil a sayans we divuot tu di todi a di lan, di fiicha, di inabitant, ah di finamina dem a Oert. Di fos poersn fi yuuz di wod "γεωγραφία" wena Erastotiiniz (Eratosthenes 276–194 BKI).Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiSuoshal Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jaaj Wiliam Gaadnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaaj_Wiliam_GaadnJaaj Wiliam Gaadn ar George William Gordon (1820 – 23 Aktuoba 1865)"George William Gordon", Jamaica Information Service. wena Jumiekan binizman, majischriet a palitishan uu wena wah liidn kritik a di palisi a di gobna a Jumieka Edwad Ier (Edward Eyre).Hoerli laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaaj_Wiliam_Gaadn#Hoerli_laifPalitikal kiarier ah dethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaaj_Wiliam_Gaadn#Palitikal_kiarier_ah_detRepitieshan ah legisihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaaj_Wiliam_Gaadn#Repitieshan_ah_legisiRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaaj_Wiliam_Gaadn#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaaj_Wiliam_Gaadn#Extoernal_lingkWikipidia: Jaajiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/JaajiaJaajia a wahn konchri ina Yuurop uufa kyapaital an bigis siti niem Tbilisi.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Jaalojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/JaalojiJaaloji (frah Griik γῆ, gē, i.e.Jaalojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaalojiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jacques Cartierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jacques_CartierJak Kaatie, nuo az Jacques Cartier (Disemba 31, 1491–Septemba 1, 1557) wehna French expluora uu kliem wa a nou Kianada fi Frans. Ihn wehna di fos Yuuropian fi diskraib ahn map di Golf a Sin Larens ahn di shuor dem a di Sin Larens Riba, ush ihn niem "Di Konchri a Kianadas", afta di hIrokwoi (Iroquois) niem dem fi di tuu big seklment ihn si a Stadacona we Kibek Siti (Quebec City) de ahn a Hochelaga wa nuo tide az Manchriaal Ailant (Montreal Island).French piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jahhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JahJah a di krieta a di uol woerl an aal di kriicha dem we de iina it. Dis a wan a di niem dem weh Rasta kaal deh Gad.Aatikl we niid rivijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_rivijanRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Jainizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JainizimJainizim (Jainism) a wan a di huolis rilijan fi harijiniet ina hIndia. Di Jaindem biliib se hebri suol divain ah ab di potenshal fi hachiib hinlaitnment, ar Moksha.Rilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jalal ad-Din Muhammad Balkhi-Rumihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jalal_ad-Din_Muhammad_Balkhi-RumiJalāl ad-Dīn Muḥammad Balkhī (porzhan جلال الدین محمد بلخى), ar Jalāl ad-Dīn Muḥammad Rūmī (arabik جلالالدین محمد رومی), ar Mowlānā (porzhan مولانا), nuon tu di Ingglish worl as jos Rumi, (September 30, 1207 – December 17, 1273) a wehna wahn 13t senchri Porzhan puoin raita, Suni Izlamik juura, an tioluojan. Rumi a wahn diskriptiv neim we stan fa "di Ruoman" kaa im wehn liv muos a im laif ina wahn ieriya niem Rūm, we dii ruul bai di Bixantiin Empaiya wan taim.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: James Cookhttps://jam.wikipedia.org/wiki/James_CookKiaptin Jiemz Kuk, nuo az Captain James Cook FRS RN (7 Novemba [O.S.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: James Joycehttps://jam.wikipedia.org/wiki/James_JoyceJames Augustine Aloysius Joyce (2 Febiweri 1882 – 13 Janiweri 1941) wehna wahn Airish expachriet aata ina di 20t senchri. Im bes binuon fi im lanmaak navl Ulysses (1922) an di kanchrovorshal buk we kom bifuo i, Finnegan's Wake (1939), az wel az di shaat tuori kalekshan Dubliners (1914) an di semi aatabaiyagrafikal navl A Portrait of the Artist as a Young Man (1916).Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Japanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Japan|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaJapanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JapanKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Japaniiz languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Japaniiz_languij250px|thumb|right|Japaniiz languijJapanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JapanLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JazJaz a myuuzik jaahra we arijiniet ina hAfrikan Amoerkan komiuniti ina Nyuu Aaliinz ina di Yunaitid Stiet juurin di liet 19t ah hoerli 20t senchri. It imoerj ina di faam a indipendant chradishanal ah papila myuuzikal stail, aal a dem lingk bai di kaman ban a hAfrikan Amoerkan ah Yuropiyan Amoerkan myuuzikal pierentij wid pofaamans orientieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaz#RefransWikipidia: Jendahttps://jam.wikipedia.org/wiki/JendaJenda a di rienj a kiaraktaristik potienin tu, ah difranshiet bitwiin ah fram maskiuliniti ah femininiti. Dipen pah di kantex, demya kiaraktaristik maita ingkluud bailajikal sex (i.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jenda#RefransWikipidia: Jiizas Kraisthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiizas_KraistJiizas a Nazaret, binuon az Jiizas Krais, a di senchral figa a Kristianiti, an ina muos dinaminieshan nuon az di son a Gad an az Gad rezarek. Kristiyan luk pan im tu az di Mesaiya we di Uol Testiment taak bout; Judaizm rijek disya kliem ya.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiizas_Kraist#RefransWikipidia: Jibuutihttps://jam.wikipedia.org/wiki/JibuutiJibuuti a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Jiizas: di Buk We Luuk Rait bout Imhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiizas:_di_Buk_We_Luuk_Rait_bout_ImJiizas: di Buk We Luuk Rait bout Im adawaiz kaal Luuk ah di toerd buk ah di Nyuu Testiment ina di Kristian Baibl. It ah di longges out ah aala di fuor kyananikal buk dem weh dehn kaal Sinaptik Gaspl (Synoptic Gospels) weh taak bout di arijin, tiichinz, det, rezarekshan ahn asenshan ah Jiizas Krais (Jesus).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiizas:_di_Buk_We_Luuk_Rait_bout_Im#RefransSi azwelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiizas:_di_Buk_We_Luuk_Rait_bout_Im#Si_azwelExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiizas:_di_Buk_We_Luuk_Rait_bout_Im#Extoernal_lingkWikipidia: Jinetik injinierinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jinetik_injinierinJinetik injinierin, adawaiz kaal jinetik madifikieshan, a di dairek manipiulieshan a aaganizim jiinuom bai yuuz bayoteknalaji.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jingkin waatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jingkin_waataJingkin waata, aalso nuo az potebl waata ar paip waata, a waata sief anof fi jingk ah fi fuud priparieshan. Gluobali, ina 2012, 89% a piipl eh-ab axes tu waata suutebl fi jingk.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jingkin_waata#RefransWikipidia: Jiotoermal ilekchrixitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiotoermal_ilekchrixitiJiotoermal ilekchrixiti a ilekchrixiti jinariet bai jiotoermal enaji. Teknalaji ina yuus ingkluud jrai stiim powa stieshan, flash stiim powa stieshan ah bainari saikl powa stieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jiotoermal_ilekchrixiti#RefransWikipidia: Jiruusalemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JiruusalemJiruusalem a di kyapital a Izrel an a di bigis siti ina papyulieshan an ieriya.Jiruusalemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JiruusalemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Joan of Archttps://jam.wikipedia.org/wiki/Joan_of_ArcJoan of Arc a wahn nashinal erowin a Frans an wan Kyaklik sient. Shi baan puor ina iistan Frans, an shi liid di French aami pan nof impuotant vikchri juurin di onjrid ier waar.French piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Joerk siizninhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Joerk_siizninJoerk a stail a kukin nietiv tu Jumieka we miit jrai-rob ar wet-mariniet wid wah at-at spais mixcha niem Jumiekan joerk siiznin. Joerk siiznin yuuz chradishanali pah puok ah chikin.Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_fuudWikipidia: Joermanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Joerman}}Joermanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermanJoermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniJoermanik languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Joermanik_languijStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Joermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/JoermaniJoermani, ofishali di Fedaral Ripoblik a Joermani (Joerman: Bundesrepublik Deutschland), a wah konchri ina wes senchral Yuurop. Ibaada di Nedalanz, Beljiom, Logzimboerg, Frans, Suitsalan, Aschria, Chekia, Puolan, ah Denmaak.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiJoermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Joermanik languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Joermanik_languijJoermanik languij a di languij fambli we hingkluud Ingglish, Joerman, Doch, Dienish, Naawiijan, Swiidish, Aislandik, ahn Gatik (extingk). Ibrokop ina chrii sob-fambli: Wes Joermanik, Naat Joermanik, ah hIis Joermanik (we aal extingk).Bibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Joermanik_languij#BibliografiWikipidia: Joernalizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JoernalizimJoernalizim a di suoshal wok ah wok-kraaf, ah profeshan (ai-lebl) fi ripuot pah ivent, fax, ah piipl we a di "nyuuz a di die," fi mek sasayati "infaam," tu soh nan-chrivial digrii.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Johann Sebastian Bachhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Johann_Sebastian_BachJohann Sebastian Bach, nuo as Yuohan Sibastian Baak (31 Maach 1685 [O.S.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Johann Wolfgang von Goethehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Johann_Wolfgang_von_GoetheJohann Wolfgang von Goethe (Aagos 28, 1749 – Maach 22, 1832) a wehn wahn Jorman raita uu askaadn tu George Eliot, a "do gritis raita ina Jormani, an a di laas griet jiinios fi waak di ort." Goethe wok dem span wuoliip a fiil, fram puoichri, draama, lichicha, tialaji, yuumanizm, an saiyans.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: John Lockehttps://jam.wikipedia.org/wiki/John_LockeJohn Locke (Aagos 29, 1632 – Aktuoba 28, 1704) wehna wan Ingglish filasifa. Piipl kansida Locke di fos British impirisis bot im iikwali impuotant tu suoshal kanchrak tiori.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Juozif Stalinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Juozif_StalinJuozif Stalin, nuo az Joseph Stalin, wehna di Jinaral Sikriteri a di Kamiunis Paati a di Suoviet Yuunian Senchral Komitii frahn 1922 tel ihn det ina 1953. Ina di ierdem afta Lenin det ina 1924, ihn raiz fi bikoms di liida a di Suoviet Yuunian.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jraafhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JraafJraaf (nuo ina British Ingglish az draughts ˈdrɑːfts ar ina Moerkan Ingglish az checkersWhen this word is used in the UK, it is usually spelt chequers (as in Chinese chequers) a gruup a schratiji buod giem fi tuu plieya we invalv dayaganal muuv a yuunifaam giem piis ah manditeri kiapcha bai jomp uoba opuonent piis. Jraaf divelop frah alquerque.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jraaf#RefransWikipidia: Jraaynhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JraaynJraayn a faam a vijual aat we smadi kiah yuuz difrah-difrah jraayn inschrument fi maak-maak piepa ar wah nex tuu-dimenshanal midiom. Inschrument ingkluud grafait pensl, pen ah ingk, ingk brosh, wax kola pensl, krayan, chaakuol, saidwaak chaak, pastel, difrah-difrah kain a roba, maaka, stailos, difrah-difrah metal (laka silvapaint) ah ilekchanik jraayn.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jraayn#RefransWikipidia: Jriimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JriimJriim a soksheshan a himij, aidie, imuoshan, ah sensieshan we okor yuujali invalinteri ina di main juurin soertn stiej a sliip.Dream The American Heritage Dictionary of the English Language, Fourth Edition.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jriim#RefransWikipidia: Julius Caesarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Julius_CaesarJulius Caesar wehna wan Ruoman milichri an Politikal liida. Im plie wan kritikal ruol ina di chransfamieshan a di Ruoman Ripoblik ina di Ruoman Empaiya.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/JumiekaJumieka (vierieshan Jamieka ah Jomieka askaadn tu spiich rejista ar axent) a wah ailan nieshan we a paat a di Grieta hAntiliiz, bout 234 kilamiita (145 mail) lang ah bout 80 kilamiita (50 mail) waid. Ide ina di Kiaribiyan Sii, bout 145 kilamiita (90 mail) sout a Kyuuba, ah 190 kilamiita (120 mail) wes a di ailan we niem Ispanyuola, we mekop frah Ieti ah di Daminikan Ripoblik.Etimalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#EtimalajiIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#IschriPrii-ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Prii-ischriPanish ruul (1509-1655)https://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Panish_ruul_(1509-1655)British ruul (1655–1962)https://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#British_ruul_(1655–1962)Indipendans (1962)https://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Indipendans_(1962)Jaagrafi ah invairamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Jaagrafi_ah_invairamentGobament ah palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Gobament_ah_palitixPolitikal kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Politikal_kolchaAdminischrietiv divijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Adminischrietiv_divijanMilichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#MilichriDemografixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#DemografixEtnik arijinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Etnik_arijinLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#LanguijEmigrieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#EmigrieshanKraimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#KraimRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#RilijanEdikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#EdikieshanKolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#KolchaMyuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#MyuuzikLichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#LichichaFlimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#FlimFuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#FuudSpuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#SpuotsIkanamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#IkanamiInfrachokchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#InfrachokchaChanspuothttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#ChanspuotRuodwiehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#RuodwieRielwiehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#RielwieIer chanspuothttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Ier_chanspuotPuot, shipin ah laitoushttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Puot,_shipin_ah_laitousEnajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#EnajiWaata soplai ah sanitieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Waata_soplai_ah_sanitieshanKomiunikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#KomiunikieshanBibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#BibliografiPalitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#PalitixExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka#Extoernal_lingkWikipidia: Jumieka, Lan Wi Lobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka,_Lan_Wi_LobJumieka, Lan Wi Lob a di taikl a di nashinal antem a Jumieka. Irait ina 1962 in taim fi Jumieka Independans frahn Britn wid lirix bai Hugh Sherlock, miuuzik bai Robert Lightbourne ahn arienj bai Mapletoft Poulle ahn ihn waif.Kuod fi yuus a di Nashinal Antemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka,_Lan_Wi_Lob#Kuod_fi_yuus_a_di_Nashinal_AntemWikipidia: Jumieka Chanilhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_ChanilDi Jumieka Chanil a wah schriet we sipariet di ailant a Jumieka frah Ispanyuola, ina di Kiaribiyan Sii. Tugiada wid di Winwad Pachiz tu inaat, ikanek di Kiaribiyan Sii tu di Naat Atlantik Uoshan.Baada a Navasa Ailanthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Baada_a_Navasa_AilantBadi a waata a Ietihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Badi_a_waata_a_IetiIeti–Jumieka baadahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ieti%E2%80%93Jumieka_baadaIntanashinal schriethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Intanashinal_schrietJaagrafi a Ispanyuolahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jaagrafi_a_IspanyuolaSchriet a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Schriet_a_JumiekaSchriet a di Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Schriet_a_di_KiaribiyanWikipidia: Jumieka Difens Fuoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Difens_FuosDi Jumieka Difens Fuos (JDF) a di sumaal bot profeshanal milichri fuos a Jumieka. Di JDF bies pah di British milichri magl wid simila aaganizieshan, chrienin, wepan ah chradishan.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Jumieka Indipendanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_IndipendansDi Kalani a Jumieka gien indipendans frah di Yunaitid Kindom pah 6 Aagos 1962. Ina Jumieka, dis diet selibriet az Indipendans Die, wah nashinal alidie.Ischri optel indipendanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Ischri_optel_indipendansIndiijnos arijinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Indiijnos_arijinPanish ruulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Panish_ruulBritish kalanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#British_kalaniRibelian ahhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Ribelian_ahJumieka Maruundemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Jumieka_MaruundemDivelopin nashinalizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Divelopin_nashinalizamJumiekan Maruunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Jumiekan_MaruunGyaavihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#GyaaviPaati palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Paati_palitixPaas tu indipendans, 1945–1962https://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Paas_tu_indipendans,_1945–1962Indipendanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#IndipendansSens indipendanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Sens_indipendansKoluonial dedlefhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#Koluonial_dedlefRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans#RefransWikipidia: Jumieka Indipendans Festivalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Indipendans_FestivalDi Jumieka Indipendans Festival a selibrieshan a Jumieka indipendans, stietos we gien ina 1962.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Jumieka Kanstabileri Fuoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Kanstabileri_FuosDi Jumieka Kanstabileri Fuos (JKF) a di ofishal poliis fuos a Jumieka. Di ofishal JKF staaf nomba 14,200 plos 55 agzileri pozishan, fi mek a tuotal a 14,255; di korant chrent (az av 2015) a 14,100.Laa infuosment ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Laa_infuosment_ina_JumiekaWikipidia: Jumiekan Bluu Mountn Kaafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Bluu_Mountn_KaafiJumiekan Bluu Mountn Kaafi ar Jumieka Bluu Mountn Kaafi a klasifikieshan a kaafi gruo ina di Bluu Mountn a Jumieka. Di bes lat a Bluu Mountn kaafi wel nuo fi deh mail flieva widoutn bita.Agrikolcha ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Agrikolcha_ina_JumiekaWikipidia: Jumiekan Ingglishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_IngglishJumiekan Ingglish, we ingkluud Jumiekan Tandad Ingglish, a wah varayati a Ingglish we deh piik ina Jumieka. Laka Kianiedian Ingglish (azwel paat a di braad Naat Amoerkan Ingglish klasifikieshan), irizembl soh paat a buot British Ingglish ah Amoerkan Ingglish dayalek, bot iyuniik wid nof aspek a Airish intonieshan.Jumiekan kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_kolchaLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Jumiekan Kryuolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_KryuolJumiekan Patwa a di nashinal langwij a di konchri a Jumieka. Alduo hIngglish a di hofishal langwij a Jumieka, ahn dehn aal av wa dehn kaal Jumiekan Ingglish, a muosli bakra ahn tapanaaris yu ie wid i ina hofishal sorkl, anles smadi a chrai piiki-puoki fi himpres piipl.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#IschriAborijinal dedlefhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#Aborijinal_dedlefPanish an Puotigiiz Influwenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#Panish_an_Puotigiiz_InfluwensDi British Tamphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#Di_British_TampWe Jumieka Taak Kom Framhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#We_Jumieka_Taak_Kom_FramDi Stietos a Patwa Rait Ya Nouhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#Di_Stietos_a_Patwa_Rait_Ya_NouGramahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#GramaNounhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#NounPruonounhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#PruonounPozeshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#PozeshanDitorminahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#DitorminaIntaragativhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#IntaragativPripozishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#PripozishanLichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#LichichaRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#RefransKu demya haatikl tuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#Ku_demya_haatikl_tuBibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kryuol#BibliografiWikipidia: Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuudJumiekan Fuud ab kukin tekniik, flieva, spais, ah influens frah wan-wan a di wuoliip a imigrant we kom a di krappo ailant uoba di omoch senchri. Nowadiez, di kaina fuud we de pah ebri Jumiekan smadi menyu ingkluud kori guot, frai domplin, aki ah saalfish (di nashinal dish), frai plaa'n, joerk chikin ah puok, ah rais-ah-piiz.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#IschriTaino kuiziinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#Taino_kuiziinDivelopment a di kuiziinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#Divelopment_a_di_kuiziinPapiula ebridie fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#Papiula_ebridie_fuudPapiula ingriidienthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#Papiula_ingriidientMiithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#MiitPiiz ah biinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#Piiz_ah_biinFruuthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#FruutStaachi fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#Staachi_fuudVejiteblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#VejiteblSpaishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#SpaisDizoerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_fuud#DizoertWikipidia: Jumiekan piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_piiplJumiekan piipldem a di sitizn a Jumieka ah deh disendant ina di Jumiekan dayaspora. Muos Jumiekan ab Afrikan disent, wid sumaala mainariti a Yuropiyan, Iis Indian, Chaini, Mix-Ries, ah adaels kaina smadi.Jumiekan piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_piiplWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Juudizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JuudizimJuudizm (frahn Griik Ioudaïsmos, diraiv frahn Iibruu יהודה, Yehuuda, "Judah"; ina Iibruu: יַהֲדוּת, Yahedut, di distingtiv kiaraktaristik a di Judiian eáqnov) a wahn set a biliif ahn praktis orijiniet frahn di saaga a di yenshent hIzrelait, embadi ahn kuodifai ina di Iibruu Baibl (Tanakh), ahn lieta forda hexpluor ahn hexplien ina Talmud ahn ada tex. Juudizm prizent iself az di kavenantal rilieshanship bitwiin di Chilvren a hIzrel (lieta, di Juish nieshan) ahn Gad.Monotiyizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MonotiyizimRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kaafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KaafiKaafi a bruu jingx pripier frah ruos kaafi biin, we a di siid a beri frah di Coffea plaant. Di jiinos Coffea nietiv tu chrapikal Afrika, Madagiaska, ah di Komoros, Morishos ah Reunioh ina di Indian Uoshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaafi#RefransWikipidia: Kaanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KaanKaan (adawaiz nuo az miez); Zea mays sobsp. mays, frah Panish maíz afta Taíno mahiz), a laaj grien plaant fos domestikiet bai indijinos piipl ina MexikoThe Evolution of Corn University of Utah HEALTH SCIENCES, axes 2 January 2016 bout 10,000 ier ago.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaan#RefransWikipidia: Kaaparieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KaaparieshanKaaparieshan a kompini ar gruup a piipl aataraiz fi ak az a singgl entiti (liigal poerson) ah rekanaiz az soch ina laa. Hoerli inkaaparietid entiti eh-extablish bai chaata (dat a bai ad hoc ak grant bai a manaak ar paas bai a paaliment ar lejisliecha).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kalani a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_JumiekaJumieka ena British kalani frah 1655 (wen iweh kiapcha bai di Ingglish frah Spien) ar 1670 (wen Spien faamal an uoba Jumieka tu di British) tel 1962, wen ibikomps indipendant. Jumieka ton Kroun Kalani ina 1866.17t senchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#17t_senchriIngglish kangkueshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Ingglish_kangkuesOerli British kalanaizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Oerli_British_kalanaizieshanMaruunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#MaruunJumieka pairet ikanamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Jumieka_pairet_ikanami1692 oertkwiek ah di kalaps a Puot Rayalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#1692_oertkwiek_ah_di_kalaps_a_Puot_Rayal18t senchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#18t_senchriJumieka shuga buumhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Jumieka_shuga_buumFos Maruun Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Fos_Maruun_WaarTaki rivuolthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Taki_rivuoltSekan Maruun Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Sekan_Maruun_Waar19t senchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#19t_senchriBaptis Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Baptis_WaarRuod tu imansipieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Ruod_tu_imansipieshanImpak a imansipieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Impak_a_imansipieshanMorant Bie Ribelianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Morant_Bie_RibelianDiklain a shuga indoschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Diklain_a_shuga_indoschriJumieka az Kroun Kalanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Jumieka_az_Kroun_KalaniKinston, di nyuu kiapitalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Kinston,_di_nyuu_kiapitalOerli 20t senchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Oerli_20t_senchriMaakos Gyaavihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Maakos_GyaaviRastafarai muuvmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Rastafarai_muuvmentGriet Dipreshan ah woka pruoteshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Griet_Dipreshan_ah_woka_pruotesNyuu lieba yuunian ah palitikal paatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#Nyuu_lieba_yuunian_ah_palitikal_paatiIkanamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Jumieka#IkanamiWikipidia: Kalani a Santyaagohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_SantyaagoSantyaago wena Panish kalani a di Panish Wes Indiz widin di Vaisrayalti a Nyuu Spien, ina di Kiaribiyan riijan. Ilokieshan a di prezent-die ailant ah nieshan a Jumieka.Prii-Kolombian Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Santyaago#Prii-Kolombian_JumiekaKolomboshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Santyaago#KolombosSekan vayij a Kolombos, 1493https://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Santyaago#Sekan_vayij_a_Kolombos,_1493Fuot vayij a Kolombos, 1503https://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Santyaago#Fuot_vayij_a_Kolombos,_1503Di Sivil kalanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Santyaago#Di_Sivil_kalaniBritish kangkueshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Santyaago#British_kangkuesYuropiyan kalani ina di Kiaribiyan ina 1600https://jam.wikipedia.org/wiki/Kalani_a_Santyaago#Yuropiyan_kalani_ina_di_Kiaribiyan_ina_1600Wikipidia: Kamaruunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KamaruunKamaruun a wahn konchri ina Afrika.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kamaruun#RefransWikipidia: Kambuodiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kambuodia|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Kamedihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KamediIna madan sens, kamedi (frah di Griik: κωμῳδία, kōmōidía) refa tu heni diskuos ar wok jinarali inten fi bi yuumoros ar fi amyuuz bai injuusin laafta, espeshali ina tieta, telivijan, flim ah tanop kamedi.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kamikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KamikKamik a kamiunikieshan midiom yuuz fi hexpres aidie bai himij, muotaim kombain wid tex ar adaels vijual infamieshan. Kamik friikuentli tek di faam a joxtapuoz siikuens a panil a imij.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatKolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaVijual aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Vijual_aatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kamithttps://jam.wikipedia.org/wiki/KamitKamit a ah bigin outgias, ah displie wah visibl atmosfier ar kuoma, ah sohtaim azwel wah tiel.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kamiunizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KamiunizamKamiunizam (frahn Latn: communis = "kaman") a suosio-iikanamik chrokcha ahn palitikal idialaji dat promuot di extablishment a iigialitierian, klaasles, stietles sasayati bies pahn kaman uonaship ahn kanchruol a di miinz a prodokshan ahn prapati in jinaral. Ina palitikal sayans, di torm "kamiunizam" somtaim yuuz fi refa tu kamiunis stiet, wahn faam a gobament we paat di stiet apariet aanda wan-paati sistim ahn diklier aliijans tu Maaxizam-Leninizam ar sitn diraiv frahn dat, iibn ef di paati no akchual kliem se idivelop kamiunizam aredi.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kanchosnishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kanchosnisthumb|Riprizentieshan a kanschosnis frah di sebmtiint senchriRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kanchosnis#RefransWikipidia: Kanfyuushanizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KanfyuushanizimKanfyuushanizim a sistim a filasafikal ah "etikal-suosiopalitikal tiichin" sohtaim diskraib az rilijan. Kanfyuushanizim divelop juurin di Spring ah Aatom Piiriad frah di tiichin a di Chaini filasafa Kanfyuushos (551–479 BKE), uu eh-kansida ihself wah richranzmita a Jou valyuudem.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kangres a Vi’enahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kangres_a_Vi%E2%80%99enaDi Kanges a Vi'ena a wahn kanvenshan ambasador dem frhan varios Yuuropian konchri dem ina 1815, we diil wid Yuurop buoda dem afta goin chruu di Napolianik Waar dem. I rizol wid rivaasin nof a di chienj dem mek juurin di Napuolianik Waar (soch az ristorin di Yuuropian manarki dem), ahn riwaadin alaid konchri dem muo terichri, ahn gi som konchri, we luuz terichri, som terichri fi kampensiet.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kansoervatizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KansoervatizimKansoervatizim az palitikal ah suoshal filasafi promuot ritienin chradishanal suoshal instityuushan ina di kantex a kolcha ah siblizieshan. Soh kansoervativ siik fi prizaab tingz az ou deh tan, emfasaiz stabiliti ah kantinuiti, wails adawandem, kaal riakshineri, opuoz madanizim ah siik fi ritoern baka "di wie tingz eh-tan".Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kantempareri filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kantempareri_filasafiKantempareri filasafi a di prezant piiriad ina di ischri a Westan filasafi biginin a di hen a di 19t senchri wid di profeshanalizieshan a di disiplin ah di raiz a analitik ah kantinental filasafi. Di friez "kantempareri filasafi" a wah piis a teknikal toerminalaji ina filasafi we refa tu wah spisifik piiriad ina di ischri a Westan filasafi.Westan filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Westan_filasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kantinenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/KantinentKantinent a wan a di iip a lanmas pah Oert. Deh jinarali aidentifai bai kanvenshan muo dan bai eni schrik kraitiiria, wid op tu sebm riijan kamanli rigyaad az kantinent.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Karl Marxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Karl_MarxKaal Maax (Jorman: Karl Marx) (Mie 5, 1818 – Maach 14, 1883) a wehn wahn Jorman filasifa, palitikal ikanamis, istuorian, palitikal tioris, suosialajis, an revaluushaneri uu get rietinz az di smadi uu staat kamiunizam. Ihn rait im muos mieja wok, Di Kamiunis Manifesto, wid Friedrich Engels ina 1848.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kasta Riikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kasta_RiikaKasta Riika (litarali "Rich Kuos"), ofishali niem di Ripoblik a Kasta Riika (Panish: República de Costa Rica), a wah konchri ina Senchral Amoerka, we shier baadalain wid Nikaragua tu di naat, Panamaa tu di soutiis, di Pasifik Uoshan tu di wes, di Kiaribiyan tu di iis, ah Ekuaduor tu di sout a Kuokos ailant. Di papilieshan arong 4.Senchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Senchral_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Katahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kata|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Kazaxtanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kazaxtan|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Keniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KeniaKenia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Kialkiuloshttps://jam.wikipedia.org/wiki/KialkiulosKialkiulos (frah Latn calculus, litarali "sumaal stuon yuuz fi kount") a di matimatikal todi a chienj, ina di siem wie ou jaamechri a di todi a shiep ah aljibra a di todi a aparieshan ah deh aplikieshan fi salv ikwiejan. Iab tuu mieja branch, difrenshal kialkiulos (kansoernin riet a chienj ah sluop a koerv), ah intigral kialkiulos (kansoernin akiumilieshan a kuantiti ah di ieria handa ah bitwiin koerv); demaya tuu branch rilietid tu wananeda bai di fondamental tiyorem a kialkiulos.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kianadahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KianadaKianada a wah konchri ina di naadan paat a Naat Amoerka. Fii ten prabins ah chri terichri chrech frah di Atlantik tu di Pasifik ah tu di naat tu di hAatik Uoshan, fi kiba 9.Naat Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Naat_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiangkrohttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiangkroDi bod we dehn kaal John crow (hIngglish) ina Jumieka, a no kruo - a volcha. Wa som piipl nuo az kiangkro, ar jangkro (miizolek), refa tu Cathartes aura (sayantifik niem), ar turkey vulture (kaman niem).Wikipidia: Kianieri Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kianieri_AilanzKianieri Ailanz a wahn terichri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaSpienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpienWikipidia: Kiapitalizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiapitalizamKiapitalizam a wahn iikanamik sistim we welt, ahn di miinz fi projuus welt, praivitli uon. Chruu kiapitalizam, di lan, lieba, ahn kiapital uon, apariet, ahn chried fi di porpos a jinariet prafit, widoutn fuos ar fraad, bai praivit indivijual aida singli ar jaintli, ahn invesment, dischibyuushan, inkom, prodokshan, praisin ahn soplai a gudz, kamaditi ahn saabis ditormin bai valiunteri praivit disijan ina maakit iikanami.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiaribiyanDi Kiaribiyan a di riijan we kansis a di Kiaribiyan Sii, di ailandem we dede (muos a we soroun bai di sii), ah aal di kuos we sorouni. Di riijan de tu di soutiis a di Golf a Mexiko, ah Naat Amoerka, iis a Senchral Amoerka, ah tu di naat a Sout Amoerka.Di Konchri ah Terichri ina di Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiaribiyan#Di_Konchri_ah_Terichri_ina_di_KiaribiyanWikipidia: Kiaribiyan Siihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiaribiyan_SiiDi Kiaribiyan Sii a wah badi a waata we de nex tu di Atlantik Uoshan, ah di Golf a Mexiko. Ibaada bai Venizuela ah Kolombia tu di sout; Panamaa pah di soutwes; Kasta Riika, Nikaragua, Guatimaala, Andyuuras, ah Beliiz pah di wes; di Grieta Antiliiz (Kyuuba, Jumieka, di Daminikan Ripoblik ah Puoto Riiko) pah di naat ah di Lesa Antiliiz pah di iis.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanKiaribiyan Siihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kiaribiyan_SiiWikipidia: Kiaspian Siihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiaspian_SiiDi Kiaspian Sii a di laajis ingkluoz inlan badi a waata pah Oert bai ieria, vieriosli klaas az di wol laajis liek ar wah ful-flej sii.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiastiil ahn Leónhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiastiil_ahn_Le%C3%B3nKiastiil ahn León (Panish: Castilla y León)Provinsdemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiastiil_ahn_Le%C3%B3n#ProvinsdemWikipidia: Kieman Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kieman_AilanzDi Kieman Ailanz a wah British Uobasii Terichri ina di westan Kiaribiyan Sii, we mekop a chrii ailan, Gran Kieman, Kieman Brak, ah Likl Kieman. Di terichri a mieja finanshal senta ina di Kiaribiyan.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanKieman Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kieman_AilanzStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Kiep Voerdihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiep_VoerdiKiep Voerdi a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Kiergistanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiergistan|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Kievhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KievKiyiv a di kyapital an bigis siti ina Yuukrien, wahn konchri ina Iistan Yuurop.Wikipidia: Kilamitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KilamitaDi kilamita, (simbal km) a di yuunit a lent ina di mechrik sistim, ikwivalent tu wan touzn miita, an a di egzak distans we lait chravl ina frii spies, ina 1⁄299,792.458 a wahn sekan.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KimischriKimischri a branch a fizikal sayans we todi di kampozishan, chrokcha, prapati ah chienj a mata.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kinston, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kinston,_JumiekaKinston a di kiapital ah bigis siti ina Jumieka, lokiet pah di soutiis kuos a di ailan. Ifies wah nachral aaba wa protek bai di Palisiedoz, wah lang sanspit we kanek di tong a Puot Rayal ah di Naaman Manli Intanashinal Ierpuot tu di res a di ailan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kinston,_Jumieka#RefransWikipidia: Kinston Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kinston_Parish,_JumiekaKinston a di sumaalis parish ina Jumieka. Tigeda wid Sint Anju Parish, imekop di adminischrietiv yuunit niem Kinston ah Sint Anju Kaaparieshan, ar adawaiz, di Siti a Kinston.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Kiribatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiribatiKiribati a wah konchri ina Uoshania. Di konchri weh-faam ina 1979.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Klarindan Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klarindan_Parish,_Jumiekathumb|300px|Mie Pen tong sentaAdminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Klasikal myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klasikal_myuuzikKlasikal myuuzik a aat myuuzik projuus ar ruut ina di chradishan a Westan myuuzik, inkluudn buot litoerjikal (rilijos) ah sekiula myuuzik. Wails wah simila toerm azwel yuuz fi refa tu di piiriad frah 1750 tu 1820 (di Klasikal piiriad), dis aatikl a bout di braad span a taim frah rofli di 11t senchri tu di prezant die, we ingkluud di Klasikal piiriad ah vierios adaels piiriad.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klasikal_myuuzik#RefransWikipidia: Kluodinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KluodinKluodin (aalso kaal kluoz) a faiba ah textail matiirial we wier pah di badi. Di wierin a kluodin muosli rischrik tu yuuman biin ah a fiicha a nieli di wuola yuuman sasayati.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kojohttps://jam.wikipedia.org/wiki/KojoKojo (baan rong 1680 ah ded rong 1744)Thomas W. Krise, "Cudjo", in Junius P.Famblihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kojo#FambliChiif a di Liiwad Maruunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kojo#Chiif_a_di_Liiwad_MaruunInfluenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kojo#InfluensRefrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kojo#RefrensWikipidia: Kolahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KolaKola (Moerkan Ingglish color, Kamanwelt Ingglish colour) a di vijual posepchual prapati we karispan ina yuuman tu di kiatigari kaal red, bluu, yelo, esechra. Kola diraiv frah di spekchrom a lait (dischribyuushan a lait powa voersos wievlent) a-intarak ina di yai wid di spekchral sensitiviti a di lait riseptadem.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KolchaKolcha, frah Latn: cultura, lit. "koltivieshan") a kansep bies pah wah toerm fos yuuz ina klasikal antikuiti bai di Ruoman arita Cicero: "cultura animi" (koltivieshan a di suol).Kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kolchral Revaluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kolchral_RevaluushanDis aatikl a bout Di Piipldem Ripoblik a Chaina. Fi Iran Izlamik Kolchral Revaluushan si Iranian Kolchral Revaluushan.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kolombiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KolombiaDi Ripoblik a Kolombia (Panish: República de Colombia) a di laajis konchri ina Sout Amoerka. Ikiapital niem Bogota.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Komoroshttps://jam.wikipedia.org/wiki/KomorosKomoros a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Kompinihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KompiniKompini a asosieshan ar kalekshan a indivijual, weda nachral poersn, liigal poersn, ar mixcha a buot. Kompini memba shier wah kaman poerpos ah yuunait ina aada fi fuokos deh vierios talent ah aaganaiz deh kalektiv avielebl skil ar rizuos fi achiiv spisifik, diklier guol.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Konchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KonchriKonchri a riijan aidentifai az distingk entiti ina politikal jaagrafi. Konchri kiah bi indipendant savrin stiet ar wan we akiupai bai wah nex stiet, az nan-savrin ar fostaim savrin politikal divijan, ar jaagrafik riijan asuosiet wid set a fostaim indipendant ar difrah-difrah asuosietid piipl wid distingk politikal kiaraktaristik.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Koranhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KoranDi Koran (hArabik: القرآن al-qur’ān, litarali “di resitieshan”; alzwel pel somtaim az Quran, Qur’ān, Koran, Alcoran or Al-Qur’ān) a di kruushal rilijos tex fi hIzlam. Di Mozlim-dem biliib se di Koran a di buk we Gad sen gi mankain fi gaidans an dairekshan, an dem biliib se dat di hariginal hArabik langwij vorjan a di tex a fi-Gad fainal revilieshan.Izlamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IzlamRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Korian Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Korian_Waarthumb|Koria chruuout di Korian Waar (1950-1953);Sout Koria-griin, Naat Koria-redIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Krikithttps://jam.wikipedia.org/wiki/KrikitKrikit a nashinal ah intanashinal spuot we plie bitwiin tuu tiim a ilebm plieya iich uu skuor ron (paint) bai ron bitwiin tuu set a chrii sumaal, udn puos kaal wikit. Iich a di wikit de a wan hen a wah rektanggl a flatnout graas kaal di pich.Spuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpuotsWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Krishnahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KrishnaKrishna (IPAc-en ˈkrɪʃnə; Sanskrit: कृष्ण, IAST Kṛṣṇa, pronongx IPA-sa ˈkr̩ʂɳə) a gad, woship kraas nof chradishan a rilijan ina varayati a difrah pospektiv. Krishna rekanaiz az di kompliit an/ar az di Svayam Bhagavan (Supreme God) ina ih uona rait.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Krishna#RefransWikipidia: Kristian Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kristian_ChochDi Kristian Choch a di asembli ar asosieshan a falawa a Jiizas Krais. Di Griik toerm ἐκκλησία wa fain ina di Nyuu Testament ahn yuujal chransliet az "choch" biesikali miin "asembli".Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kristian_Choch#RefransWikipidia: Kristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KristianitiKristianiti a wah Iebriamik monotiyistik rilijan bies pah di laif ah tiichin a Jiizas Krais az ou iprizent ina di Nyuu Testiment. Kristianiti a di wol laajis rilijan, wid uoba 2.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kristianiti#RefransWikipidia: Krixtifa Kolomboshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Krixtifa_KolombosKrixtifa Kolombos, (Ingglish: Christopher Columbus; Panish: Cristóbal Colón) (bitwiin Aagos 25 ahn Aktuoba 31, 1451 – Mie 20, 1506) wehna Jino'iiz navigieta, kalanaiza ahn hexpluora uufa vaayj dem kraas di hAtlantik Uoshan — fon bai Kwiin Izabela a Spien — opn op Yuuropian yai dem tu di Morkan kantinent dem ina di Westan Emisfier. Alduo im a no di fos fi kech Merka frahn Yuurop — ihn get biit out bai di Nars, anda dehn liida Leif Ericson, uu wehn bil wahn tempareri seklment 500 ier bifuo a L'Anse aux Meadows — Kolombus inishiet braad kantak bitwiin Yuuropian dem ahn hindijinos Morkan dem.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kruoyeshahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KruoyeshaKruoyesha a wah konchri ina Yuurop.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Krusiedzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KrusiedzDi Krusiedz wena siiriz a intamitent milichri kiampien ina di ierdem frah 1096 tu 1487, sangshan bai vierios Puop. Ina 1095 di Bizantiin Empara, Alexios I, sen wah ambasada tu Puop Oerban II a-rikues milichri supuort ina di Bizantiin kanflik wid di Toerkx uu wena-maigriet weswad ina Anatuolia.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kukinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KukinKukin ar kukri a di aat, teknalaji ah kraaf fi pripier fuud fi kansomshan wid di yuus a iit.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kuol Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kuol_WaarDi Kuol Waar a wahn taim piriod bitwiin 1945 ahn 1991, wen de a griet tenshan dem bitwiin Suoviet Yuunian ahn di Yunaitid Stiet, di ongl suupapawa dem ina di wol lef. I taat afta Wol Waar 2 ahn hen wen di Suoviet Yuunian briekop ina 1991.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kuot a Aamz a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kuot_a_Aamz_a_JumiekaKansida az wah legisi frah di British wid slait madifikieshan, di Jumiekan kuot a aamz eh grant tu Jumieka frah 1661 anda Rayal Warant. Di orijinal eh dizain bai Wiliam Sangkraf (William Sancroft), dem taim de Aachbishop a Kiantaberi.Nashinal kuot a aamzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nashinal_kuot_a_aamzNashinal simbal a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nashinal_simbal_a_JumiekaWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Kurowhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KurowKurow (Kurów) a wahn toun pani kuos a Puolan. Askaadn tu di 2007 sensos, di toun ab a papyulieshan a 2,804 piipl.Puolanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuolanWikipidia: Kurt Gödelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kurt_G%C3%B6delKurt Godel (Iepril 28, 1906 – Janiweri 14, 1978) wehna wahn Aschrian-Amerikan ljishan, matamatishan, an filasifa.Matimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kuwiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kuwiet|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Kwiin Nani a di Maruunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kwiin_Nani_a_di_MaruunKwiin Nani ar Nani (c. 1685 – c.Laif ah wokhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kwiin_Nani_a_di_Maruun#Laif_ah_wokRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kwiin_Nani_a_di_Maruun#RefransWikipidia: Kyuubahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KyuubaDi Ripoblik a Kyuuba (IPA: /ˈkjuːbə/, Panish: Cuba), kansis a di ailan a Kyuuba (di laajis ah sekan-muos papilos ailan a di Grieta hAntiliiz), Isla de la Huventud ah sebral ajiesent sumaal ailan. Kyuuba lokiet ina di nadan Kiaribiyan a di kanfluens a di Kiaribiyan Sii, di Golf a Mexico ah di hAtlantik Uoshan.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanKyuubahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KyuubaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: LDS Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LDS_ChochDi Choch a Jiizas Krais a Lata-die Sient (LDS Choch, muor taim kaal Maaman Choch) a di muos bigis dinaminieshan fi pring fram out a di Lata Die Sient muuvment arijiniet bai Joseph Smith roun 1830. Di choch bies ina Salt Liek Siti, Yuutaa, an idon extablish nof kanggrigieshan (we dem prefa kaal "waad" an "branch") aal bout di wol.Maamanizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MaamanizamWikipidia: La Losilla, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/La_Losilla,_Soria,_SpienLa Losilla a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 14 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: La Póveda de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/La_P%C3%B3veda_de_Soria,_SpienLa Póveda de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 124 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: La Riba de Escalote, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/La_Riba_de_Escalote,_Soria,_SpienLa Riba de Escalote a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 23 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Laahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LaaLaa a sistim a ruul we infuos chuu suoshal instityuushan fi goban biyevia. Laa kiah mek bai wah kalektiv lejisliecha ar bai singgl lejislieta, rizolt ina statyuut, bai di egzekiutiv chuu dikrii ah regiulieshan, ar bai joj chuu bainin prisident, naamali ina kaman laa jurisdikshan.Laahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LaaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Laibiiriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LaibiiriaLaibiiria, ofishali di Ripoblik a Laibiiria, a wah konchri pah di Wes Afrikan kuos. Laibiiria miin "Lan a di Frii" ina Latn.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LaifLaif a kiaraktaristik we distingguish fizikal entiti we ab bailajikal pruoses, laka signalin ah self-sostienin pruoses, frah demde we no gat, aida kaa soch fongshan eh-siis, ar bikaazn deh neba ab soch fongshan ah so klasifai az inanimet.Laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LaifWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lajikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LajikLajik (frah di Ienshent Griik: λογική, logike) arijinali miin di wod, ar wa se ar spiik, (bot ikom fi miin taat ar riizn) jinarali nou kansida fi kansis a di sistimatik stodi a di faam a valid agiument. Valid agiument a wan we gat spisifik rilieshan a lajikal supuot bitwiin di asomshandem a di agiument an ikangkluujan.Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Landanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LandanLandan a di kiapital fi Ingglan an di Yunaitid Kindom.Landanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LandanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Langa de Duero, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Langa_de_Duero,_Soria,_SpienLanga de Duero a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 849 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LanguijLanguij a di yuuman kiapasiti fi akwaya ah yuuz kamplex sistim a komiunikieshan, ah languij a spisifik egzampl a daade sistim. Sayantifik stodi a languij niem lingguistik.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Languij#RefransWikipidia: Languij a hAfrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Languij_a_hAfrikathumb|right|300px|Languijdem a Afrika; bluu-hAfro-hIejiatik, yela-Nailo-Sa'aaran, red-Naija-Kanggo A, arinj-Naija-Kanggo B (Bantu), griin-Koi-San, vayalit-AaschroniijanAfrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijLanguij a hAfrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Languij_a_hAfrikaWikipidia: Laozihttps://jam.wikipedia.org/wiki/LaoziLaozi, ar Laosi, Lao Tse, Lao Tu, Lao-Tzu, Lao-Tsu, Laotze, Lao Zi, Laocius (Chainiis:老子) a wehn wahn filasifa ina ienchent Chaina an di mien figa ina Tauizm. Di niem Laozi litarali miin “Uol Maasta” an a wahn ana.Rilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Las Aldehuelas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Las_Aldehuelas,_Soria,_SpienLas Aldehuelas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 99 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Las Anjiliizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Las_AnjiliizLas Anjiliiz a di sekan bigis siti ina di Yunaitid Stiet.Las Anjiliizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Las_AnjiliizWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Latnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LatnLatn (Latn: lingua latīna, ˈlɪŋɡʷa laˈtiːna) a klasikal languij we bilangx tu di Italik branch a di Indo-Yuropiyan languij. Di Latn alfabet diraiv frah di Uol Italik skrip, Ichroskan ah Griik alfabet.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Latn#RefransWikipidia: Latn Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Latn_AmoerkaLatn Amoerka (Panish: Latinoamérica; Puotigiis: América Latina; French: Amérique latine) a wah riijan we de ina di Amoerkaz we deh chat wan a di Ruomans Languij. Latn Amoerka ab wah ieria a apraximetli 21,069,501 km², ar liklmuos 3.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Latviahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LatviaLatvia a wah konchri ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Laushttps://jam.wikipedia.org/wiki/Laus|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Lebananhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lebanan|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Liyo Talstaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Liyo_TalstaiLiyo Talstai adawaiz Leo Tolstoy, ar Kount Lev Nikolayevich Tolstoy (9 Septemba 1828 - 20 Novemba 1910) a weh wah Roshan raita we nof piipl kansida fi bi wan a di gudis navlis fi aal taim. Ih maastapiisdem ingkluud Waar ah Piis (War and Peace) ah Ana Kareniina (Anna Karenina).Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lionaad Yuulahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lionaad_YuulaLionaad Yuula ar Leonhard Euler (15 Iepril 1707 – 18 Septemba 1783) wena wah payanier Suis matimatishan ah fizisis uu spen muos a ih laif a Rosha ah Joermani. Yuula mek nof big diskovri ina fiil laka kialkiulos ah graaf tiori.Fizisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizisisMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lesuotohttps://jam.wikipedia.org/wiki/LesuotoLesuoto a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Letahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LetaLeta a graafiim (raitdong kiarakta) ina alfabetik sistim a raitn laka di Griik alfabet ah idisendant. Leta azwel apier ina abjad ah abugida (vieriant a alfabet we vowil maakin sekanderi ar absent).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Li Baihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Li_BaiLi Bai ar Li Po (701 – 762) a wehn wahn Chaini puoim raita.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Libaralizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LibaralizimLibaralizim a palitikal filasafi ar wolvyuu foun pah aidie a libati ah ikualiti. Wails klasikal libaralizim emfasaiz di ruol a libati, suoshal libaralizim schres di impuotans of ikualiti.Aatikl we niid refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_refransWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Libatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/LibatiLibati a di powa fi du az yu laik. Ina filasafi, di aidie a libati invalv frii wil difrah frah ditoerminizam.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Libiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LibiaLibia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Liceras, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Liceras,_Soria,_SpienLiceras a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 58 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LichichaLichicha a di aat a raitn wok. Litarali chransliet, di wod miin "akwientans wid leta" (frahn Latn littera, leta), ahn dierfuor di akademik todi a lichicha nuo az Letaz (laka ina di friez "Aat ahn Letaz").Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lignom Vaitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lignom_VaitiDi Lignom Vaiti a wahn shaat, kompak chrii we nietiv tu kantinental chrapikal Amoerkaz ahn di Wes Indiz. Di plaant fi disya chrii a di Jumiekan nashinal flowa.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lignom_Vaiti#RefransWikipidia: Liktenstainhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LiktenstainLiktenstain (Joerman: Liechtenstein) a wahn konchri ina Yuurop.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Lionaado da Vinchihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lionaado_da_VinchiLionaado da Vinchi (Italian, Leonardo di ser Piero da Vinci) kamanli nuo az Leonardo da Vinci (15 Iepril 1452 – 2 Mie 1519), wena wahn Italian big brienz, far ih ena sayantis, matimatishan, injinier, inventa, anatomis, pienta, skolpta, aachitek, batanis, myuuzishan ahn raita. Lionaado muotaim diskraib az di aakitaip a di Renesans man, man uufa hankuenchobl kiuriasiti hiikual onggl bai ih powa a hinvenshan.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lis a Jumiekan dish ah fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_Jumiekan_dish_ah_fuudDis a lis a Jumiekan dish ah fuud. Jumiekan kuiziin ingkluud mixcha ah kukin tekniik, flieva, spais ah influens frah di indijinos piipl pah di ailant a Jumieka, ah di Panish, British, Afrikan, Indian ah Chaini we inabit die ailant frah taim.Jumiekan dish ah fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_Jumiekan_dish_ah_fuud#Jumiekan_dish_ah_fuudWikipidia: Lis a siti ah tong ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_siti_ah_tong_ina_Jumieka{| class="wikitable sortable"Villageshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_siti_ah_tong_ina_Jumieka#VillagesNeighbourhoodshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_siti_ah_tong_ina_Jumieka#NeighbourhoodsKingston & St. Andrewhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_siti_ah_tong_ina_Jumieka#Kingston_&_St._AndrewWikipidia: Litareri jaahrahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Litareri_jaahraLitareri jaahra a kiatigari a litareri kampozishan. Jaahra kiah bi ditoermin bai litareri tekniik, tuon, kantent, ar iibm (az ina di kies wid fikshan) lent.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Litareri_jaahra#RefransWikipidia: Lituyeniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LituyeniaLituyenia (ofishali di Ripoblik a Lituyenia) a wah konchri ina iistan Yuurop. Ibaada Puolan, Latvia, Belarus ah Rosha.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Lizbanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LizbanLizban a di kiapital fi Puotigal.Puotigalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuotigalStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Lobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LobLob a varayati a difrah-difrah fiilin, stiet, ah atityuud we rienj frah intapoersnal afekshan ("mi lob mi mada") tu pleja ("mi eh-lob daa dina"). Ikiah refa t wah imuoshan a chrang achrakshan ah poersnal atachment.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lob#RefransWikipidia: Logzimboerghttps://jam.wikipedia.org/wiki/LogzimboergLogzimboerg (Logzimboergish: Lëtzebuerg) a wah konchri ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Longhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LongDi long a di praimeri aagan a respirieshan ina yuuman ah wuoliip a ada animal ingkluudn fyuu fish ah soh siniel. Ina mamal ah muos ada voertibret, tuu long lokiet nier di bakbuon pah aida said a di aat.Anatomihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnatomiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Los Rábanos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Los_R%C3%A1banos,_Soria,_SpienLos Rábanos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 483 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Los Villares de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Los_Villares_de_Soria,_SpienLos Villares de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 98 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Luuwi Aamschranghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luuwi_AamschrangLuuwi Aamschrang, adawaiz Louis Daniel Armstrong (4 Aagas 1901 – 6 Julai 1971), nikniem Sachmo ar Paps, wena Moerkan jaz chompita ah singa.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ludwig van Beethovenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ludwig_van_BeethovenLudwig van Beethoven, nuo az Ludvig van Bietuovn, 16 Disemba 1770 – 26 Maach 1827 wehna Jorman kompuoza ahn pianis. Im a kruushal figa ina di chranzishanal piiriad bitwiin di Klasikal ahn Ruomantik eradem ina Westan klasikal myuusik, ahn rimien wan a di muos akliem ahn influenshal kompuoza a aal taim.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Luusi, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luusi,_JumiekaLuusi a wah tong pah di naatwes kuos a Jumieka, ah a di kiapital fi Anuova parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Luwiiz Benithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_BenitLuwiiz Simuon Benit-Kuovali adawaiz nuo az Mis Luu OM, OJ, MBE (baan 7 Septemba 1919 ah ded 26 Julai 2006) wena wah Jumiekan puoyt, fuokluoris, raita ah tiicha. Shi weh-rait ah pofaam ar puoymdem ina Jumiekan Kryuol, so dat eh-elp fi gi di languij nof litareri rekanishan.Hoerli Laif ah Edikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#Hoerli_Laif_ah_EdikieshanProfeshnal Laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#Profeshnal_LaifPosnal laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#Posnal_laifDethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#DetAwaad ah Hanazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#Awaad_ah_HanazKolchral Signifikans ah Legisihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#Kolchral_Signifikans_ah_LegisiRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Luwiiz_Benit#Extoernal_lingkWikipidia: Maakithttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaakitMaakit a wan a di nof varayati a sistim, instityuushan, prosiija, suoshal rilieshan ah infrachokcha ina we paati ingiej ina hexchienj. Wails paati kiah exchienj gudz ah saabis bai baata, muos maakit rilai pah sela a-aafa deh gudz ar saabis (ingkluudn lieba) ina hexchienj fi moni frah baya.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Maako Puolohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maako_PuoloMaako Puolo, nuo az Marco Polo (Septemba 15, 1254 – Janiweri 9, 1324 a di horlies, bot no lieta ahn Juun 1325) wehna chrieda ahn hexpluora frahn di Viniishan Ripoblik uu gien fiem fi hihn wolwaid chrabl dem, rikaad ina di buk Il Milione ("Di Milian" ar Di Chrabl dem a Maako Puolo) alzwel nuo az Oriente Poliano (di Uorient a di Puolo dem) ahn di Diskripshan a di Wol.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Maakos Gyaavihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_GyaaviMaakos Mozaya Giaavi (Marcus Mosiah Garvey, Jr.) ONH (baan 17 Aagos 1887 an ded 10 Juun 1940) a wah Nashinal Iiro a Jumieka an a weh wah sivl raits aktivis uu weh kruushal tu di Blak Nashinalizim ah di Pan Afrikanizim muuvmentdem.Ih Yong Diezhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#Ih_Yong_DiezDi UNIAhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#Di_UNIAFambili Laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#Fambili_LaifPalitikal Laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#Palitikal_LaifKanchravasihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#KanchravasiLieta ina ih Laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#Lieta_ina_ih_LaifDethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#DetLegisihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#LegisiMemuorial rong di Wolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#Memuorial_rong_di_WolRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakos_Gyaavi#RefransWikipidia: Maamanizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaamanizamDi Choch a Jiizas Krais a Lata-die Sient (LDS Choch, muor taim kaal Maaman Choch) a di muos bigis dinaminieshan fi pring fram out a di Lata Die Sient muuvment arijiniet bai Joseph Smith roun 1830. Di choch bies ina Salt Liek Siti, Yuutaa, an idon extablish nof kanggrigieshan (we dem prefa kaal "waad" an "branch") aal bout di wol.Maamanizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MaamanizamWikipidia: Maashal Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maashal_AilanzMaashal Ailanz a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Maatiniikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaatiniikMaatiniik (French: Martinique) a wan a di ailan we de ina di iistan Kiaribiyan Sii an ab lan ieria a 1,128 km²; ia wah uobasiiz paat a Frans. Daminiika de tu di naatwes, ah Sin Luusha de tu di sout.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanMaatiniikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MaatiniikStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Maaxizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaaxizimMaaxizim a wah metad a suoshoikanamik analisis, we arijiniet frah di migl-tu-liet 19t senchri wok a Joerman filasafa Kaal Maax (Karl Marx) ah Friijrik Engglz (Friedrich Engels), we analaiz klaas rilieshan ah sasayatal kanflik bai yuuz matiirialis intopritieshan a istarikal divelopment ah dayalektikal vyuu a suoshal chranzfamieshan.Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maaxizim#LichichaWikipidia: Madagiaskahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MadagiaskaMadagiaska a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Madanizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MadanizimMadanizim a filasafikal muuvment we, tugiada wid kolchral chren ah chienj, araiz frah waid-skiel ah for-riichin chransfamieshan ina Westan sasayati ina di liet 19t ah hoerli 20t senchri. Mongx di faktadem we eh-shiep madanizim eh di divelopment a madan indoschrial sasayati ah di rapid gruot a siti, fala den bai di ara a Wol Waar I.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Madierahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MadieraMadiera (Puotigiis: Madeira) a wah Puotigiis aakipelago ina di Naat Atlantik Uoshan.Puotigalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuotigalStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Magaziinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MagaziinMagaziin a poblikieshan, yuujali piiriadikal poblikieshan, we print ar ilekchranikali poblish (di anlain voerjan kaal anlain magaziin.)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Magaña, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maga%C3%B1a,_Soria,_SpienMagaña a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 98 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Mahayaanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MahayaanaMahayaana (महायान mahāyāna, litarali di "Griet Viikl") a wan a tuu (ar chrii, anda som klasifikieshan) mien egzisin branch a Budizim ah wah toerm fi klasifikieshan a Budis filasafi ah praktis. Di Budis chradishan a Vajrayaana sohtaim klasifai az paat a Mahayaana Budizim, bot soh skala maita kansida se a difrah branch aaltugiada.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mahayaana#RefransWikipidia: Mailhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MailWah mail a wah yuunit a lent we yuuz fi meja distans. Ina madoern Ingglish kantex, mail kiah miin di statiut mail a 5,280 fut (egzakli 1,609.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mainhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MainDi main a di set a kagnitiv fakolti we iniebl kanchosnis, posepshan, tingkin, jojment, ah membrans.Dictionary.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Main#RefransWikipidia: Maininhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaininMainin a di exchrakshan a valiebl minaral ar ada jaalajikal matiirial frah di oert frah uorbadi, luod, vien, siim, riif ar pliesa dipazit we faam di minaralaiz pakij a ikanamik inchres tu di maina.Indoschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IndoschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Maján, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maj%C3%A1n,_Soria,_SpienMaján a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 16 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Malaawihttps://jam.wikipedia.org/wiki/MalaawiMalaawi a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Maldaivzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maldaivz|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Malihttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaliMali a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Maliejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Malieja|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Malika Kiapo Renalzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Malika_Kiapo_RenalzMalika Renalz, OD (10 Febiweri 1911 - 24 Febiweri 1989), nuo beta bai ih asyuum niem "Kiapo", wena Jumiekan aatis ah rilijos liida. Ih kansida az wan a di grietis aatis ina Jumieka "Intyuitiv" aatistik muuvment.Bayagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Malika_Kiapo_Renalz#BayagrafiAnazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Malika_Kiapo_Renalz#AnazRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Malika_Kiapo_Renalz#RefransWikipidia: Maltahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaltaMalta a wah konchri ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Manhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ManMan a miel yuuman. Di toerm man yuujali rizoerv fi adolt miel, wails di toerm bwai a di yuujal toerm fi a miel pitni (bwai pitni) ar adolesent.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Man#RefransWikipidia: Manaakihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ManaakiManaaki a faam a gobament we wah gruup, yuujali wah fambili kaal rayalti, embadi di konchri nashinal aidentiti ah wan a imemba, kaal di manaak, exasaiz di ruol a savrinti. Di akchual powa a di manaak kiah vieri frah piorli simbalikal (kroun ripoblik) tu paashal ah rischrik (kanstityuushanal manaaki) tu kompliit despatik (absaluut manaaki).Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Managuahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ManaguaManagua a di kyapital fi Nikaragwa.Nikaragwahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NikaragwaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Manakohttps://jam.wikipedia.org/wiki/ManakoManako a wahn konchri ina Yuurop.Manakohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ManakoYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Manchesta Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Manchesta_Parish,_JumiekaManchesta parish luokiet ina wes-senchral Jumieka, ina Miglsex kounti. Di kiapital, Mandivl, a wah mieja bizniz senta, ah a di onggl parish kiapital we no de pah di kuos ar pah mieja riva.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Mandivl, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mandivl,_JumiekaMandivl a di Kiapital fi Manchesta Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Manggohttps://jam.wikipedia.org/wiki/ManggoManggo dem a frahn fi jiinos a Mangifera; i ab uoliip a spiishiz a trapikal trii dem we bier fruut ina di flowain plaant fambli we niem Anacardiaceae. Di manggo kom bout ina hIndia, but ide ina uoliip a riijan dem aal uova di wol.Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_fuudWikipidia: Mangguoliahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mangguolia|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Mangkalahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MangkalaMangkala a wah fambili a buod giem plie rong di wol, sohtaim kaal "suowin" giem, ar "kount-ah-kiapcha" giem, we diskraib di giempliey. Di wod mangkala (منقلة) koh frah di Arabik wod naqala (نقلة) miinin litarali "fi muuv".Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mangkala#RefransWikipidia: Manifakchrinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ManifakchrinManifakchrin a di prodokshan a moerchandaiz fi yuus ar siel bai aplai lieba ah mashiin, tuul, kimikal ah bailajikal pruosesin, ar faamiulieshan. Di toerm kiah refa tu wah rienj a yuuman aktiviti, frah andikraaf tu ai tek, bot imuos kamanli aplai tu indoschrial prodokshan, we raa matiirial chransfaam ina finish gudz pah laaj skiel.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Manifakchrin#RefransWikipidia: Mansarathttps://jam.wikipedia.org/wiki/MansaratMansarat a wah British Uobasiiz Terichri we de ina di Liiwad Ailanz, paat a di chien we niem di Lesa Antiliiz ina di Kiaribiyan Sii. Imieja bout 16 kilamita (10 mail) lang ah 11 kilamita (7 mail) waid, wid 40 kilamita (25 mail) a kuos.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanMansarathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MansaratStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Mantigo Bie, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mantigo_Bie,_JumiekaMantigo Bie a di kiapital fi Sin Jiemz Parish ah di sekan laajis sit in Jumieka bai ieria ah di fuot bai papilieshan (afta Kinston, Panish Tong ah Puotmuor).Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Mao Zidonghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mao_ZidongMao Zidong (Simplifai Chaini: 毛泽东; Chadishanal Chaini: 毛澤東; Wied-Jailz: Mao Tse-tung; Pinyin: Máo Zédōng ) (26 Disemba 1893 – 9 Septemba 1976) wena Chaini Kamiunis liida. Mao liid di Kamiunis Paati a Chaina (CPC) tu vikchri gens di Kuomintang (KMT) ina di Chaini Sibl Waar, ah wena di liida fi di Piiplz Ripoblik a Chaina (PRC) fran iextablish ina 1949 tel ih ded ina 1976.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Marakohttps://jam.wikipedia.org/wiki/MarakoMarako (Arabik: المغرب, al-Maghrib; Boerba: ⵍⵎⴰⵖⵔⵉⴱ, Lmaɣrib; French: Maroc), ofishali di Kindom a Marako, a konchri ina di Magreb riijan a Naat Afrika. Jaagrafikali, Marako kiaraktaraiz bai rogid mountnos intiiria ah laaj puoshan a dezat.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Maridhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaridMarid, aalso kaal marij, machrimani ar wedlak, a suoshali ar richuali rekanaiz yuunian ar liigal kanchrak bitwiin spouz we extablish raits ah abligieshan bitwiin dem, bitwiin dem ah deh pitni, ah bitwiin dem ah deh in-laa,William A. Haviland, Harald E.Sii aalsohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Marid#Sii_aalsoRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Marid#RefransWikipidia: Marii Kiurihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Marii_KiuriMarii Kiuri adawaiz Maria Salomea Skłodowska–Curie (7 Novemba 1867, Warsaa – 4 Julai 1934) a weh wah fizisis ah kimis frah Puolish bakgrong, uu weh ab French sitiznship. Shi wena payanier ina di fiil a riedyoaktiviti, di fos smadi fi get tuu Nobel Praiz, ah di fos uman profesa a di Yunivoersiti a Paris.Fizisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizisisFrench piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplKimishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimisPuolish piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Puolish_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mas Miidiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mas_MiidiaDi mas midia a wah difrah-difrah kalekshan a midia teknalaji we riich laaj aadiens vaya mas komiunikieshan. Di teknalaji we yuuz fi dis komiunikieshan ingkluud difrah-difrah outlit.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Masidanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MasidanMasidan (Griik: Μακεδονία, Makedonía; Ienshent: [ma͜akedoní.a͜a]) wena ienshent kindom pah di nadan periferi a Klasikal Griis ah lieta di daminant stiet a Elenistik Griis.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Maskhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaskMask (IPAc-en mɒsk; frah المسجد Al-masjid) a plies a woship fi falara a Izlam.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mask#RefransWikipidia: Maskohttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaskoMasko a di kyapital fi Rosha. It deh ina di yuuhropeean paat a Rosha.Maskohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MaskoRoshahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RoshaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Matalebreras, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matalebreras,_Soria,_SpienMatalebreras a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 108 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Matamala de Almazán, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matamala_de_Almaz%C3%A1n,_Soria,_SpienMatamala de Almazán a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 382 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Matimatikal analisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matimatikal_analisisMatimatikal analisis a branch a matimatix we todi kantinyuos chienj ah ingkluud di tiiri a difranshieshan, intigrieshan, mejament, limit, infinet siiriz, ah analitik fongshan. Demaya tiiri yuujali todi ina di kantex a riil ah kamplex nomba ah fongshan.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Matimatikal kanstanthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matimatikal_kanstantMatimatikal kanstant a speshal nomba, yuujali wah riil nomba, we "signifikantli inchresin ina som wie". Kanstant araiz ina nof ieria a matimatix, wid kanstant laka e ah π okorin ina soch daivoers kantex az jamechri, nomba tiori, ah kialkiulos.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Max Webahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Max_WebaMax Weba ar Maxmillian Carl Emil Weber (21 Iepril 1864 – 14 Juun 1920) a weh wah Joerman laaya, palitishan, skala, palitikal ikanamis ah suosialajis uu eh-ab nof influens pah suosialaji tiori. Ih mieja wok fuokos pah rashanalizieshan ina suosialaji a rilijan, gobament, aaganizieshan tiori, an bievia.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mayothttps://jam.wikipedia.org/wiki/MayotMayot a wahn terichri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaJaagrafi a Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jaagrafi_a_FransWikipidia: Mechrik Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mechrik_SistimDi mechri sitim a wahn intanashinal desimalaiz sistim a mejament, fos tek op ina Frans, we a di kman sistm fi meja yuunit ina muos a di worl. I av nof vierieshan, wid difrent chais fi fondamental yuunit, alduo di chais a bies yuunit no riili afek ou piipl yuuz i fram die to die.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Medinaceli, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Medinaceli,_Soria,_SpienMedinaceli a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 749 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MedisnMedisn eh-egzis fi touzn a ier, juurin muos a we taim iwena aat (wah ieria a skil ah nalij) friikuentli wid kanekshan tu di rilijos ah filasafikal biliif a luokal kolcha. Fi egzampl, di medisn man uda eh-aplai oerb ah se praya fi iilin, ar wah ienshent filasafa ah fizishan uda eh-aplai blodletin askaadn tu di tiori a yuumarizim.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Meditarienian Siihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Meditarienian_SiiDi Meditarienian Sii a sii kanek tu di Atlantik Uoshan soroun bai di Meditarienian riijan ah almuos kompliitli inkluoz bai lan: pah di naat bai Sodan Yuurop ah Anatuolia, pah di sout bai Naat Afrika, ah pah di iis bai di Levant. Di sii sohtaim kansida paat a di Atlantik Uoshan, alduo iyuujal aidentifai az wah sepret badi a waata.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Meditieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MeditieshanMeditieshan a praktis we wah indivijal chrien deh main ar injuus wah muod a kanchosnis, aida fi riilaiz soh benifit ar fi di main fi simpli aknalij ikantent widoutn bikom aidentifai wid daa kantent,Lutz etal., "Attention regulation and monitoring in meditation," Trends in Cognitive Sciences, Volume 12, Issue 4, pp.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Meditieshan#RefransWikipidia: Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/MejamentMejament a di prases chuu we wi gi wahn nomba tu wahn karaktaristik (ar finaminan) askaadn tu di wahn ruul ar set a ruul. Di torm miin tu di rizolt we wi get afta wi pofaamw ahn prases.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MekaMeka a di uolies siti ina Izlam. I de ina Saadi Ariebiya.Mekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MekaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Meliyahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MeliyaMeliya a wahn terichri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaSpienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpienWikipidia: Mesopotiemiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MesopotiemiaMesopotiemia (Ienshent Griik: Μεσοποταμία "[lan] bitwiin riva"; frah Ienshent Aamiinian Միջագետք (Mijagetq); Arabic: بلاد الرافدين bilād ar-rāfidayn; Persian: میانرودان miyān rodān; Syriac: ܒܝܬ ܢܗܪܝܢ Beth Nahrain "lan a riva") a di niem fi di ieria a di Taigris–Yuufrietiiz riva sistim, rofli karispandin tu madan-die Irak, Siria ah Kuwiet, ingkluudn riijan gens di Toerkish-Sirian baada ah Iran–Irak baada.Mesopotiemiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MesopotiemiaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Metafizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MetafizixMetafizix a chradishanal branch a filasafi kansoern wid ou fi explien di fondamental niecha a biin ah di wol we inkompasi, alduo di toerm no so hiizi fi difain. Chradishanali, metafizix atemp fi ansa tuu biesik kwestian ina di braadis pasibl toermz: Oltimetli, a wa de?Metafizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MetafizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mexikohttps://jam.wikipedia.org/wiki/MexikoDi Yuunaitid Stiet a Mexiko adawaiz nuo az Mexiko (Panish: México) a wah fedaral kanstityuushanal ripoblik we de ina Naat Amoerka. Iab wah baada wid di Yunaitid Stiet; pah di soutiis kuos a Guatimaala, Biliiz, ah di Kiaribiyan Sii; ah pah di iis bai di Golf a Mexiko.Mexikohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MexikoNaat Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Naat_AmoerkaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mexiko Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mexiko_SitiMexiko Siti a di kyapital fi Mexiko.Mexiko Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Mexiko_SitiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mianmaahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mianmaa|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Midiival filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Midiival_filasafiMidiival filasafi a di filasafi ina di era nou nuo az midiival ar di Migl Iejiz, di piiriad we rofli hexten frah di faal a di Westan Ruoman Empaya ina di 5f senchri BKE tu di Renesans ina di 16t senchri. Midiival filasafi, andastan az a prajek a hindipendant filasafikal ingkwairi, eh-bigin ina Bagdad, ina di migl a di 8t senchry, ah ina Frans, ina di haitinarant kuot a Chaalimien (Charlemagne), ina di laas kwaata a di 8t senchri.Westan filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Westan_filasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mie Pen, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mie_Pen,_JumiekaMie Pen a di kiapital fi Klarindan Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Mien Piejhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mien_Piej__NOTOC__Mien Piejhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Mien_PiejWikipidia: Mieri Siikuolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mieri_SiikuolMieri Siikuol, (Mary Seacole, baan Mary Jane Grant) 1805 – 14 May 1881) wena Jumiekan uman a Skatish ah Afrikan disent uu eh-setop wah "British Otel" biyain di lain juurin di Kraimian Waar, we shi eh-diskraib az "a mes-tiebl ah komfatebl kwaataz fi sik ah kanvalesent afisa," ah shi eh-provaid soko fi wuundid saabisman pah di baklfiil. Shi eh-awaad postyuumos di Jumiekan Aada a Merit ina 1991.Referenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mieri_Siikuol#ReferensWikipidia: Migl Iejizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Migl_IejizIna Yuropian ischri, di Migl Iejiz ar midiival piiriad laas frah di 5f tu di 15t senchri. I eh-bigin wid di kalaps a di Westan Ruoman Empaya ah moerj ina di Renesans ah di Iej a Diskovri.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriMigl Iejizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Migl_IejizWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Migl Iishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Migl_Iis300px|rightMigl Iishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Migl_IisWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Miguel de Cervanteshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Miguel_de_CervantesMiguel de Cervantes Saavedra (Septemba 29, 1547 – Iepril 23, 1616) a wehn wahn Panish navlis, puoim raita, an plie raita. Im magnus opus, Don Quixote, kansida fi bi di fos navl bai som piipl, a wahn klasik a Westan lichicha an regyla get rietinz az wan a di bes navl dem we eva rait.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataSpanish piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Spanish_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Miithttps://jam.wikipedia.org/wiki/MiitMiit a hanimal flesh we niam az fuud.R.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Miit#RefransWikipidia: Miitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MiitaDi miita a di yuunit fi prapa lent. Miita a di biesik yuunit fi lent ina di mecrhik sistim an ina di Intanashinal Sistim a di Yuunit Dem (SI).Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mikelanjelohttps://jam.wikipedia.org/wiki/MikelanjeloMichelangelo di Lodovico Buonarroti Simoni (Maach 6, 1475 – Febiweri 18, 1564), kamanli nuo az Mikelanjelo, wehn wahn hItalian Renisans pienta, skolpta, haachitek, puohit ahn hinjinier. Alduo ihn no chrai fi du moch outsaid a di haats, ihn vorsatiliti ina di disiplindem ihn du tekop wehn so fos klaas tel im a siiros kantenda fi di taikl a aakitaipal Renisans man, gens ihn raival ahn kombolo hItalian Leonardo da Vinci.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mikianikal injinierinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mikianikal_injinierinMikianikal injinierin a di disiplin we aplai di prinsipl a injinierin, fizix, ah matiirial sayans fi di dizain, analisis, manifakcharin, ah mientenans a mikianikal sistim. A di branch a injinierin we invalv di dizain, prodokshan, ah aparieshan a mashiinri.Mikianikal injinierinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Mikianikal_injinierinWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demİnjinierinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:%C4%B0njinierinWikipidia: Milichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/MilichriDi milichri, aalso kaal di aam fuosiz, a fuosiz aataraiz fi yuuz dedli fuos, ah wepan, fi supuot di inchres a di stiet ah som ar aal a isitizn. Di taas a di milichri yuujali difain az difens a di stiet ah isitizn, ah di prasikyuushan a waar gens waneda stiet.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Milkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MilkMilk a piel likuid projuus bai di mamari glan a mamal. A di praimeri suos a nyuuchrishan fi infant mamal bifuo deh iebl fi daijes ada taip a fuud.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Milk#RefransWikipidia: Milki Wiehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Milki_WieDi Milki Wie a di gialaxi we kantien fiwi Suola Sistim. Iniem "milki" diraiv frah iapierans az wah dim gluoyn ban we aach kraas di nait skai we indivijual staar kyaah distingguish bai di niekid yai.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mistisizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MistisizimMistisizim a "kanstilieshan a distingktiv praktis, diskuos, tex, instityuushan, chradishan, ah expiiriens iem a yuuman chransfamieshan, vieriosli difain ina difrah chradishan."Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mitalojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/MitalojiMitaloji a kalekshan a mit, espeshali wandem we bilangx tu wah potikiula siekrid, rilijos, ar kolcharal chradishan a wah gruup a piipl. Mit a kalekshan a tuori tel fi hexplien niecha, ischri, ah kostom – ar di stodi a soch mit.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mitaloji#RefransWikipidia: Miño de Medinaceli, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mi%C3%B1o_de_Medinaceli,_Soria,_SpienMiño de Medinaceli a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 96 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Miño de San Esteban, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mi%C3%B1o_de_San_Esteban,_Soria,_SpienMiño de San Esteban a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 76 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Ma'atma Giandihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ma%27atma_GiandiMoandas Karamchan Giandi, ar Mohandas Karamchand Gandhi (Gujarati: મોહનદાસ કરમચંદ ગાંધી; 2 Aktuoba 1869 – 30 Janiweri 1948) wena di prii-heminent palitikal ah pirichual liida a hIndia juurin di hIndian indipendans muuvment. Ih wena di payanier a satyagraha—rizistans tu tirani chuu mas sibl disabiidians, foun chrang-chrang pah ahimsa ar tuotal nan-vailens—ush kyaa hIndia tu indipendans ah inspaya muuvment fi sibl raits ah friidam kraas di wol.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Molduovahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MolduovaMolduova (Rumanien: Republica Moldova) a wahn konchri ina Yuurop. Ibaada Rumienia to di Wes ahn Yuukrien to di Iist, Naat ahn Sout.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Molinos de Duero, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Molinos_de_Duero,_Soria,_SpienMolinos de Duero a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 191 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Molièrehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Moli%C3%A8reJean-Baptiste Poquelin, aalsuo bunuon bai im stiej niem Molière, (Janiweri 15, 1622 - Febiweri 17, 1673) a wehn wahn Frans plierait an akta uu kansida fi bi wan a di grietis maasta dem a komidi ina Westan lichicha. Mongx im bes wok dem yaav, Le Misanthrope, (Di Misanchruop), L'Ecole des femmes (Di Skuul fi Waif), Tartuffe ou l'Imposteur, (Backslaida ar di Ipokrit), L'Avare ou l'École du mensonge (Di Maiza), Le Malade imaginaire (Di Imajineri Invalid), and Le Bourgeois Gentilhomme (Di Migl klaas Gengklman).Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataFrench piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Momblona, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Momblona,_Soria,_SpienMomblona a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 35 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Monggol Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Monggol_EmpayaDi Manggol Empaya (Mangguolian: Mongolyn Ezent Güren; Mangguolian Sirilik: Монголын эзэнт гүрэн; azwel Орда ("Uod") ina Roshan kranikl) egzis juurin di 13t ah 14t senchri ah wena di laajis kantigyuos lan empaya ina ischri. Di Manggol Empaya arijiniet ina di step a Senchral Ieja, ah ivenchali ichrech frah Iistan Yuurop tu di Sii a Japan, iexten naatwad tu Saibiiria, iiswad ah soutwad tu di Indian sobkantinent, Indochaina, ah di Iranian platuo, ah weswad az for az di Levant ah Ariebia.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Monteagudo de las Vicarías, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Monteagudo_de_las_Vicar%C3%ADas,_Soria,_SpienMonteagudo de las Vicarías a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 242 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Montejo de Tiermes, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Montejo_de_Tiermes,_Soria,_SpienMontejo de Tiermes a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 233 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Montenegrohttps://jam.wikipedia.org/wiki/MontenegroMontenegro a wahn konchri ina Yuurop.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Montenegro de Cameros, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Montenegro_de_Cameros,_Soria,_SpienMontenegro de Cameros a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 100 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Morant Bie, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie,_JumiekaMorant Bie a di kiapital fi Sin Tamas Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Morant Bie Ribeliyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_RibeliyanDi Morant Bie Ribeliyan (Aktuoba 11, 1865) ah wehn wah pruotes gens di iip pavati iina Jamieka. Di kandishan did riili bad kaazn seh di majariti a di piipl dem weh get frii frah slievri kudn vuot, neh ah no lan ahn kuda bieli sovaiv.Bakgronghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#BakgrongTenshan ina di 1860zhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#Tenshan_ina_di_1860zRibelian ah rispanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#Ribelian_ah_rispansAftamathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#AftamatKansikuens a Britnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#Kansikuens_a_BritnIna Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#Ina_JumiekaLegisihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#LegisiDi Ribelian ina papiula kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Morant_Bie_Ribeliyan#Di_Ribelian_ina_papiula_kolchaWikipidia: Morishoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/MorishosMorishos a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Moritaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Moritania|-Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Morón de Almazán, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mor%C3%B3n_de_Almaz%C3%A1n,_Soria,_SpienMorón de Almazán a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 242 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Muozizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MuozizMuoziz a wah Biblikal Iibruu rilijos liida, laa-giva ah prafit uu get kredit fi rait di Tuora. Muoziz a di muos impuotant prafit ina Juudizam, ah wah impuotant prafit ina Izlam, Kristianiti, di Ba'ai Fiet, Rastafarai ah nof ada fiet.Baiblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BaiblRilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mount Evareshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mount_EvaresMount Evares, aalso nuo ina Nepal az Sagarmāthā, ah ina Tibet az Chomolungma, a di Oert ayis mountn. Ilokiet ina di Mahalangur mountn rienj ina Nepal ah Tibet.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mountnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MountnMountn a laaj lanfaam we chrech uova di sorounin lan ina limitid ieria, yuujal ina di faam a piik. Mountn jinarali aya ah stiipa dah il.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mozambiikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MozambiikMozambiik a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Muhammadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MuhammadMuhammad a di founda a di Izlam rilijan, bot a di siem taim, Mozlim piipl kansida im wan mesinja an prafit a Gad, di laas an di grietis laa-biera ina wan siiriiz a Izlamik prafit we di Koran tiich bout. Mozlim piipl kansida im di ristuora a di kliin arijinal monotiistik fiet a Adam, Noah, Abraham, Moses, Jesus an som ada prafit.Rilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Muhammad ibn Mūsā al-Khwārizmīhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Muhammad_ibn_M%C5%ABs%C4%81_al-Khw%C4%81rizm%C4%ABAbū ʿAbdallāh Muḥammad ibn Mūsā al-Khwārizmī (porjan/arabik أبو عبد الله محمد بن موسى الخوارزمي) ar Abū Jaʿfar Muḥammad ibn Mūsā al-Khwārizmī (porjan/arabik أبو جعفر محمد بن موسى الخوارزمی) (c. 780, Khwārizm – c.Matimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Muriel Viejo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Muriel_Viejo,_Soria,_SpienMuriel Viejo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 76 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Muriel de la Fuente, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Muriel_de_la_Fuente,_Soria,_SpienMuriel de la Fuente a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 78 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Mustafa Kemal Atatürkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mustafa_Kemal_Atat%C3%BCrkMustafa Kemal Atatork (Atatürk) (inditorminet - 1881–10 Novemba 1938) wehna Torkish aami afisa, revaluushaneri stietsman, ahn founda a di Ripoblik a Torki alzwel ifos Prezident.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MyuuzikMyuuzik a wah aatfaam mek outa soun ah sailans. Di yuujal kompuonentdem a pich (we kanchuol melodi ah aamoni), ridim (kanek tu tempo, miita, ah aatikiulieshan), dainamix, ah di sanik kwaliti a tamba ah texcha.Myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Myuuzik inschrumenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Myuuzik_inschrumentMyuuzik inschrument a inschrument we kriet ar adap fi mek myuuzikal soun. Ina prinsipl, heni abjek we projuus soun kiah bi myuuzikal inschrument—a chuu di poerpos ou di abjek ton myuuzikal inschrument.Kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Naaman Manlihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naaman_ManliNaaman Washintan Manli ar Norman Washington Manley MM, QC, Nashinal Iiro a Jumieka (4 Julai 1893 – 2 Septemba 1969), wena Jumiekan stietsman. Wah Ruodz Skala, Manli eh-bikomps wan a Jumieka liidn laaya ina di 1920z.Bayagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naaman_Manli#BayagrafiPosnal laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naaman_Manli#Posnal_laifLegisi ah hanazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naaman_Manli#Legisi_ah_hanazRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naaman_Manli#RefransBibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naaman_Manli#BibliografiExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naaman_Manli#Extoernal_lingkWikipidia: Naat Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naat_AmoerkaNaat Amoerka a di naadan kantinent a di Amoerkaz, sitiet ina di hoert naadan emisfier ah liklmuos di wuola i ina di westan emisfier. Ibaada pah di naat bai di Aaktik Uoshan, pah di iis bai di Naat Atlantik Uoshan, pah di soutiis bai di Kiaribiyan Sii, ah pah di wes bai di Naat Pasifik Uoshan; Sout Amoerka de tu di soutiis.Naat Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Naat_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Naat Koriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naat_Koria|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Naawiehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naawie)Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Naawie#RefransWikipidia: Nachral satilaithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nachral_satilaitNachral satilait, ar muun, a silestial badi we aabit waneda silestial badi wid grieta mas (e.g.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nafría de Ucero, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nafr%C3%ADa_de_Ucero,_Soria,_SpienNafría de Ucero a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 76 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Nagarjunahttps://jam.wikipedia.org/wiki/NagarjunaAcharya Nagarjuna wehna wan Indiyan filasifa an di founda a di Madhyamaka skuul a Mahayana Budizm. Di tingz dem we im rait a di biesis fi di foundieshan a di Madhyamaka skuul, we get kyari gaa Chaina aanda di niem di Three Treatise (Sanlun) Skuul.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Naijiiriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/NaijiiriaDi Fedaral Ripoblik a Naijiiria a wahn konchri ina Wes Afrika. Naijiiria a di konchri wid di muos piipl ina Afrika, di iet muos piipl ina di worl.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaNaijiriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NaijiriaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nailhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NailDi Nail a mieja naat-fluowin riva ina naatiistan Afrika, jinarali rigyaad az di langgis riva ina di wol. Ia 6,853 km lang.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nalijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NalijNalij a familiariti, awiernis ar andastandin a smadi ar sinting, laka fax, infamieshan, diskripshan, ar skil, we akwaya chuu expiiriens ar edikieshan bai smadi posiiv, diskova, ar laan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Namibiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/NamibiaNamibia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Napuolian I a Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Napuolian_I_a_FransNapuolian Buonapaat, nuo az Napoleon Bonaparte (15 Aagos 1769 – 5 Mie 1821) lieta nuo az Napuolian I a Frans, ahn priivos az Napoleone di Buonaparte, wehna milichri ahn palitikal liida a Frans uufa akshandem shiep Yuuropiian palitix ina di horli 19t senchri.French piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Napuolian Waar Demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Napuolian_Waar_Demthumb|right|375px|Yuurop ina 1809Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriNapuolian Waar Demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Napuolian_Waar_DemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Narros, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Narros,_Soria,_SpienNarros a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 45 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Nashinalizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NashinalizimNashinalizim a shier gruup fiilin ina di signifikans a wah jaagrafikal ah somtaim dimografik riijan we a-siik indipendans fii kolcha an/ar etnisiti we huol daade gruup tugiada. Dis kiah bi expres az biliif ar palitikal aidialaji we invalv wah indivijual aidentifai wid ar bikom atach tu deh nieshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nastisizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NastisizimNastisizim (frah Griik γνωστικός gnostikos, "ab nalij", frah γνῶσις gnōsis, nalij) a madan toerm we kiatigaraiz kalekshan a ienshent rilijans uufa adierent shon di matiirial wol – we deh vyuu az kriet bai di demyoerj – ah imbries di pirichual wol.Fi di kamplexiti a nastisizim, si Larry W.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nastisizim#RefransWikipidia: Nauruhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NauruNauru a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Navaleno, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Navaleno,_Soria,_SpienNavaleno a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 949 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Navlhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NavlNavl a lang naritiv, naamali ina pruoz, we diskraib fictional kiarakta ah ivent, yuujali ina di faam a siikuenshal tuori.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Navl#RefransWikipidia: Nayagra Faalzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nayagra_FaalzNayagra Faalz a di kalektiv niem fi chrii waatafaal we schragl di intanashinal baada bitwiin Kianada ah di Yunaitid Stiet; muo spisifikali, bitwiin di pravins a Antierio ah di stiet a Nyuu Yaak. Deh faam di sodan hen a di Nayagra Gaaj.Kianadahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KianadaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunaitid_StietWikipidia: Nedalan Antiliizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nedalan_AntiliizDi Nedalan Antiliiz, we yuus fi niem di Nedalanz Wes Indiz ar di Doch Antiliiz/Wes Indiiz, a paat a di Lesa Antiliiz an ikansis a tuu difrah gruup a ailan: Aruuba, Bonier, ah Kiurasao (nuo az di ABC ailanz) jos aafa di kuos a Venizuela, ah Sint Yuustieshos, Saaba, ah Sin Maatn, we de soutiis a di Voerjin Ailanz. Di ailan dem faam wah aatanamos paat a di Kingdom a di Nedalanz.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanNedalan Antiliizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nedalan_AntiliizStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Nedalanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NedalanzDi Nedalanz a wah rich konchri ina Westan Yuurop wid a papilieshan a 16,558,674.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Nelson Mandelahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_MandelaNelsn (Nelson) Rolihlahla Mandela (Xhosa pronunciation: [xoˈliɬaɬa manˈdeːla] weh baan 18 Julai 1918 a Transkei, Sout Afrika ah ded 5 Disemba 2013. Im a weh di faama Prizident a Sout Afrika, di fos blak chiif egzekitiv ah di fos fi ilek ina wah fuli riprizentitiv dimokratik ilekshan, wah afis we ih uol frah 1994 tu 1999.Ih Yong Diezhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#Ih_Yong_DiezRivaluushineri Aktivitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#Rivaluushineri_AktivitiImpriznmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#ImpriznmentDi En a Apaataidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#Di_En_a_ApaataidPrizidensihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#PrizidensiFambili Laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#Fambili_LaifInfluwens ah Legesihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#Influwens_ah_LegesiRitaiamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#RitaiamentDethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#DetAdaels Sitnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#Adaels_SitnRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#RefransExtoernal Lingkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nelson_Mandela#Extoernal_LingksWikipidia: Nepalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nepal|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Nepas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nepas,_Soria,_SpienNepas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 80 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Nicolaus Copernicushttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nicolaus_CopernicusNicolaus Copernicus (Febiweri 19 1473 – Mie 24, 1543) a wehn di fos aschranama fi kum op wid wahn kompliit iiliosenchri kasmalaji, we tek we di aidia se di ort de a di senta a di yuunivors. Di buk we im poblish jos bifuo im ded, De Revolutionibus orbium coelestium (Pan di Revaluushan a di Evnli Sfier), kansida fi bi di staat a madorn aschranami an di staat di saiyantifik revaluushan.Puolish piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Puolish_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Niechahttps://jam.wikipedia.org/wiki/NiechaNiecha, ina di braadis sens, a di nachral, fizikal, ar matiirial wol ar yuunivoers. "Niecha" kiah refa tu di finamina a di fizikal wol, ah azwel tu laif altugiada.Niechahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NiechaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Niels Bohrhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Niels_BohrNiels Henrik David Bohr (7 Aktuoba 1885 – 18 Novemba 1962) a wehn wan Dienish fizisis uu mek fondamental kanchribyuushan tu di nalij bout atamik schrokcha an kwantom mekyaniks, we im get di Nuobl Praiz fa ina 1922. Bohr wok wid nof a di tap tap fizisis de mina disya senchri ya a im instityuut a Copenhagen.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nijierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NijierNijier a wah konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Nikaraguahttps://jam.wikipedia.org/wiki/NikaraguaNikaragua, ofishali niem di Ripoblik a Nikaragua (Panish, República de Nicaragua), a di laajis konchri ina di Senchral Amoerkan ismos. Di papilieshan a Nikaragua li muo uoba 6 milian.Senchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Senchral_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Nikola Teslahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nikola_TeslaNikola Tesla (Julai 10, 1856 – Janiweri 7, 1943) a wehn wahn inventa an wahn mekyanikal an ilekchrikal injinier. Im Binuon fi im kanchribyuushan tu di fiil a ilekchrisiti an magnetism ina di liet 19t an orli 20t senchri.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Niolitik Revaluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Niolitik_RevaluushanDi Niolitik Revaluushan ar Niolitik Dimografik Chranzishan, sohtaim kaal di Agrikolcharal Revaluushan, wena di waid-skiel chranzishan a nof yuuman kolcha frah wah laifstail a ontin ah giadarin tu wan a agrikolcha ah seklment, we lou di abiliti fi supuot inkriisinli laaj papilieshan. Demya Sekl komiuniti iniebl yuuman fi abzoerv ah experiment wid plaant fi laan ou deh gruo ah divelop.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Niyilizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NiyilizimNiyilizim (frah Latn nihil, notn) a filasafikal dakchrin we sojes lak a biliif ina wan ar muo ripyuutidli miininful aspek a laif. Muos kamanli, niyilizim prizent ina di faam a egzistenshal niyilism, we aagiu se laif widoutn abjektiv miinin, poerpos, ar inchrinzic valyuu.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nolay, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nolay,_Soria,_SpienNolay a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 69 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nomba# wanNombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Non-Alain Muuvmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Non-Alain_MuuvmentDi Non-Alain Muuvment (Non-Aligned Movement), adawaiz nuon az NAM, a wah gruup a konchri we no av no faamal alaians wid aar agens eni a di mieja powa blak dem. Az a 2012, NAM av 120 memba.Wikipidia: Noviercas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Noviercas,_Soria,_SpienNoviercas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 198 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Nyuu Delihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuu_DeliNyuu Deli a di kyapital fi India.Chek out demya tuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuu_Deli#Chek_out_demya_tuWikipidia: Nyuu Yaak Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuu_Yaak_SitiNyuu Yaak Siti a di bigis siti ina di Yunaitid Stiet.Nyuu Yaak Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nyuu_Yaak_SitiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuu Ziilanthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuu_Ziilant|-Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Nyuuklier powahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuuklier_powaNyuuklier powa a di yuus a nyuuklier riakshan we riliis nyuuklier enaji fi jinariet iit, we muos friikuentli den yuuz ina stiim toerbain fi projuus ilekchrixiti ina nyuuklier powa plaant.Enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EnajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuuklier teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuuklier_teknalajiNyuuklier teknalaji a teknalaji we invalv di riakshan bitwiin atamik nyuuklios. Mongx nuotebl nyuuklier teknalaji a nyuuklier riakta, nyuuklier medisn ah nyuuklier wepan.Nyuuklier teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nyuuklier_teknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuuzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NyuuzNyuuz a pakij infamieshan bout korant ivent we apm somwe els; ar, altoernitivli, nyuuz we di nyuuz indoschri sel. Nyuuz muuv chuu nof difrah midia, bies pah wod a mout, printin, puostal sistim, braadkyaasin, ah ilekchranik komiunikieshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuuzpiepahttps://jam.wikipedia.org/wiki/NyuuzpiepaNyuuzpiepa a siirial poblikieshan we kantien nyuuz, ada infaamativ aatikl (lis biluo), ah yuujali advatizin. Nyuuzpiepa yuujali print pah relitivli inexpensive, luo gried piepa laka nyuuzprint.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Obiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ObiaObia (sohtaim spel Obi, Obea, ar Uobia),Generally conceived as an adjective, it is frequently used as a noun, yet Obe or Obi is the noun substantive. Williams J, Voodoos and Obeahs: Phases of West Indian Witchcraft, (1932) Lincoln MacVeagh, Chapter:1 Origin of Obeah.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Obia#RefransWikipidia: Oert sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oert_sayansOert sayans ar jiosayans a wah aal-ingkompas toerm we refa tu di fiil a sayans we diil wi planit Oert. Ikiah kansida az a branch a planiteri sayans, bot wid moch uola ischri.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Omanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oman|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Oncala, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oncala,_Soria,_SpienOncala a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 101 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Onggarihttps://jam.wikipedia.org/wiki/OnggariOnggari a wah konchri ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Ontalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/OntalajiOntalaji a di filasafikal stodi a di niecha a biin, bikomin, egzistans, ar rialiti, azwel di biesik kiatigari a biin ah deh rilieshan. Chradishanali lis az paat a di mieja branch a filasafi nuo az metafizix, ontalaji muotaim diil wid kuestian kansoernin wa entiti egzis ar maita se kiah de, ah ou soch entiti maita kiah gruup, rilietid widin wah airaaki, ah sobdivaidop askaadn tu similariti ah difrans.Metafizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MetafizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Paal Buoglhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paal_BuoglPaal Buogl ONH (baan 1822 an ded 24 Aktuoba 1865) a wahn a di Nashinal Iiro dem a Jamieka a wehn a wah Baptis diikan. A im weh liid wah gruup a piipl frah Morant Bie ina Sin Tamas Parish we ena-pruotes fi get jostis ah fier triitment ina 1865.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paal_Buogl#RefransWikipidia: Paarathttps://jam.wikipedia.org/wiki/PaaratTuu spiishi a paarat endemik tu Jumieka, amazona collaria nuo az Yelobil Paarat ahn amazona agilis dehn kaal Blakbil Paarat. Dehn fain aal uoba di ailant bot espeshal ina di laimtuon oplan.Protekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paarat#ProtekshanWikipidia: Pablo Nerudahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pablo_NerudaPablo Neruda (Julai 12, 1904–Septemba 23, 1973) wehna di nikniem, an den di ofishal liigal niem fi di Chiliyan raita an palitishan Neftalí Ricardo Reyes Basoalto.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pablo Picassohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pablo_PicassoPablo Diego José Francisco de Paula Juan Nepomuceno María de los Remedios Cipriano de la Santísima Trinidad Ruiz y Picasso (25 Aktuoba 1881 – 8 Iepril 1973) wehna wahn Spanish pienta, draatzman, ahn skolpta. Az wan a di muos fiemos smadi ina 20t senchri aat, an im binuon fi bi di kuo-founda a di Kyuubis muuvment and fi di waid varaiyati a stail dem we de ina im wok.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisSpanish piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Spanish_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pachrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PachriPachri a di siramik matiirial we mekop pachriwier,'Pottery Science: materials, process and products.' Allen Dinsdale.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pachri#RefransWikipidia: Pakistanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pakistan|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Palauhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PalauPalau a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Palitikal sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Palitikal_sayansPalitikal sayans a suoshal sayans disiplin we diil wid sistim a gobament ah di analisis a palitikal aktiviti ah palitikal biyevia. Idiil extensivli wid di tiori ah praktis a palitix we kamanli kansida ou di dischribyuushan a powa ah rizuos fi ditoermin.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PalitixPalitix (frah Griik: πολιτικός politikos, wa miin "bout, fi, ar riliet tu sitizn") a di praktis ah tiiri a hinfluens ada piipl pan a gluobal, sivik ar indivijual lebl.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Panamaahttps://jam.wikipedia.org/wiki/PanamaaPanamaa (Panish: Panamá), ofishali niem di Ripoblik a Panamaa (Panish: República de Panamá), a wah konchri ina Senchral Amoerka, we de bitwiin Naat Amoerka ah Sout Amoerka. Ibaada wid Kasta Riika tu di wes, Kolombia tu di soutiis, di Kiaribiyan tu di naat ah di Pasifik Uoshan tu di sout.Senchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Senchral_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Panamaa Kianalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Panamaa_KianalDi Panamaa Kianal (Panish: Canal de Panamá) a 77 km ship kianal ina Panamaa we kanek di Atlantik Uoshan (vaya di Kiaribiyan Sii) tu di Pasifik Uoshan.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Panishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PanishPanish (Panish: español/castellano) a wah romans languij we kombout ina nadan Spien, ah den likl bai likl ivalv ina di mien languij ina gobament ah chried. Afta dat, bitwiin di fiftiint ah di naintiint senchri, juurin koluonial expanshan, ipred gaa Afrika, di Amoerkaz, Ieja ah di Pasifik.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Panish#RefransWikipidia: Panish Ingkuizishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Panish_IngkuizishanDi Chraibyuunal a di Uoli Afis a di Ingkuizishan (Panish: Tribunal del Santo Oficio de la Inquisición), kamanli nuo az di Panish Ingkuizishan (Inquisición española), weh-extablish ina 1478 bai Kiaklik Manaak Foerdinan II a Aragan ah Izabela I a Kiastiil.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Panish Tong, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Panish_Tong,_JumiekaPanish Tong a di kiapital fi Sin Kiachrin Parish. Di Panish extablishi ina 1534 az di fos kiapital a Jumieka.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Panish seklment ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Panish_seklment_ina_JumiekaDi Panish seklment ina Jumieka wena seklment we arijiniet frah di 16t senchri, wen Jumieka eh Panish ah galang so isenshali tel 1670, di diet wen Spien diliva di ailant tu di British Krong anda di Chriit a Majrid. Ousomeba, no sumoch signifikant Panish komiuniti neh de pah di ailant, wamek iweh so hiizi fi akiupai bai di British.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Pantiyizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PantiyizimPantiyizim a di biliif se di Yunivoers (ar niecha az di tuotaliti a ebriting) aidentikal wid diviniti,The New Oxford Dictionary of English, Clarendon Press, Oxford, 1998, p. 1341, ISBN 0-19-861263-X ar se ebriting kompuoz a aal-inkompasin, imanent gad.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pantiyizim#RefransWikipidia: Pap myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pap_myuuzikPap myuuzik a jaahra a papila myuuzik we arijiniet ina imadan faam ina di Westan wol juurin di 1950z ah 1960z, diraiv frah rak ah ruol. Di toermdem "papila myuuzik" ah "pap myuuzik" muotaim intachienj, alduo di faama diskraib aal myuuzik we papila (ah kiah ingkluud eni stail).Kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Papila kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Papila_kolchaPapila kolcha ar pap kolcha a di wuola di aidie, pospektiv, atityuud, imij, ah adaels finamina dem we de ina di mienschriim a heni sed kolcha, espeshali Westan kolcha a di hoerli tu migl 20t senchri ah di imoerjin gluobal mienschriim a di liet 20t ah hoerli 21s senchri. Wid ebi influens frah mas midia, dis kalekshan a aidie poermiet di ebridie laif a sasayati.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Papua Nyuu Ginihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Papua_Nyuu_GiniPapua Nyuu Gini a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Paragwaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ParagwaiParagwai (Panish: Paraguay; Guarani: Paraguái), ofishali di Ripoblik a Paragwai (Panish: República del Paraguay, Guarani: Tetã Paraguái), a wah lanlak konchri ina senchral Sout Amoerka, baada bai Aajentiina tu di sout ah soutwes, Brazil tu di iis ah naatiis, ah Bolivia tu di naatwes. Paragwai de pah tuu saida bangkin a di Paragwai Riva, we ron chuu di senta a di konchri frah naat tu sout.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriParagwaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ParagwaiSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Parishttps://jam.wikipedia.org/wiki/ParisParis a di kyapital fi Frans.Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FransSiti ina Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Siti_ina_FransWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pasifik Uoshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pasifik_UoshanPasifik Uoshan roun 165.25 milian km² (63.Referenceshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pasifik_Uoshan#ReferencesWikipidia: Patihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PatiJumiekan pati a pieschri we kantien difrah-difrah filin ah spais biek insaida flieki-flieki shel, muotaim tint guolin yelo wid eg yuok mixcha ar tambrik. Imek laka taat ar toernuova bot imuo sievari.Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_fuudWikipidia: Paal di Apaslhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paal_di_ApaslSin Paal, Paal di Apasl, ar Paal a Taasos, wena wah Elenik Juu uu kaal ihself di “Apasl tu di Jentail” ah tigeda wid Sin Piita ah Jiemz di Jos, ena di muos papiula a di hoerli Kristian mishineridem. Askaadn tu di Ax a di Apasl, ih eh-get kanvoert pah di ruod gaa Damaskos.Baiblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BaiblKristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KristianitiRilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Peruuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PeruuPeruu (Panish: Perú; Kechua: Piruw; Aymara: Piruw; ofishali República del Perú), a wah konchri ina westan Sout Amoerka. Iab baadalain wid Ekuaduor ah Kolombia tu di naat, wid Brazil tu di iis, wid Bolivia tu di soutiis, wid Chili tu di sout, ah wid di Pasifik Uoshan tu di wes.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriPeruhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PeruSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Pichruoliomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PichruoliomPichruoliom (L. petroleum, frah hoerli 15c.Enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EnajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pientinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PientinPientin a di praktis fi aplai pient, pigment, kola ar adaels midiomPaint[1] - Definition Merriam-webster.com, akses 2014-03-13 tu wah soerfis (supuot bies).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pientin#RefransWikipidia: Piiplz Ripoblik a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Piiplz_Ripoblik_a_ChainaDi Piiplz Ripoblik a Chaina a wahn kamiunis konchri ina iis hIeja, ahn kansis a mienlan Chaina. I buoda Rosha, Naat Koria, Manguolia, Kazaxtan, Kiergistan, Tajikistan, Afganistan, Pakistan, India, Nepal, Buutan, Mianmaa, Laus, ahn Vietnam.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaPiiplz Ripoblik a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Piiplz_Ripoblik_a_ChainaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Piishttps://jam.wikipedia.org/wiki/PiisPiis okor bitwiin echrojiinos suoshal gruup ah kiaraktaraiz bai lak a kanflik ah friidom frah fier a voilens. Kamanli andastan az di absens a astiliti, piis noftaim invalv kampramaiz, ah dierfuor inishiet wid taatful lisnin ah kamiunikieshan fi inans ah kriet myuuchal andstanin.Suoshal ishuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_ishuWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pinilla del Campo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pinilla_del_Campo,_Soria,_SpienPinilla del Campo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 21 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Pirichualitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PirichualitiPirichualiti kiah refa tu aalmuos eni kain a miininful aktiviti, espeshali a "saach fi di siekrid." C.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pirichualiti#RefransWikipidia: Pitietahttps://jam.wikipedia.org/wiki/PitietaPitieto a staachi, tyuubaros krap frah di perenial naitshied Solanum tuberosum L. Di wod "pitieto" kiah refa aida tu di plaant iself ar tu di edibl tyuuba.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pitieta#RefransWikipidia: Pitnihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PitniPitni ar pikni ar pikini (frah Puotigiis pequenino, sumaal wan), sohtaim refa tu az chail, bailajikali a yuuman biin bitwiin di stiej a boert ah piubati. Di liigal definishan a pitni jinarali refa tu a maina, adawaiz nuo az smadi yongga dah di iej a majariti.Gialarihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pitni#GialariRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pitni#RefransWikipidia: Plaant (Chrii)https://jam.wikipedia.org/wiki/Plaant_(Chrii)Plaant a livin aaganizim we bilang tu di Kindom we niem Plantae. Aaganizim laik chrii, orb, bush, graas, vain, forn, mas, an grii alji a plaant.Wikipidia: Plietohttps://jam.wikipedia.org/wiki/PlietoPlieto (Ingglish: Plato (pronongx /ˈpleɪtoʊ/; Griik: Πλάτων, Plátōn, "braad", 428/427 BC – 348/347 BC), weha Klasikal Griik filasafa, matimatishan, raita a filasafikal dayalag, ah founda a di Akiadimi ina Atenz, di fos inschrokshan a aya laanin ina di Westan wol. Wid ih menta, Sakratiiz, ah ih schuudent, Aristakl, Plieto elp fi lie di foundieshan a nachral filasafi, sayans, ah Westn filasafi.Chekout demya tuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Plieto#Chekout_demya_tuWikipidia: Poblishinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PoblishinPoblishin a di pruoses a prodokshan ah diseminieshan a lichicha, myuuzik, ar infamieshan -- di aktiviti fi mek infamieshan avielebl tu di jinaral poblik. Ina som kies, aata kiah bi deh uona poblisha, miinin arijinieta ah divelopa a kantent azwel provaid midia fo diliva ah displie di kantent fi di siem.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Poerjan Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Poerjan_EmpayaDi Poerjan Empaya a heni a di siiriz a himpiirial dainasti senta ina Poerja (Iran). Di fos a demya eh-extablish bai Sairos di Griet ina 550 BKE, wid di Poerjan kangkues a Media, Lidia ah Babiluonia.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWansataim konchridemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wansataim_konchridemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pofaamin aatshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pofaamin_aatsPofaamin aats a aat faam we aatis yuuz deh vais an/ar di muuvment a deh badi, noftaim ina rilieshan tu adaels abjek, fi kanvie aatistik expreshan—difrah frah, fi egzampl, schrikli vijual aat, we aatis yuuz pient/kianvas ar vierios matiirial fi kriet fisikal ar statik aat abjek. Pofamin aat ingkluud a varayati a disiplin bot aal a dem inten fi bi pofaam fronta laiv aadiens.Pofaamin aatshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pofaamin_aatsWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Portillo de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Portillo_de_Soria,_SpienPortillo de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 19 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Pozalmuro, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pozalmuro,_Soria,_SpienPozalmuro a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 99 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Praim Minista a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_JumiekaDi Praim Minista a Jumieka a fi Jumieka Ed a Gobament, korantli Anju Uolnis (Andrew Holness). Uolnis, az liida a di gobanin Jumieka Lieba Paati (JLP), eh swier in az Praim Minista pah 3 Maach 2016.Chiif Minista a Jumieka (1953–1959)https://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_Jumieka#Chiif_Minista_a_Jumieka_(1953–1959)Premier a Jumieka (1959–1962)https://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_Jumieka#Premier_a_Jumieka_(1959–1962)Praim Minista a Jumieka (1962–prezent)https://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_Jumieka#Praim_Minista_a_Jumieka_(1962–prezent)Bai tenyahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_Jumieka#Bai_tenyaSi azwelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_Jumieka#Si_azwelRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_Jumieka#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_Minista_a_Jumieka#Extoernal_lingkWikipidia: Pratistant Refamieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pratistant_RefamieshanDi Pratistant Refamieshan, noftaim refa tu jos az di Refamieshan (frah Latn reformatio, lit. "restorieshan, rinyual"), wena skizim frah di Ruoman Kiaklik Choch inishiet bai Maatn Luuta ah kantiniu bai Jan Kialvin, Huldrych Zwingli ah ada hoerli Pratestant Rifaama ina 16t senchri Yuurop.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pratistant_Refamieshan#RefransWikipidia: Pratistantizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PratistantizimPratistantizim arijiniet ina di 16t senchri Pratistant Refamieshan. Pratistant dakchrin, nuo azwel ina kantinental Yuropiyan chradishan az Ivanjelikal dakchrin, ina apozishan tu daa fi Kiaklikizim.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pratistantizim#RefransWikipidia: Pravins a Siguoviahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pravins_a_SiguoviaDi pravins a Siguovia (Panish: provincia de Segovia) a wahn pravins luokiet ina Kiastiil ahn León, Spien.Pravins a Siguoviahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SiguoviaWikipidia: Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pravins_a_SoriaDi pravins a Soria (Panish: provincia de soria) a wahn pravins luokiet ina Kiastiil ahn León, Spien.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Prayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/PrayaPraya (frah di Latn precari "fi ax oernisli, beg, inchriit")Harper, Douglas pray, Online Etymology Dictionary, axes 30 December 2014 a invuokieshan ar ak we siik fi achiiv rapuor wid wah abjek a woship chuu dilibaret komiunikieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Praya#RefransWikipidia: Pregnansihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pregnansi300px|rightPregnansihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PregnansiWikipidia: Prii-Kolombian Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Prii-Kolombian_JumiekaArong 650 KE, Jumieka eh-kalanaiz bai di piipl a di Ostionaid kolcha (ansista a di Taíno), uu laikli eh-kom frah Sout Amoerka. Aligeta Pan ina Manchesta Parish ah Likl Riva ina Sint An Parish a tuu a di oerlies sait wa nuo bout fi dis Ostionaid kolcha, adawaiz nuo az di Redwier kolcha.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Pruotishttps://jam.wikipedia.org/wiki/PruotisDi Pruotis dem a wahn gruup a yuukyariatik maikroaaganizm. Di onggl ting we di pruotis dem av ina kaman a di simpl aaganizieshan we dem av- dem a aida yuuniselila, ar dem moltiselila an naav no tisyu we speshalaiz.Wikipidia: Pruozhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PruozPruoz a faam a languij we shuo gramatikal chokcha ah nachral fluo a piich reda dah ridmik chokcha (laka chradishanal puoychri).Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Punjabi languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Punjabi_languijPunjabi pʌnˈdʒɑːbiLaurie Bauer, 2007, The Linguistics Student’s Handbook, Edinburgh (Shahmukhi: Nastaliq نجابی panjābī; Gurmukhi: ਪੰਜਾਬੀ pañjābīBraj B. Kachru, Yamuna Kachru and N.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Punjabi_languij#RefransWikipidia: Puochrethttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuochretPuochret a pientin, fotograaf, skolpcha, ar adaels aatistik riprizentieshan a smadi, we di fies ah expreshan pridaminant. Di intent a fi displie di rizemblans, persnaliti, ah aal di muud a di smadi.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatKolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaVijual aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Vijual_aatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Puolanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuolanPuolan (Polska) a wah konchri ina senchral Yuurop. Ibaada Joermani, Chekia, Slovakia, di Yuukrien, Belarus, Lituyenia, ah Rosha.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriPuolanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuolanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Puolishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuolishPuolish (język polski, polszczyzna)- ahn ofishal langgwij wich taak in Puolan.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijPuolanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuolanWikipidia: Puophttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuopDi Puop (frah Latn: "papa" ar "faada" frah Griik πάπας, pápas, "papa", Papa ina hItalian) a di Bishop a Ruom, di liida a di Ruoman Kiaklik Choch ah ed a stiet a Vatikan Siti. Di korant (265f) puop a Puop Benidik XVI, uu weh hilek 19 Iepril 2005 ina piepal kangkliev.Kristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KristianitiRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Puop Benidik XVIhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Puop_Benidik_XVIPuop Benidik XVI a di priivios puop in chaaj a di Ruoman Kiaklik Choch. Im a wan Joerman.Kristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KristianitiRilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia: Puosmadanizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuosmadanizimPuosmadanizim a liet-20t-senchri muuvment ina di aats, aachitecha, ah kritisizim we ena dipaacha frah madanizim. Puosmadanizim aatikiuliet se di wol ina stiet a popetyual inkompliitnis ah poermanent anrizalv.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Puot Antuoni, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Puot_Antuoni,_JumiekaPuot Antuoni a di kiapital fi Puotlan Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Puot Maraya, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Puot_Maraya,_JumiekaPuot Maraya a di kiapital fi Sin Mieri Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Puotigalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuotigalPuotigal de ina di Aibiirian Peninsiula ina di soutwes a Yuurop. Di kiapital a Puotigal niem Lizban.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriPuotigalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuotigalWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Puotigiishttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuotigiisPuotigiis (Puotigiis: Português) a wah Romans languij dat orijiniet ina waa nou Gialisia ah nadan Puotigal. Idiraiv frah di Latn wa piik bai di ruomanaiz Prii-Ruoman piipl a di Aibiirian Peninsiula (niemli di Gialiesi, di Luusitanian, di Keltik ah di Kanyi) roun 2000 ier ago.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijPuotigalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuotigalRuomans languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ruomans_languijWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Puotlan Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Puotlan_Parish,_JumiekaPuotlan, kiapital Puot Antuoni, a wah parish we lokiet pah di naatiis kuos a Jumieka. Ide tu di naat a Sin Tamas, ah tu di iis a Sin Mieri ina Sori Kounti.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Puoto Riikohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Puoto_RiikoPuoto Riiko, ofishali di Frii Asuosietid Stiet a Puoto Riiko (Panish: Estado Libre Asociado de Puerto Rico), a wah self-gobanin aninkaaparietid terichri a di Yunaitid Stiet, lokiet ina di naat-iistan Kiaribiyan, iis a di Daminikan Ripoblik ah Wes a di Voerjin Ailanz. Puoto Riiko mekop a wah aachipelago we hingkluud di mien ailan niem Puoto Riiko, ah som ada likl-likl ailan ah kii; di bigis wan dem niem Viekes, Kulebra, ah Muona.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanPuoto Riikohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Puoto_RiikoStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Puoychrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuoychriPuoychri a faam a lichicha we yuuz estetik ah ridmik Poetry, Oxford Dictionaries, Oxford University Press, 2013 Poetry, Merriam-Webster, Merriam-Webster, Inc. 2013.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Puoychri#RefransWikipidia: Pyongyanghttps://jam.wikipedia.org/wiki/PyongyangPyongyang a di kyapital fi Naat Koria.Wikipidia: Pythagorashttps://jam.wikipedia.org/wiki/PythagorasPythagoras wehna wahn Ionian Griik matamatishan an im staat wahn rilijos muuvment we niem Pythagorianizm. Wi luk pan im az wahn griet matamatishan, mistik an saiyantis.Matimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Qin Shi Huanghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Qin_Shi_HuangQin Shi Huang, persnal niem Ying Zheng, wehna di ing a di Chaini Stiet a Qin fram 246 BKI (Bifuo Kaman Iira) tu 221 BKI juurin di Warrin Stiet Piiriad. Im ton di fos empara a di yuunaitid Chaina ina 221 BKI.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Quintana Redonda, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Quintana_Redonda,_Soria,_SpienQuintana Redonda a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 557 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Quintanas de Gormaz, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Quintanas_de_Gormaz,_Soria,_SpienQuintanas de Gormaz a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 168 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Quiñonería, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Qui%C3%B1oner%C3%ADa,_Soria,_SpienQuiñonería a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 26 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Raimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RaimRaim a repitishan a simila soun (ar di siem soun) ina tuu ar muo wod, muostaim ina di fainal silibl ina lain ina puoym ah sang.Rhyme Oxford Dictionaries, Oxford University Press, 2013.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Raim#RefransWikipidia: Raishttps://jam.wikipedia.org/wiki/RaisRais a di siid a di graas spiishiz Oryza sativa (Iejan rais) ar Oryza glaberrima (Afrikan rais). Az siirial grien, a di stiepl fuud niam di muos fi singkuma paat a di wol yuuman papiulieshan, espeshal ina Ieja.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Raitnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RaitnRaitn a midiom a yuuman komiunikieshan we riprizent languij ah imuoshan chuu di inskripshan ar rikaadin a sain ah simbal. Ina muos languij, raitn a kampliment tu spiich ar spiikin languij.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rak myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rak_myuuzikRak myuuzik a jaahra a papila myuuzik wet arijiniet az "rak ah ruol" ina di Yunaitid Stiet ina di 1950z, ah divelop ina rienj a difrah-difrah stail ina di 1960z ah lieta, potikiula ina di Yunaitid Kindom ah di Yunaitid Stiet.W.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rak_myuuzik#RefransWikipidia: Rashanalizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RashanalizimIna epistemalaji, rashanalizim a di vyuu we "rigyaad riizn az di chiif suos ah tes a nalij" ar "eni vyuu apiilin tu riizn az suos a nalij ar jostifikieshan". Muo faamali, rashanalizim difain az a metadalaji ar a tiori "ina we di kraitiiria fi chuut no sensri bot intilekchual ah didoktiv".Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rastafaraihttps://jam.wikipedia.org/wiki/RastafaraiRastafarai a wah Iebriamik biliif we divelop ina Jumieka ina di 1930z, fala baka di karanieshan a Aili Silasi I az Empara a Iityuopia ina 1930. Di adierentdem woship im siem wie laka Jiizas ina ih Sekan Advent, ar az Gad di Son.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rastafarai#RefransWikipidia: Ready to Diehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ready_to_DieRedi fi Die a fi hIiskuos rapa Bigi Smalz fors halbom. I ehn kom out pahn Septemba 13 1994.Chrak listinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ready_to_Die#Chrak_listinWikipidia: Rebollar, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rebollar,_Soria,_SpienRebollar a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 54 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Recuerda, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Recuerda,_Soria,_SpienRecuerda a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 100 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Red Schraiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Red_SchraipRed Schraip a 4.7% abv, Piel laaga bruu bai Deno & Gediz (Desnoes & Geddes) ina Jumieka.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Red_Schraip#RefransWikipidia: Rello, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rello,_Soria,_SpienRello a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 31 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Rembrandthttps://jam.wikipedia.org/wiki/RembrandtRembrandt Harmenszoon van Rijn (Julai 15, 1606 - Aktuoba 4, 1669) a wehn wahn Doch pieta ahn echa. Piipl jinarali kansida im fi bi wan a di bes pienta ahn printmeka ina Yuuropiyan aat ischri an di muos impuotant ina Doch ischri.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Renei Deikaathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Renei_DeikaatRené Descartes (Maach 31, 1596 – Febiweri 11, 1650) a wehn wahn French filasifa, matamatishan, saiyantis, an raita uu spen muos a im laif ina di Doch Ripoblik. Dem kaal im di “Faada a Madorn Filasifi”, an a gud amount a Westan filasifi a wahn rispans tu im raintin dem, we piipls til stodi tu dis die.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaFrench piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Renesanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/RenesansDi Renesans (frah French: Renaissance "riiboert", Italian: Rinascimento, frah rinascere "fi bi riibaan") eh wah kolcharal muuvment wa span di piiriad rofli frah di 14t tu di 17t senchri. Ibigin a Itali ina di Liet Migl Iejiz ah lieta pred tu di res a Yuurop.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Renieblas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Renieblas,_Soria,_SpienRenieblas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 112 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Retortillo de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Retortillo_de_Soria,_SpienRetortillo de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 234 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Reuniohhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ReuniohReunioh a wahn terichri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaJaagrafi a Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jaagrafi_a_FransWikipidia: Reznos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Reznos,_Soria,_SpienReznos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 36 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Ribahttps://jam.wikipedia.org/wiki/RibaRiba a nachral waatakuos, yuujal freshwaata, a-fluo gaa uoshan, liek, sii, ar nex riba. Ina som skies kies riba kiah fluo go ina di grong ah jrayop aaltugiada a di en a di kuos, widoutn ikech wah nex badi a waata.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Richard Wagnerhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Richard_WagnerWilhelm Richard Wagner, nuo az Richad Wagna (22 Mie 1813, Leipzig, Jormani – 13 Febiweri 1883, Venis, Itali) wehna Jorman kompuoza, kandokta, tieta direkta ahn heseis, praimarili binuon fihn hapradem (ar "myuuzik jraama", az dehn kaal dem lieta). Anlaik muos a dieda griet apra kompuoza, Wagna rait buot sinario ahn libreto fihn wokdem.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Riedianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RiedianDi riedian a wahn yuunit a plien anggl, iikwal tu 180/π (ar 360/2π) digrii, ar bout 57.2958 digrii, ar bout 57°17′45″.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Riesizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RiesizimRiesizim a prodok a di kamplex intarakshan ina sasayati a ries-bies wolvyuu wid prejudis, steriotaipin, ah diskriminieshan. Riesizm kiah prezant ina suoshal akshan, praktis, ar palitikal sistim (e.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riesizim#RefransWikipidia: Riil Jiizas Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_ChochDi Riil Jiizas Choch a wahn indipendant choch we taatop ina Biijing, Chaina ina 1917. Tide, bout 2.Di ten mien dakchrinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Di_ten_mien_dakchrinDi Uoli Pirithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Di_Uoli_PiritBaptizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#BaptizamFut Washnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Fut_WashnUoli Kamyuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Uoli_KamyuunianSabat Diehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Sabat_DieJiizas Kraishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Jiizas_KraisDi Baiblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Di_BaiblSalvieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#SalvieshanDi Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Di_ChochFainal Jojmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_Jiizas_Choch#Fainal_JojmentWikipidia: Rikrieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RikrieshanRikrieshan a haktiviti a leja, ah leja a diskreshaneri taim. Di niid fi du sinting fi rikrieshan, expres az "du sinting bifuo sinting du yu," a wah isenshal eliment a yuuman bayloji ah saikaloji.Rikrieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RikrieshanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RilijanRilijan a aaganaiz apruoch tu yuuman pirichualiti wa yuujal inkompas wahn set a naritib, simbal, biliif ahn praktis, aafn wid siupanachral ar chransendent kwaliti, dat gi miinin tu di praktishana hexpiirians a laif chruu refrans tu a aya powa ar chuut. Imaita hexpress chruu praya, richual, meditieshan, myuuzik ahn aat, mongx ada sinting.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rilijan#RefransWikipidia: Rioseco de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rioseco_de_Soria,_SpienRioseco de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 141 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Ripoblik a Airilanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ripoblik_a_AirilanDi Ripoblik a Airilan a wah konchri ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Ripoblik a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ripoblik_a_ChainaDi Ripoblik a Chaina a wah konchri pah di ailan a Taiwan, ruul bai di anti-kamiunis gobament a di Ripoblik a Chaina, we flii gaa di ailan ina 1949, wen di kamiunis gobament tek kanchuol. Di kiapital a Taipei, ah di ofishal languij a Mandarin.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaRipoblik a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ripoblik_a_ChainaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ripoblik a Masiduoniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ripoblik_a_MasiduoniaDi Ripoblik a Naat Masiduonia a wahn konchri ina Yuurop.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Ripoblik a di Kanggohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ripoblik_a_di_KanggoDi Ripoblik a di Kanggo a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Roald Amundsenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Roald_AmundsenRoald Engelbregt Gravning Amundsen (pronongx [ˈɾuːɑl ˈɑmʉnsən]; 16 Julai 1872 – r. 18 Juun 1928) wehna Narwiijan expluora a di puola riijan dem.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rollamienta, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rollamienta,_Soria,_SpienRollamienta a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 41 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Roshahttps://jam.wikipedia.org/wiki/RoshaRosha (ofishali di Roshan Fedarieshan) a wah konchri ina iistan Yuurop ah naadan Ieja. Ia di bigis konchri ina di wol.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rosha#RefransWikipidia: Roshan Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Roshan_EmpayaD'Roshan Empaya Niger er svart og går på Grorud skole.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Roshan languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Roshan_languijRoshan (ру́сский язы́к, russkiy yazyk, pronongx ˈruskʲɪj jɪˈzɨk ) a wah Iis Slavik languij ah wah ofishal languij ina Rosha, Belarus, Kazaxtan, Kiergistan ah nof maina ar anrekanaiz terichri. Ia anofishal bot waidli-spiik languij ina Yuukrien, Latvia, Estuonia, ah tu a lesa hextent, di ada konchridem we eh wantaim kanstitiuent ripoblik a di Suoviet Yuunian ah faama patisipant a di Iistan Blak.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Roshan_languij#RefransWikipidia: Ruandahttps://jam.wikipedia.org/wiki/RuandaRuanda a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Rumieniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/RumieniaRumienia a wah konchri ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RuomRuom a di kyapital fi Itali.Italihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ItaliWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ruoman Kiaklik Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ruoman_Kiaklik_ChochDi Ruoman Kiaklik Choch, nuo ofishal az di Kiaklik Choch, a di wol laajis Kristian Choch a riprizent uoba aaf a haal Kristian ah wan-six a di wol papilieshan. Ikompraiz 2,782 dayasis gruup ina 23 potikiula rait — di Latn Rait ah 22 sumaala hIistan rait.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ruoman_Kiaklik_Choch#RefransWikipidia: Ruomantisizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RuomantisizimRuomantisizim (adawaiz di Ruomantik era ar di Ruomantik piiriad) wena aatistik, litareri, ah intilekchual muuvment weh arijiniet ina Yuurop tuwaad di hen a di 18t senchri ah ina muos ieria weh-de a ipiik ina di apraximet piiriad frah 1800 tu 1850. Ruomantisizim eh-kiaraktaraiz bai di emfasis pah imuoshan ah indivijualizim azwel di gluorifikieshan a aal di paas ah niecha, iprefa di midiival reda dah di klasikal.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sa'aarahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sa%27aaraDi Sa'aara (Arabik: الصحراء الكبرى, aṣ-ṣaḥrāʾ al-kubrā , 'di Grietis Dezat') a di laajis at dezat ina di wol, ah a di wol tod laajis dezat afta Antaatika ah di Aaktik. Di soerfis ieria a 9,400,000 skwier kilomita —ingkluudn di Libian Dezat— komparebl tu di rispektiv lan ieria a Chaina ar di Yunaitid Stiet.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Saabishttps://jam.wikipedia.org/wiki/SaabisIna ikanamix, saabis a ikanamik aktiviti we imatiirial exchienj a valiu okor. Wen saabis laka lieba pofaam di baya no tek exkluusiv uonaship a daa we ih poerchis, anles grii pah bai baya ah sela.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Saadi Ariebiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Saadi_AriebiaDi Kindom a Saadi Ariebia a di bigis konchri ina di Migl Iis. Saadi Ariebia expuot di muos ail ina di worl.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaMigl Iishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Migl_IisWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sah Baatelmihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sah_BaatelmiSah Baatelmi, ofishali di Kalektiviti a Sah Baatelmi (French Collectivité de Saint-Barthélemy), a wah uobasiiz kalectiv a Frans. Tu di naatwes a Sin Maatn, tu di soutwes Saaba, tu di sout Sin Yuustieshos ah Sin Kits, ah den tu di soutiis de Baabyuuda.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sah Mahtahhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sah_MahtahSah Mahtah (French: Saint-Martin), ofishali di Kalektiviti a Sah Mahtah (Collectivité de Saint-Martin) a wah uobasiiz kalektiviti a Frans ina di Kiaribiyan. Wid papilieshan a 36,286 (az av Jan.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanWikipidia: Saikalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/SaikalajiSaikalaji a di stodi a biyevia ah main, we imbries aal aspek a yuuman expiiriens. A wah akademik disiplin ah aplai sayans we siik fi andastan indivijal ah gruup bai establish jinaral prinsipl ah risaach spisifik kies.Suoshal Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Saiproshttps://jam.wikipedia.org/wiki/SaiprosSaipros a wah konchri ina Yuurop.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Sakratiizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SakratiizSakratiiz (Ingglish: Socrates, pronongx /ˈsɒkrətiːz/; Griik: Σωκράτης, Sōkrátēs; c. 469 BC–399 BC) wena Klasikal Griik filasafa.Chek out demya tuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sakratiiz#Chek_out_demya_tuWikipidia: Salaman Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Salaman_AilanzSalaman Ailanz a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Salduero, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Salduero,_Soria,_SpienSalduero a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 185 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Salvador Dalíhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Salvador_Dal%C3%ADSalvador Domingo Felipe Jacinto Dalí i Domènech, 1s Marquis a Púbol (Mie 11, 1904 – Janiweri 23, 1989) wehna wahn Panish Katalan Suuriyalis peinta baan ina Figueres.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisSpanish piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Spanish_piiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Samoahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SamoaSamoa a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Samyuel Shaaphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Samyuel_ShaapSamyuel "Sam" Shaap, Nashinal Iiro a Jumieka (1801 - 23 May 1832), wena di sliev liida bi'ain di predout Jumiekan Baptis Waar sliev ribelian a 1831.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia: San Esteban de Gormaz, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/San_Esteban_de_Gormaz,_Soria,_SpienSan Esteban de Gormaz a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 3.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: San Felices, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/San_Felices,_Soria,_SpienSan Felices a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 66 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: San Leonardo de Yagüe, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/San_Leonardo_de_Yag%C3%BCe,_Soria,_SpienSan Leonardo de Yagüe a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 2.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: San Mariinohttps://jam.wikipedia.org/wiki/San_MariinoSan Mariino (Italian: Serenissima Repubblica di San Marino) a wah nieshan we de pah di Italian Peninsiula ina Sout Yuurop ah di tuu laajis ailan ina Itali. Kapitial a di San Mariino.San Mariinohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:San_MariinoYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: San Osehttps://jam.wikipedia.org/wiki/San_OseSan Ose (Panish: San José) a di kyapital fi Kasta Riika.Kasta Riikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kasta_RiikaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: San Pedro Manrique, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/San_Pedro_Manrique,_Soria,_SpienSan Pedro Manrique a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 583 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Sanithttps://jam.wikipedia.org/wiki/SanitSanit a wah poetik faam we arijiniet ina Itali; Giacomo Da Lentini a di wan we get kredit fi di invenshan.Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sanskrithttps://jam.wikipedia.org/wiki/SanskritSanskrit (ˈsænskrɪt; Sanskrit: saṃskṛtam səmskr̩t̪əm ar saṃskṛta, arijinali saṃskṛtā, "rifain spiich") a di praimeri siekrid languij a Induizim, a filasafikal languij ina Budizim, Induizim, Siikizim ah Jainizim, ah a litareri languij we eh ina yuus az linggua frangka ina Grieta India. Ia tandadaiz dayalek a Uol Indo-Arian, we arijiniet az Vedik Sanskrit ah chries ilingguistik anseschri bak tu Pruoto-Indo-Iranian ah Pruoto-Indo-Yuropiyan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sanskrit#RefransWikipidia: Santa Cruz de Yanguas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Santa_Cruz_de_Yanguas,_Soria,_SpienSanta Cruz de Yanguas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 65 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Santa María de Huerta, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Santa_Mar%C3%ADa_de_Huerta,_Soria,_SpienSanta María de Huerta a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 389 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Santa María de las Hoyas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Santa_Mar%C3%ADa_de_las_Hoyas,_Soria,_SpienSanta María de las Hoyas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 176 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Sasayatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/SasayatiYuuman sasayati a wah gruup a piipl kechop ah tekop ina poersistant intapersnal rilieshanship, ar wah big suoshal gruupin wa shier di siem jaagrafikal ar suoshal teritori, muotaim sobjek tu di siem politikal aatariti ah daminant kolcharal expektieshan.Sasayatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SasayatiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Savlamaar, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Savlamaar,_JumiekaSavlamaar a di kiapital fi Wesmolan Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Sayabiinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SayabiinSayabiin azwel nuo az saibiin ina Naat Amoerka, (Glycine max),Glycine max Multilingual Multiscript Plant Name Database, axes 16 February 2012 a spiishiz a legyuum nietiv tu Iis Ieja, waidli gruo fii edibl biin we ab wuoliip a yuus. Di plaant klaas az ailsiid reda dah pols bai di UN Fuud ah Agrikolcha Aaganizieshan (FAO).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sayabiin#RefransWikipidia: Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/SayansSayans (frah Latn scientia, wa miin "nalij") a sistimatik entapraiz we bil ah aaganaiz nalij ina di faam a tesebl explinieshan ah pridikshan bout di yunivoers. Wah uola miinin rilietid kluos-kluos a "sayans" azwel refa tu di badi a nalij iself, di taip we kiah explien rashanal ah aplai rilayabl.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sayans#IschriRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sayans#RefransWikipidia: Sayantifik Revaluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sayantifik_RevaluushanIna di ischri a sayans, di Sayantifik Revaluushan wehna piriad wen nyuu haidie ina fisix, aschranami, bailoji, yuuman anatami, kimischri, ahn ada els sayans liid tu a rijekshan a dakchrin wa wehn priviel taat frahn Ienshent Griis ahn kantiniu chuu di Migl Iejiz, ahn ilie di foundieshan fi madoern sayans.[1] Askaadn tu muos akount, di sayantifik revaluushan bigin ina Yuurop tuwod di hen a di Riniesans hera ahn kantiniu chuu di liet 18t senchri, daa piriod nuo az Di Inlaitnment.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sayantifik_Revaluushan#RefransWikipidia: Sayantifik metodhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sayantifik_metodDi sayantifik metod a badi a tekniik fi investigiet finamina, akwaya nyuu nalij, ar fi karek ah intigriet priivios nalij.Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sebm Wanda a di Ienshent Wolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sebm_Wanda_a_di_Ienshent_WolDi Sebm Wanda a di Wol ar di Sebm Wanda a di Ienshent Wol refa tu rimaakebl kanschrokshan a klasikal antikuitiAnon. (1993), The Oxford Illustrated Encyclopedia, First Edition, Oxford: Oxford University.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sebm_Wanda_a_di_Ienshent_Wol#RefransWikipidia: Seishelzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Seishelz|-Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Sekanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SekanDi sekan (SI symbal: s), a di niem a di yuunit fi taim, an a di Intanashinal Sistim a di Yuunit Dem (SI) bies yuunit fi taim. Yu kyahn meja taim wid wahn klak.Mejamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MejamentWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sekan Maruun Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sekan_Maruun_WaarDi Sekan Maruun Waar a 1795-1796 wena wah iet-mont kanflik bitwiin di Maruundem a Chrilaani Parish, Jumieka, ah di British. Di eda Jumiekan Maruun komiunitidem neh tek no paat ina dis ribelian ah deh chriiti wid di British stil rimien ina fuos.Waar brokouthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sekan_Maruun_Waar#Waar_brokoutDi waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sekan_Maruun_Waar#Di_waarAftamathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sekan_Maruun_Waar#AftamatBibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sekan_Maruun_Waar#BibliografiWikipidia: Senchral Afrikan Ripoblikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Senchral_Afrikan_RipoblikSenchral Afrikan Ripoblik a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Senchral Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Senchral_AmoerkaSenchral Amoerka ar a di paat a di kantinent a Naat Amoerka we de rait dong a di batam a it, ah kanek to di soutiis paat a Sout Amoerka. Pon di baada a Senchral Amoerka yu ab Mexiko tu di naat, Kolombia tu di soutiis, di Kiaribiyan Sii tu di iis ah di Pasifik Uoshan tu di wes.Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AmoerkaJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Senigalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Senigal|-Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Serón de Nágima, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ser%C3%B3n_de_N%C3%A1gima,_Soria,_SpienSerón de Nágima a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 227 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Sexizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SexizimSexizim ar jenda diskriminieshan a prejudis ar diskriminieshan bies pah smadi sex ar jenda. Sexizim kiah afek eni jenda, bot ipotikiula dakiument az afek uman ah gial.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sexizim#RefransWikipidia: Shaat tuorihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shaat_tuoriShaat tuori a piis a pruoz fikshan, we kiah riid ina singgl sitin. Imoerjin frah hoerlia uoral tuoritelin chradishan ina di 17t senchri, di shaat tuori gruo fi ingkompas wah badi a wok daivoers so tel idifai hiizi kiaraktaraizieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shaat_tuori#RefransWikipidia: Shintohttps://jam.wikipedia.org/wiki/ShintoShinto (神道 Shintō), aalso kaal kami-no-michi,Stuart D. B.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shinto#RefransWikipidia: Sibl Rait Muuvmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sibl_Rait_MuuvmentDi sibl rait muuvment wehna wolwaid palitikal muuvment fi ikwaliti bifuo di laa galang-galang frahn bout 1950 tel 1980. Ina nof sitieshan itek di faam a kiampien a sibl rizistans iem afta achiivin chienj bai nanvoilent faam a rizistans.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriSasayatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SasayatiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Siblaizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SiblaizieshanSiblaizieshan a wahn sosaiyati ar kolcha gruup we wi difain az wahn komplex sosaiyati we praktis agrikolcha an seklment ina toun an siti. Di memba dem a wahn sivilaizieshan aaganaiz ina divizhan a lieba, an komplex suoshan aiyaaki.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Siera Lyuonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Siera_LyuonSiera Lyuon a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Sigmund Freudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sigmund_FreudSigmund Freud (Mie 6 1856 – Septemba 23 1939) a wehn wahn Aschrian nyuuralajis uu staat di saikoanalitik skuul a saikalaji. Freud binuon fi im tiori dem bout di ankanchos main an di difens mekanizm fi ripreshan an fi mek di klinikal praktis a saikoanalisis fi kyur psaikopatalaji chuu daialag bitwiin di pieshent an di saikoanalisis.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Siikizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SiikizimSiikizim (ˈsɪkɨzəm), ar Sikhi,Sikhism (indijinosli nuo az Sikhī) arijiniet frah di wod Sikh, we koh frah di Sanskrit ruut śiṣya miinin "disaipl", ar śikṣa miinin "inschrokshan".Singh, Khushwant.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Siikizim#RefransWikipidia: Simón Bolívarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sim%C3%B3n_Bol%C3%ADvarSimón Bolívar, “Di Libarieta” (Karakas, Julai 24, 1783 – Disemba 17, 1830 ina Santa Marta) wehna wan a di muos impuotant liida a di schrogl fi indipendens fram Spien ina Panish Amerika. Wen im win uova di Spanish Manaaki, Bolivar elp fain Gran Kolombia, di nieshan we kom bout fram nof frii Spanish koloni.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sin Jiemz Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Jiemz_Parish,_JumiekaSin Jiemz a wah soboerban parish ina Jumieka, lokiet a di naat en a di ailan. Di kiapital, Mantigo Bie, we di Panish yuus fi kaal Manteca afta di laad deh yuus fi ship out frah ya, get taikl az di sekan siti ina Jumieka, biyain Kinston, ina 1981.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sin Kiachrin Parishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Kiachrin_ParishSin Kiachrin, kiapital Panish Tong, a wah soboerban parish ina di soutiis a Jumieka. Ilokiet ina Miglsex kounti ah a wan a di bigis ah richis parish, wid di wuoliip a rizuos we igat.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sin Kits ah Niivishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Kits_ah_NiivisDi Fedarieshan a Sin Kits ah Niivis, a wan a di Liiwad Ailanz dem, an a wah fedaral tuu-ailan nieshan ina di Wes Indiz. Sin Kits ah Niivis a di sumaalis konchri ina di Amoerkaz, ina ieria ah papilieshan.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanSin Kits ah Niivishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sin_Kits_ah_NiivisStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sin Luushahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_LuushaSin Luusha a wah ailan nieshan ina di iistan Kiaribiyan Sii pan di baada wid di Atlantik Uoshan. Ia paat a di Lesa Antiliiz, ah ide tu di naat a Sin Vinsn ah di Grenidiinz, naatwes a Baabiedoz ah sout a Maatiniik.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanSin Luushahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sin_LuushaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sin Maatnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_MaatnSin Maatn (Doch, Sint Maarten) a wah ailan konchri ina di Kiaribiyan. Di konchri a paat a di Kindom a di Nedalanz.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sin Mieri Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Mieri_Parish,_JumiekaSin Mieri a wah parish ina di naatiis sekshan a Jumieka. A wan a di sumaalis parish ina di konchri, lokiet ina Miglsex Kounti.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sin Tamas Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Tamas_Parish,_JumiekaSin Tamas a wah soboerban parish we de ina di soutiis en a Jumieka, ina Sori Kounti. A di boertplies fi di Rait Exilent Paal Buogl, wan a di sebm Nashinal Iiro a Jumieka.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sin Tome ah Prínsipehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Tome_ah_Pr%C3%ADnsipeSin Tome ah Prínsipe a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Sin Vinsn ah di Grenidiinzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Vinsn_ah_di_GrenidiinzSin Vinsn ah di Grenidiinz a wah ailan nieshan ina di Lesa Antiliiz we de ina di Kiaribiyan Sii. Di 389 skwier kilamita lan terichri kansis a di mien ailan we niem Sin Vinsn, ah di nadan tuu-tod a di Grenidiinz.Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanSin Vinsn ah di Grenidiinzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sin_Vinsn_ah_di_GrenidiinzStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Singgapuorhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SinggapuorDi Ripoblik a Singgapuor a wah savrin ailan siti-stiet luokiet dong a di sodorn tip a di Maalie Peninsula. Singgapuor a wan a di fift riches konchri ina di worl bies pan GDP por kyapita.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Singinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SinginSingin a di ak a projuusin myuuzikal soun wid di yuuman vais. Singin aagment regla spiich bai di yuus a tuonaliti, ridim, di yuus a sostien tuon ah a varayati a vuokal tekniik.Kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sint An Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sint_An_Parish,_Jumieka|-Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sint Anju Parishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sint_Anju_ParishSint Anju, a wah parish we lokiet ina di soutwes kaana a Sori Kounti ina Jumieka. Ide tu di naat a Kinston, an a di taim a di 2001 sensos weh ab di ayis papilieshan outa aal a di parish dem ina Jumieka.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sint Anz Biehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sint_Anz_BieSint Anz Bie a di kiapital fi Sint An Parish.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Sint Ilizibet Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sint_Ilizibet_Parish,_JumiekaSint Ilizibet, (Sent Bes), a di sekan bigis parish ina Jumieka, we lokiet ina di soutwes a di ailan, ina Kaanwal kounti. Di kiapital, Blak Riva, de a di mout a di riva wid di sieh niem, di langgis wan pan di ailan.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Siolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SiolSiol a di kyapital fi Sout Koriya.Siolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SiolWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Siriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SiriaSiria a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/SitiSiti a wah riizonebl laaj ah poermanent yuuman seklment. Siti jinarali ab kamplex sistim fi sanitieshan, yuutiliti, lan yuus, ouzin, ah chransputieshan.Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SitiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Siutahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SiutaSiuta a wahn terichri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaSpienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpienWikipidia: Skelitanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SkelitanDi skelitan (frah Griik Skeletus Chmeletus (Pavel Chmelik)) a di badi paat we faam di supuotin chokcha a aaganizim. A wuoliip a difrah-difrah skelital taip: di exoskelitan, we a di stiebl outa shel a aaganizim, di endoskelitan, we faam di supuot chokcha insaida di badi, di aijroskelitan, ah di saitoskelitan.Anatomihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnatomiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Skeptisizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SkeptisizimSkeptisizim a jinarali heni kuestianin atityuud tuwadz animpirikal nalij ar opinian/biliif stiet az fak, ar dout rigyaadn kliem we tek fi grantid elswe. Skeptisizim noftaim separiet in kiatigari, rilietid tu maraliti (rait ar rang), rilijan (rilijos dout), ar di niecha a nalij ("no nalij no de biyan ou tingz apier.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Skolpchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SkolpchaSkolpcha a di branch a vijual aat we apariet ina chrii dimenshan. A wan a di plastik aat.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Skolpcha#RefransWikipidia: Sliiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/SliipSliip a nachral rikorin stiet a main kiaraktaraiz bai alta kanchosnis, relitivli inibitid sensri aktiviti, inibishan a nieli aal valinteri mosl, ah rijuus intarakshan wid soroundin.Macmillan Dictionary for Students Macmillan, Pan Ltd.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sliip#RefransWikipidia: Slovakiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SlovakiaSlovakia (Slovensko) a wah konchri ina senchral Yuurop. I baada Chekia, Aschria, Onggari, Yuukrien ah Puolan.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Sloviiniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SloviiniaSloviinia a wah konchri ina Yuurop.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Soerbiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SoerbiaSoerbia a wahn konchri ina Yuurop.Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Sokochrahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SokochraSokochra a wahn terichri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Soliedra, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Soliedra,_Soria,_SpienSoliedra a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 38 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Somaaliahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SomaaliaSomaalia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Sophocleshttps://jam.wikipedia.org/wiki/SophoclesSophocles a wehna di sekan a di chrii ienchent Griik chrajidi raita dem uufa wok sovaiv. Im fos plie dem wehn rait afta di plie dem we Aeschyus rait, bot orliya dan di wan dem we Euripides rait.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Soplai ah dimaanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Soplai_ah_dimaanIna maikroikanamix, soplai ah dimaan a wah ikanamik magl a prais ditoerminieshan ina maakit. Ikangkluud se ina kampetitiv maakit, di yuunit prais fi a potikiula gud, ar ada chried aitem laka lieba ar likuid finanshal aset, wi vieri antel isekl a wah paint we di kuantiti dimaan (a di korant prais) wi iikual di kuantiti soplai (a di korant prais), rizolt ina ikanamik ikuilibriom fi prais ah kuantiti chranzak.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sotillo del Rincón, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sotillo_del_Rinc%C3%B3n,_Soria,_SpienSotillo del Rincón a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 210 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Sou Paalohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sou_PaaloSou Paalo a di bigis siti ina Brazil.Sou Paalo (siti)https://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sou_Paalo_(siti)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sout Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sout_AfrikaDi Ripoblik a Sout Afrika de dong a di sodorn tip a di Afrikan kantinent. Sout Afrika wehna wan a di konchri dem we staat-op di Afrikan Yuunian, an i av do bigis ikanami outa aal a di konchri dem.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sout_AmoerkaSout Amoerka a di sodan kantinent a di Amoerkaz. Di wuola it de ina di westan emisfier an muosli ina di sodan emisfier.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sout Koriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sout_Koria|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sout Sudanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sout_SudanSout Sudan a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SpienSpien (Panish: España; Katalan: Espanya) a wah konchri we de ina di soutwes a Yuurop ina di Aibirian Peninsiula. Di kiapital a Spien, we niem Majrid, de ina di senta a di konchri.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSpienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpienWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Spies explorieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Spies_explorieshanSpies explorieshan a waa galang ina di diskovri ah explorieshan a silestial chrokcha ina houta spies chuu kantinyuos ivalvin ah gruoyn spies teknaloji. Wails di todi a spies kiari out mienli bai aschranama wid teliskuop, di fizikal expluorieshan a spies kandok buot bai anman ruobotik pruob ah yuuman spiesflait.Spies explorieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Spies_explorieshanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Spiishihttps://jam.wikipedia.org/wiki/SpiishiIna bailoji, wahn spiishi a:Bailojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BailojiWikipidia: Spuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/SpuotsSpuots a aal faam a yuujali kampetitiv fizikal aktiviti ar giemz we, chuu cajual ar aaganaiz paatisipieshan, iem fi yuuz, mentien ar impruuv fizikal abiliti ah skil wails provaid injaiment tu paatisipant, ah ina som kies, entatienment fi spektieta.Spuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpuotsStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sri Langkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sri_LangkaSri Langka a wah savrin konchri a Ieja. Di papyulieshan a Sri Langka a 20,877,000 (2017).Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Statiuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Statiu.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Statiu#RefransWikipidia: Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/StietIna intanashinal laa, savrin stiet a nanfizikal juridikal entiti we riprizent bai wan senchralaiz gobament we ab savrinti uoba wah jaagrafik ieria. Intanashinal laa difain savrin stiet fi ab poermanent papilieshan, difain terichri, wan gobament, ah di kiapasiti fi enta ina rilieshan wid ada savrin stiet.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Stakuomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/StakuomStakuom (Swiidish: Stockholm) a di kyapital fi Swiidn.Swiidnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SwiidnWikipidia: ESwatinihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ESwatiniEswatini (Suazilan) a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sudanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SudanSudan a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Suellacabras, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suellacabras,_Soria,_SpienSuellacabras a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 31 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Suez Kianalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suez_KianalDi Suez Kianal (Arabik: قناة السويس Qanāt al-Suways) a wah aatifishal sii-lebl waatawie ina Iijip, we kanek di Meditarienian Sii tu di Red Sii chuu di Ismos a Suez, ah isepariet di hAfrikan kantinent frah Ieja.Iijiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IijipWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suisaidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SuisaidSuisaid a di ak wen smadi intenshanal kaaz deh uona det.Stedman's medical dictionary 2006, Lippincott Williams & Wilkins, Philadelphia ISBN 978-0-7817-3390-8, 28th edition Rix fakta ingkluud mental ilnis laka dipreshan, baipuola disaada, skitsofrenia, poersnaliti disaada, alkoalizim, ar jrog abyuus.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suisaid#RefransWikipidia: Suitsalanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SuitsalanDi Suis Kanfedarieshan a wahn konchri ina Westan Yuurop. Suitsalan a wan a di riches konchri dem ina di worl bies pan por kyapita gruos domestik prodok.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Sulieman di Magnifisenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sulieman_di_MagnifisentSuleiman (Novemba 6, 1494 – Septemba 5/6/7 1566) a wehn di tent an langgis sorvin Soltan a di Otaman Empaiya, fram 1520 til im ded ina 1566. Im binuon ina di Wes az Suleiman di Magnificent an ina di Iis az di laagiva fi di wok we im du fi riikanchrok di Otaman liigal sistim.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sumerhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SumerSumer wena di fos ienshent oerban sivilizieshan ina di istarikal riijan a sodan Mesopotiemia, madan-die sodan Irak, juurin di Chalkolitik ah Hoerli Branz iejdem, ah aagyuebli di fos sivilizieshan ina di wol.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SuolDi suol ina nof rilijan, filasafikal ah mitolajikal chradishan, a di inkaaporal ah imaatal esn a libm biin."soul.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suol#RefransWikipidia: Suola enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suola_enajiSuola enaji a riediant lait ah iit frah di Son aanis chuu di yuus a wah rienj a eba-ivalvin teknalaji laka suola iitin, fotovoltiex, suola toermal enaji, suola aachitecha ah aatifishal fotosintisis.Enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EnajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suoshal sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suoshal_sayansSuoshal sayans a mieja kiatigari a akademik disiplin, kansoern wid sasayati ah di rilieshanship mongx indivijual widin sasayati. Suoshal sayans iself ab nof branch, ebri dege wan kansida az "suoshal sayans".Sasayatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SasayatiSayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansSuoshal Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suoshalizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SuoshalizimSuoshalizim a wah rienj a ikanamik ah suoshal sistim kiaraktaraiz bai suoshal uonaship ah dimokratic kanchuol a di miinz a prodokshan; azwel di palitikal aidialaji, tiori, ah muuvment we iem a deh establishment.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suosialajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/SuosialajiSuosialaji a di stodi a suoshal biyevia ar sasayati, ingkluudn iarijin, divelopment, aaganizieshan, netwok, ah instityuushan. A suoshal sayans we yuuz vierios metod a impirikal investigieshan ah kritikal analisis fi divelop badi a nalij bout suoshal aada, disaada, ah chienj.Suoshal Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoshal_SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suoviet Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suoviet_Yuunian|-Suoviet Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suoviet_YuunianWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Surinamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SurinamSurinam, ofishali nuo az di Ripoblik a Surinam (Dutch: Republiek Suriname), a savrin stiet pah di naatiis Atlantik kuos a Sout Amoerka.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Swayili languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Swayili_languijSwayili, aalso nuo az Kiswayili, a Bantu languij ah di fos languij a di Swayili piipl. A di linggua frangka a di Afrikan Griet Liek riijan ah ada paat a Soutiis Afrika, ingkluudn Tanzania, Kenia, Yugianda, Ruanda, Burundi, Mozambiik, ah di Dimokratik Ripoblik a di Kanggo.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Swayili_languij#RefransWikipidia: Swiidnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SwiidnSwiidn a wah Naadik konchri ina Nadan Yuurop. Di papilieshan a bout 9.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobSwiidnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SwiidnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Taathttps://jam.wikipedia.org/wiki/TaatTaat kiah refa tu di aidie ar arienjment a aidie we rizolt frah tingkin, di ak fi projuus taat, ar di pruoses fi projuus taat. Alduo taat a fondamental yuuman aktiviti familia tu ebribadi, deh no ab no jinarali axep agriiment az tu wa a taat ar ou ikriet.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tailanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TailanTailan a wahn indipendent konchri we de a di senta a sout-iistan iesha. Di papyulieshan a 68 milian (2017).Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tainohttps://jam.wikipedia.org/wiki/TainoDi Taino aar Tayino a wehn wahn a di Arawak piipl dem indijinos to di Kyaribiyan ahn Florida ina Naat Amerika. Wen di ekspluora dem frah Yuurop mek dem fos kantak ina di 15t senchri, di Taino dem did spred out aal uova Jamieka, Kyuuba, Ispaniuola (Ieti ahn Daminikan Ripoblik), ahn ina di Liiwaad ahn Winwaad ailan dem.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Taino#RefransWikipidia: Taipeihttps://jam.wikipedia.org/wiki/TaipeiTaipei a di kyapital fi Ripoblik a Chaina.Ripoblik a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ripoblik_a_ChainaWikipidia: Taiping Ribelianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Taiping_RibelianDi Taiping Ribelian ar Taiping Sivl Waar (simplifai Chaini: 太平天国运动; chradishanal Chaini: 太平天國運動; pinyin: Taìpíng Tīanguó Yùndòng, litarali "Taiping Ebmli Kindom Muuvment") wena masiv ribelian ar sivl waar ina Chaina we laas frah 1850 tu 1864, we eh-fait bitwiin di extablish Manchuu dem Ching dynasti ah di Kristian milenierian muuvment a di Ebmli Kindom a Piis.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Taiwanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TaiwanTaiwan a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Taizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TaizTaiz a haitem we kiah yuuz fi plie wid. Taiz jinarali plie wid bai pitni ah pet.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Taiz#RefransWikipidia: Tajahuerce, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tajahuerce,_Soria,_SpienTajahuerce a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 38 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Tajikistanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TajikistanTajikistan a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Tajueco, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tajueco,_Soria,_SpienTajueco a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 96 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Takihttps://jam.wikipedia.org/wiki/TakiTaki a wehn wahn Jamiekan liida ah di Akan or Koromantii sliev ribeliyan ina Jamieka ina 1760 (Taki Waar).Jumiekan piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_piiplWikipidia: Taki Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Taki_WaarTaki Waar, ar Taki Ribelian, wena opraizin a Akan (deh taim de refa tu as Koromanti) sliev we okor ina Jumieka frah Mie tu Julai 1760. A weh di muos signifikant sliev ribelian ina di Kiaribiyan bitwiin di 1733 sliev insurekshan pah Sin Jan aah di 1791 Ieshan Revaluushan.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Talveila, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Talveila,_Soria,_SpienTalveila a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 176 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Tamas Akwainashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_AkwainasSin Tamas Akwainas a weh wah priis a di Ruoman Kiaklik Choch ina di Daminikan Aada frah Itali, ah wah influenshal filasafa ah tioluojan ina di chradishan a skolastisizim. Im a wan a di mien supuota a nachral tialaji, an a di faada a di Thomistic skuul a filasifi ah tialaji.Filasafahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FilasafaKristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KristianitiPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplRilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tanakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TanakDi Tanak (IPAc-en tɑːˈnɑːx;"Tanach". Random House Webster's Unabridged Dictionary.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tanak#RefransWikipidia: Tanzaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TanzaniaTanzania a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Tardelcuende, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tardelcuende,_Soria,_SpienTardelcuende a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 541 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Taroda, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Taroda,_Soria,_SpienTaroda a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 65 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Tejado, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tejado,_Soria,_SpienTejado a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 159 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/TeknalajiTeknalaji ("sayans a kraaf", frah Griik τέχνη, techne, "aat, skil, konin a an"; ah -λογία, -logia) a di kalekshan a tekniik, skil, metad ah pruoses yuuz ina di prodokshan a gudz ar saabis ar ina di akomplishment a abjektiv, laka sayantifik investigieshan. Teknalaji kiah bi di nalij a tekniik, pruoses, esechra ar ikiah embed ina mashiin, kompyuuta, divais ah fakchri, we kiah apariet bai indivijual widoutn ditiel nalij a ou soch tingz wok.Teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:TeknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Teravaadahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TeravaadaTeravaada (Sanskrit: थेरवाद, Pali, litarali "skuul a uola mongk") a wah branch a Budizim we yuuz di tiichin a di Pali Kianan, wah kalekshan a di uolis rikaad Budis tex, fii dakchrinal kuor, bot iazwel ingkluud wah rich daivoersiti a chradishan ah praktis we divelop uoba ilang ischri a intarakshan wid difrah-difrah kolcha ah komiuniti. A di daminant faam a rilijan ina Kambuodia, Laus, Mianmaa, Sri Langka, ah Tailan, ah ipraktis bai mainariti gruup in Banggladesh, Chaina, Malieja, Nepal, ah Vietnam.Budizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BudizimRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: The Beatleshttps://jam.wikipedia.org/wiki/The_BeatlesThe Beatles nuo az Di Biiklz wehn a rak ahn pap ban frahn Livapuul, Ingglan we faam ina 1960. Juurin dehn kiarier, di gruup muosli kansis a John Lennon (Jan Lenan), ridim gitaar, vuokal; Paul McCartney (Paal Makaatni), bies gitaar, vuokal; George Harrison (Jaaj Arisn), liid gitaar, vuokal; ahn Ringo Starr (Ringgo Staar), jrom, vuokal.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/The_Beatles#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/The_Beatles#Styuujo_albomWikipidia: Thomas Edisonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Thomas_EdisonThomas Alva Edison (Febiweri 11, 1847 – Aktuoba 18, 1931) wehna wahn Amerikan inventa, saiyantis an bizniz man uu mek nof gyajet we influens laif roun di worl, laik di fonograaf an di praktikal ilekchri lait bolb. Im a wan a di fos inventa dem fi yuuz di prinsipl a mas prodokshan an tiim wok fi di prases a invenshan, an so im get praps az di smadi uu staat di fos indoschrial risaach lab.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tietahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TietaTieta a kalaborietiv faam a fain aat we yuuz laiv pofaama, tipikali akta, fi prizent di expiiriens a wah riil ar imajin ivent bifuo wah laiv aadiens ina wah spisifik plies, muostaim pah wah stiej. Di pofaamadem maita komiunikiet dis expiiriens tu di aadiens chuu kambinieshan a jescha, spiich, sang, myuuzik, ah daans.Pofaamin aatshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pofaamin_aatsWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tigusigalpahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TigusigalpaTigusigalpa a di kiapital ah Andyuuras.Andyuurashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AndyuurasWikipidia: Tiihttps://jam.wikipedia.org/wiki/TiiTii a aromatik brebrij kamanli pripier bai puor at ar bwailin waata uoba kior liif a di Camellia sinensis, wah evagriin shrob nietiv tu Ieja.Laura C.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tii#RefransWikipidia: Tiyakrasihttps://jam.wikipedia.org/wiki/TiyakrasiTiyakrasi ar Ikliiziakrasi a faam a gobament we wah diyiti kansida di suos frah we aal aatariti diraiv.Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PalitixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tiyizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TiyizimTiyizim, ina di fiil a komparitiv rilijan, a di biliif ina di egzistans a diyiti.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tiyizim#RefransWikipidia: Toerkihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ToerkiToerki (Türkiye) a wah konchri we chrech kraas tuu kantinent, Ieja an Yuurop. Di papilieshan a Toerki a 79,814,871 (2017) an di kiapital siti niem Ankara.Toerkihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ToerkiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Toerkmenistanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ToerkmenistanToerkmenistan a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Toertiin Kalanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Toertiin_KalaniDe Toertiin Kalani wena wah gruup a British kalani pah di iis kuos a Naat Amoerka we foundid ina di 16t ah 17t senchri. Deh diklier indipendans ina 1776 ah faam di Yunaitid Stiet a Amoerka.Ischri a di Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_di_Yunaitid_StietWikipidia: Toerx ah Kiekoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Toerx_ah_KiekosDi Toerx ah Kiekos Ailanz a British Uobasiiz Terichri, we kantien di laaja Kiekos Ailanz ah sumaala Toerx Ailanz, tuu gruup a chrapikal ailan ina di Lukayan Aachipelago. Deh sitiet naat a di laaja Grieta Antiliiz ailan gruup ah sout a di Ba'aamaz.British Uobasii Terichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:British_Uobasii_TerichriJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Tonggahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TonggaTongga a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Torlengua, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torlengua,_Soria,_SpienTorlengua a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 92 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Torreblacos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torreblacos,_Soria,_SpienTorreblacos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 33 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Torrubia de Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torrubia_de_Soria,_SpienTorrubia de Soria a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 80 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Trévago, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tr%C3%A9vago,_Soria,_SpienTrévago a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 70 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Tunisiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TunisiaTunisia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Tuogohttps://jam.wikipedia.org/wiki/TuogoTuogo a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Tuokiohttps://jam.wikipedia.org/wiki/TuokioTuokio (東京都) a di kyapital fi Japan. Lang abak, kyapital fi Japan a Kioto.Japanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JapanTuokiohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:TuokioWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tuon Iejhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tuon_IejDi Tuon Iej wena wah braad pri-istarik piiriad wentaim deh jinarali yuuz raktuon fi mek impliment wid shaap ej, paint, ar pokoshan soerfis. Di piiriad laas fi rofli 3.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tuulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TuulTuul a heni fizikal aitem we kiah yuuz fi achiiv guol, espeshal ef di aitem no kansyuum ina di pruoses. Tuul yuuz bai yuuman diet bak milian a ier, ah adaels animal azwel nuo fi implai simpl tuul.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tuvaluhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TuvaluTuvalu a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Ucero, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ucero,_Soria,_SpienUcero a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 98 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Uetersenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/UetersenUetersen (Jorman: ) a wahn toun pani kuos a Joermani. Askaadn tu di 2007 sensos, di toun ab a papyulieshan a 17,865 piipl.Joermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Umanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/UmanUman a fiimiel yuuman. Di toerm uman yuujali rizoerv fi wah adolt, wails di toerm gial a di yuujal toerm fi a fiimiel pitni (gial pitni) ar adolesent.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Uman#RefransWikipidia: Uman sofrijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Uman_sofrijUman sofrij (azwel nuo az uman rait fi vuot) a di rait a uman fi vuot ina ilekshan. Limitid vuotn rait eh-gien bai di umandem ina Finlan, Aislan, Swiidn ah soh westan Y.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Uoli Ruoman Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Uoli_Ruoman_EmpayaDi Uoli Ruoman Empaya (Latn: Sacrum Romanum Imperium, Joerman: Heiliges Römisches Reich) wena molti-etnik kamplex a terichri ina senchral Yuurop we divelop juurin di Hoerli Migl Iejiz ah kantiniu tel idisoluushan ina 1806. Di laajis terichri a di empaya afta 962 wena di Kindom a Joermani, duo iweh-ingkluud di Kindom a Boyimia, di Kindom a Boergondi, di Kindom a Itali, ah nof adaels terichri.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Uomahttps://jam.wikipedia.org/wiki/UomaUoma a wah wel rinoun ienshent Griik epik puoyt, uu piipl biliib a di aata fi di epik puoymdem we niem Di Iliad ah Di Adisi.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Uoshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/UoshanUoshan (frah Ienshent Griik Ὠκεανός, chranskraib Okeanós, di sii a klasikal antikuiti) a badi a sielain waata wet kompuoz nof a wah planit aijrosfier. Pah Oert, uoshan a wan a di mieja kanvenshanal divijan a di Wol Uoshan, we kova nieli 71% a di soerfis.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/UoshaniaUoshania a wahn jaagrafikal, somtaim jiapalitikal riijan we mek op a wuoliip a lan, muosli ailant ina di Pasifik Uoshan an di visiniti. Di niem Uoshania (Oceania) invent bai wahn French expluora niem Dumont d'Urville.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Uotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/UotsUots (Avena sativa), sohtaim kaal kaman uots, a spiishiz a siirial grien gruo fii siid, we nuo bai di sieh niem. Wails uots suutebl fi yuuman kansomshan az uotmiil ah ruol uots, wan a di muos kaman yuus a fi laivstak fiidn.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Upanishadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/UpanishadDi Upanishad (IAST Upaniṣad; IPA-sa ʊpən̪ɪʂəd̪) a kaleshan a tex we kantien som a di senchral filasafikal kansep a Induizim, som a wa shier wid Budizim ah Jainizim.Olivelle, Patrick, Upaniṣads, Oxford University Press, 1998, ISBN 978-0192835765, p.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Upanishad#RefransWikipidia: Uzbekistanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/UzbekistanUzbekistan a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Vadillo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vadillo,_Soria,_SpienVadillo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 128 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Vaikin Iejhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vaikin_IejDi Vaikin Iej a di piiriad K.I.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vajrayaanahttps://jam.wikipedia.org/wiki/VajrayaanaVajrayaana (Sanskrit: वज्रयान), aalso nuo az Tanchrik Budizim, Tantrayāna, Mantrayāna, Siikrit Manchra, Esoterik Budizim, Daiman Wie, Tondabuolt Wie, ar di Indischroktebl Wie, a wah kamplex ah moltifasit sistim a Budis taat ah praktis we ivalv uoba sebral senchri.Buswell, Robert E.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vajrayaana#RefransWikipidia: Valdeavellano de Tera, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valdeavellano_de_Tera,_Soria,_SpienValdeavellano de Tera a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 238 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Valdegeña, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valdege%C3%B1a,_Soria,_SpienValdegeña a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 53 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Valdelagua del Cerro, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valdelagua_del_Cerro,_Soria,_SpienValdelagua del Cerro a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 16 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Valdemaluque, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valdemaluque,_Soria,_SpienValdemaluque a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 250 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Valdenebro, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valdenebro,_Soria,_SpienValdenebro a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 136 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Valdeprado, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valdeprado,_Soria,_SpienValdeprado a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 14 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Valderrodilla, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valderrodilla,_Soria,_SpienValderrodilla a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 98 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Valtajeros, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Valtajeros,_Soria,_SpienValtajeros a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 24 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Vanuatuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/VanuatuVanuatu a wahn konchri ina Uoshania.Uoshaniahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:UoshaniaWikipidia: Vatikan Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vatikan_Siti|-Kristianitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KristianitiVatikan Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Vatikan_SitiWikipidia: Vedahttps://jam.wikipedia.org/wiki/VedaDi Veda (IPAc-en ˈveɪdəz,_ˈvi-;"Veda". Random House Webster's Unabridged Dictionary.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Veda#RefransWikipidia: Vejiteblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/VejiteblIna ebridie yuusij, vejitebl a heni paat a plaant we kansyuum bai yuuman az fuud fi paat a wah sievari miil. Di toerm "vejitebl" somwat aabichreri, ah laajli difain chuu kolineri ah kolchral chradishan.Niamin ahn jingxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Niamin_ahn_jingxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Velamazán, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Velamaz%C3%A1n,_Soria,_SpienVelamazán a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 114 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Velilla de la Sierra, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Velilla_de_la_Sierra,_Soria,_SpienVelilla de la Sierra a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 32 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Velilla de los Ajos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Velilla_de_los_Ajos,_Soria,_SpienVelilla de los Ajos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 37 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Venizuelahttps://jam.wikipedia.org/wiki/VenizuelaVenizuela, ofishali di Bolivaarian Ripoblik a Venizuela (Panish: República Bolivariana de Venezuela), a wah fedaral ripoblik lokiet pah di naadan kuos a Sout Amoerka. Ibaada bai Kolombia pah di wes, Brazil pah di sout, Gayana pah di iis, ah di ailandem a Chrinidad ah Tubiego tu di naat-wes.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Viana de Duero, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Viana_de_Duero,_Soria,_SpienViana de Duero a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 70 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Vidio giemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vidio_giemVidio giem a wah ilekchranik giem we invalv yuuman intarakshan wid a yuuza intafies fi jinariet vijual fiidbak pah vidio divais laka TV skriin ar kompyuuta manita. Di wod vidio ina vidio giem chradishanali refa tu a rasta displie divais, bot ina di 2000z, it implai heni taip a displie divais we kiah projuus tuu- ar chrii-dimenshanal imij.Giemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GiemWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vietnamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vietnam|-Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vijual aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vijual_aatVijual aat a aat faam laka seramix, jraayn, pientin, skolpcha, printmekin, dizain, kraaf, fotografi, vidio, flimmekin ah aachitecha. Nof aatistik disiplin (pofaamin aat, kansepchual aat, textail aat) invalv aspek a vijual aat azwel aat a adaels taip.Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatKolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KolchaVijual aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Vijual_aatWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Villaciervos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Villaciervos,_Soria,_SpienVillaciervos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 114 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Villanueva de Gormaz, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Villanueva_de_Gormaz,_Soria,_SpienVillanueva de Gormaz a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 21 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Villar del Ala, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Villar_del_Ala,_Soria,_SpienVillar del Ala a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 62 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Villar del Campo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Villar_del_Campo,_Soria,_SpienVillar del Campo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 28 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Villar del Río, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Villar_del_R%C3%ADo,_Soria,_SpienVillar del Río a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 195 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Villasayas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Villasayas,_Soria,_SpienVillasayas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 95 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Villaseca de Arciel, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Villaseca_de_Arciel,_Soria,_SpienVillaseca de Arciel a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 40 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Vincent van Goghhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vincent_van_GoghVincent Willem van Gogh (30 March 1853 – 29 Julai 1890) wehna wahn Doch Puos-Impreshanis aatis. Som a im pientin dem de mongx di bes binuon ina di Worl, an a di muos papyula an di muos expensiv.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vinuesa, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vinuesa,_Soria,_SpienVinuesa a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 1,004 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Virgilhttps://jam.wikipedia.org/wiki/VirgilPublius Vergilius Maro, adawaiz kaal bai Virgil, (Aktuoba 15, 70 BCE – Septemba 21, 19 BCE) a wehn wahn klasikal Ruoman puoim raita, bes binuon di im chrii mieja wok dem- di Bucolics (ar Eclogues), di Georgics an di Aeneid- alduo nof ada puoim kliem fi bilangx tu im. Baan tu a faama, Virgil kom fi bi kansida az wana Ruom bigis puoim raita dem.Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vizmanos, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vizmanos,_Soria,_SpienVizmanos a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 30 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Vladimir Leninhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vladimir_LeninVladimir Ilyich Lenin (Roshan: Владимир Ильич Ленин) (22 Ipril 1870 – 21 Janiweri 1924), baan Vladimir Ilyich Ulyanov (Roshan: Владимир Ильич Ульянов) ahn kamanli nuo bai di niem V. I.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vozmediano, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vozmediano,_Soria,_SpienVozmediano a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 42 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Wainhttps://jam.wikipedia.org/wiki/WainWain (frah Latn vinum) a wah alkoalik bebrij mek frah foermentid griep ar adaels fruut. Juu tu nachral kimikal balans, griep foerment widoutn afi had shuga, asid, enzaim, waata, ar ada nyuuchrient.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wain#RefransWikipidia: Waithttps://jam.wikipedia.org/wiki/WaitWait a wah iekruomatik kola, dat a kola widoutn hyuu.Definition of achromatic Oxford English Dictionary, axes 12 April 2016 Ikriet bai mixcha a di friikuensi a aal di koladem a di visibl spekchrom, an a wan a di muos kaman kola ina niecha, di kola a sonlait, sinuo, milk, chaak, laimstuon ah adaels kaman minaral.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wait#RefransWikipidia: Wan Lob Piis Kansoerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wan_Lob_Piis_KansoertDi Wan Lob Piis Kansoert wena waga-waga kansoert huol pah 22 Iepril 1978 a di Nashinal Stiediom ina Kinston, Jumieka. Dis kansoert eh-kip juurin palitikal sivl waar ina Jumieka bitwiin opuozin paati Jumieka Lieb Paati ah di Piipl Nashinal Paati.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Warsaahttps://jam.wikipedia.org/wiki/WarsaaWarsaa a di kyapital fi Puolan.Pages with broken file linkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pages_with_broken_file_linksPuolanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuolanWikipidia: Washintan D.C.https://jam.wikipedia.org/wiki/Washintan_D.C.Washintan D.C.Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunaitid_StietWikipidia: Wepanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/WepanWepan, aam, ar aamament a heni divais yuuz wid intent fi inflik damij ar aam tu livin biin, chrokcha, ar sistim. Wepan yuuz fi ingkriis di efikesi ah ifishensi a aktiviti laka kraim, laa infuosment, self-difens ah waarfier.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wes Joermanik languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wes_Joermanik_languijWes Joermanik a wah branch a di Joermanik languij fambli, we hingkluud Joerman, Doch, ah hIngglish.Bibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wes_Joermanik_languij#BibliografiWikipidia: Wesmolan Parish, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wesmolan_Parish,_JumiekaWesmolan a di fordis wes parish ina Jumieka, an ilokiet pan di sout said a di ailan. Ide tu di sout a Anuova, tu di soutwes a Sin Jiemz ah tu di naatwes a Sint Ilizibet, ina Kaanwal Kounti.Adminischrietiv divijan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Adminischrietiv_divijan_a_JumiekaJumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaParish a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Parish_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Westan Sa'aarahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Westan_Sa%27aaraWestan Sa'aara a wah terichri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Westan filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Westan_filasafiWestan filasafi a di filasafikal taat ah wok a di Westan wol. Istarikali, di toerm refa tu di filasafikal tingkin a Westan kolcha, biginin wid Elenik (i.Westan filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Westan_filasafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wiithttps://jam.wikipedia.org/wiki/WiitWiit (Triticum spp.) Robert Belderok, Hans Mesdag, Dingena A Donner (2000) Bread-Making Quality of Wheat Springer.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wiit#RefransWikipidia: Wikimedia Foundationhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wikimedia_FoundationDi Wikimedia Foundation (WMF) a Amoerkan nan-prafit ah chariti aaganizieshan edkwaata ina San Fransisko, Kialifuonia, we apariet nof wiki. Di foundieshan muosli nuo fi uos Wikipedia, di Intanet insaiklopidia, azwel az Wiktionary, Wikiquote, Wikibooks, Wikisource, Wikimedia Commons, Wikispecies, Wikinews, Wikiversity, Wikidata, Wikivoyage, Wikimedia Incubator, ah Meta-Wiki.Wikimedia Foundationhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikimedia_FoundationWikipidia: Wikipidiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/WikipidiaWikipedia a frii-akses, frii-kantent Intanet insaiklopidia, supuot ah uos bai di nan-prafit Wikimedia Foundation. Enibadi we kiah akses di sait kiah edit muos a di aatikl.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:WikipidiaWikipidia: Wiliam Shiekspierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wiliam_ShiekspierWiliam Shiekspier (get baptaiz 26 Iepril 1564 – 23 Iepril 1616) wena wah Ingglish puoyt ah plierait, uu nof kansida az di grietis raita ina di Ingglish languij, ah wan a di wol bes dramatis.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wiliam_Shiekspier#Extoernal_lingkWikipidia: Win powahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Win_powaWin powa a di yuus a ier fluo chuu win toerbain fi mikianikali powa jinarieta fi ilekchrixiti.Enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EnajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Winston Churchillhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Winston_ChurchillSar Winstan Chochil, nuo az Sir Winston Leonard Spencer Churchill KG, OM, CH, TD, FRS, PC (30 Novemba 1874 – 24 Janiweri 1965), wehna British palitishan nuo chiifli fihn liidaship a di Yunaitid Kingdam juurin Wol Waar II. Ihn saab az Praim Minista frahn 1940 tu 1945 ahn agen frahn 1951 tu 1955.British palitishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:British_palitishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wodhttps://jam.wikipedia.org/wiki/WodIna lingguistix, wod a di sumaalis eliment we kiah ota ina aisolieshan wid simantik ar pragmatik kantent (wid litaral ar praktikal miinin). Dis kanchraas diipli wid maafiim, we a di sumaalis yuunit a miinin bot ino nesiseri fii tan pah iwon.Lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wol Waar Ihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_IWol Waar 1 a wahn a di fos mieja war dem ina twentiet senchri. I las frahn 1914 tel 1918.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wol Waar IIhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_IIWol Waar 2 a wahn mieja waar ina di twentiet senchri, ahn praps wahn a di muos impuotan waar dem ina aal a ischri. I las frahn 1939 tel 1945, ahn fait ina Yuurop, Afrika, ahn hIeja.Di Waar ina Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_II#Di_Waar_ina_YuuropDi Fuoni Waar ahn di Fal a Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_II#Di_Fuoni_Waar_ahn_di_Fal_a_FransDi Bakl a Britnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_II#Di_Bakl_a_BritnInviejan a di Suoviet Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_II#Inviejan_a_di_Suoviet_YuunianDi Naat hAfrikan Fraan ahn di Inviejan a hItalihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_II#Di_Naat_hAfrikan_Fraan_ahn_di_Inviejan_a_hItaliDi Nuormandi Inviejan ahn Suoviet Vikchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waar_II#Di_Nuormandi_Inviejan_ahn_Suoviet_VikchriWikipidia: Wolfgang Amadeus Mozarthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wolfgang_Amadeus_MozartWolfgang Amadeus Mozart, ful niem Johann Chrysostom Wolfgang Amadeus Mozart, we nuo az Vulfgiang Amadios Muotzaat (27 Janiweri 1756 – 5 Disemba 1791), wehna pruolifik ahn hinfluenshal kompuoza frahn di Yuuropian Klasikal era. Ihn kompuoz uoba six onjrid wok, nof a dem aknalij az di pinikl a simfanik, kanchortanti, chiemba, piano, haperatik ahn kuoral myuusik; ahn ihn de mongx di muos endiorin papiula klasikal kompuoza.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Woshiphttps://jam.wikipedia.org/wiki/WoshipWoship a ak a rilijos divuoshan yuujali dairek tuwadz wah diyiti. Wah ak a woship kiah pofaam indivijali, ina infaamal ar faamal gruup, ar bai dezignietid liida.Etimalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Woship#EtimalajiRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Woship#RefransWikipidia: Yanguas, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yanguas,_Soria,_SpienYanguas a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 56 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Yelo, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yelo,_Soria,_SpienYelo a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 56 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Yemenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/YemenYemen a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Yugiandahttps://jam.wikipedia.org/wiki/YugiandaYugianda a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Yunaitid Arab Emirethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Arab_EmiretYunaitid Arab Emiret a wah savrin konchri a Ieja.Iejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IejaWikipidia: Yunaitid Kindomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_KindomDi Yunaitid Kindom, ofishali di Yunaitid Kindom a Griet Britn ah Nadan Airilan, a savrin konchri we de aafa di naatwes kuos a kantinental Yuurop. A wah ailant nieshan, we mekop a Griet Britn, di naatiis paat a Airilan, ah nof ada likl ailant.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKonchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KonchriYunaitid Kindomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunaitid_KindomYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_StietDi Yunaitid Stiet a Amoerka (kamanli refa tu az di Yunaitid Stiet, di U.S.Etimalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#EtimalajiIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#IschriIndijinos Piipl ah Yuuropiyan Kantakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Indijinos_Piipl_ah_Yuuropiyan_KantakDi Yuuropiyan Sekla-demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Di_Yuuropiyan_Sekla-demIndipendanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#IndipendansSivl Waar ah Riikanschrokshan Iirahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Sivl_Waar_ah_Riikanschrokshan_IiraIndoschrialaizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#IndoschrialaizieshanWoerl Waar I, Di Griet Dipreshan ah Woerl Waar IIhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Woerl_Waar_I,_Di_Griet_Dipreshan_ah_Woerl_Waar_IIKuol Waar ah Sivl Raits Iirahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Kuol_Waar_ah_Sivl_Raits_IiraKantempareri Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Kantempareri_IschriJaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#JaagrafiKlaimithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#KlaimitInvairamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#InvairamentDemagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#DemagrafiPapilieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#PapilieshanLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#LanguijRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#RilijanFambili Schrokshahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Fambili_SchrokshaGovament ah Palitixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Govament_ah_PalitixPalitikal Divijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Palitikal_DivijanPaati ah Ilekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Paati_ah_IlekshanFarin Rilieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Farin_RilieshanGovament Finanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Govament_FinansMiliterihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#MiliteriLaa Infuosment ah Kraimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Laa_Infuosment_ah_KraimIkanamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#IkanamiInkom, Pavati ah Welthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Inkom,_Pavati_ah_WeltEdikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#EdikieshanKolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#KolchaFuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#FuudLichicha, Filasafi ahn di Aatshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Lichicha,_Filasafi_ahn_di_AatsMyuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#MyuuzikMuuvihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#MuuviSpuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#SpuotsMiidiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#MiidiaInfaschrokshahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#InfaschrokshaChanspotieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#ChanspotieshanEnajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#EnajiWaata ah Sanitieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Waata_ah_SanitieshanSayans ah Teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Sayans_ah_TeknalajiElthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#EltAdaels Sitnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#Adaels_SitnRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet#RefransWikipidia: Yunaitid Stiet Diklarieshan a Indipendanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet_Diklarieshan_a_IndipendansDi Diklarieshan a Indipendans a di stietment we adap bai di Kantinental Kanggres miitn a Filadelfia, Penslvienia (Philadelphia, Pennsylvania) pah Julai 4, 1776, we anouns se di toertiin Amoerkan kalani, dem taim de wena waar wid Griet Britn, rigyaad demself az toertiin nyuu-nyuu indipendant savrin stiet, ah no paat a di British Empaya agen.Ischri a di Yunaitid Stiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_di_Yunaitid_StietWikipidia: Yunaitid Stiet Voerjin Ailanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet_Voerjin_AilanzDi Yunaitid Stiet Voerjin Ailanz (USVI; deh kaali Yunaitid Stiet Voerjin Ailanz ar Amoerkan Voerjin Ailanz), ofishali di Virgin Islands of the United States, a wah gruup a ailan ina di Kiaribiyan we a wah insiula ieria a di Yunaitid Stiet. Di ailandem a jaagrafikali paat a di Voerjin Ailan Aachipelago ina di Liiwad Ailanz a di Lesa Antiliiz.Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiKiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaribiyanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Yuogahttps://jam.wikipedia.org/wiki/YuogaYuoga (IPAc-en joʊgə;yoga, n. OED Online, Oxford University Press, axes 9 September 2015 Sanskrit—) a fizikal, mental, ah pirichual praktis ar disiplin we arijiniet ina India.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuoga#RefransWikipidia: Yuropiyan Kalanaizieshan a di Amoerkazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuropiyan_Kalanaizieshan_a_di_AmoerkazDi taat a di Yuropiyan kalanaizieshan a di Amoerkaz tipikali diet tu 1492, alduo akliis wan hoerlia kalanaizieshan efoert ehn kom bifuo. Di fos Yuropiyan nuo fi kech a di Amoerkaz wehna di Vaikin (Naas) juurin di 11t senchri, uu ekstablish nof-nof kaloni a Griinlan ahn wan seklment wa no laas lang a L'Anse aux Meadows (51°N) ina di ieria di Naasdem kaal Vinlan, tide die Nyuufonlan ahn tu di sout.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Yurugwaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/YurugwaiYurugwai, ofishali di Iistan Ripoblik a Yurugwai (Panish: República Oriental del Uruguay), a wah konchri ina di soutiis riijan a Sout Amoerka. Ibaada bai Aajentiina tui wes ah Brazil tui naat ah iis, wid di Atlantik Uoshan tu di sout ah southiis.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yurugwai#RefransWikipidia: Yusien Buolthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yusien_BuoltYusien Buolt adawaiz Usain St. Leo Bolt, C.Hanazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yusien_Buolt#HanazWol rekaadhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yusien_Buolt#Wol_rekaadExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yusien_Buolt#Extoernal_lingkWikipidia: Yuukrienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/YuukrienYuukrien a wahn konchri ina Iistan Yuurop uufa kyapaital an bigis siti niem Kiyiv.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Renesans yuumanizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Renesans_yuumanizimRenesans yuumanizim a di stodi a klasikal antikuiti, fos ina Itali ah den predout kraas Westan Yuurop ina di 14t, 15t, ah 16t senchri. Di toerm fi dis muuvment Renesans (rinascimento "riiboert") ah "yuumanis" (frah we kom madan yuumanizim; azwel Renesans yuumanizim fi distingguishi frah lieta divelopment gruup az yuumanizim) kantempareri tu daade piiriad.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuumanizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuumanizimWikipidia: Yuuna Maasnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_MaasnYuuna Maasn, baan Una Maud Victoria Marson (5 Febiweri 1905 – 6 Mie 1965) DeCaires Narain, Denise, "Marson, Una Maud Victoria", Oxford Dictionary of National Biography, Oxford University Press, 2004. wena Jumiekan feminis, aktivis ah raita.Hoerli laif (1905–32)https://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_Maasn#Hoerli_laif_(1905–32)Landan ierz (1932–36)https://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_Maasn#Landan_ierz_(1932–36)Jumieka (1936–38)https://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_Maasn#Jumieka_(1936–38)Landan ierz (1938–45)https://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_Maasn#Landan_ierz_(1938–45)Laif afta Wol Waar II (1945–65)https://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_Maasn#Laif_afta_Wol_Waar_II_(1945–65)Kritisizim ah influenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_Maasn#Kritisizim_ah_influensRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuna_Maasn#RefransWikipidia: Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/YuuropYuurop kanvenshanal a wan a di wol sebn kantinent dem. Kompraiz a di westanis peninsiula a Yurieja, Yuurop jinaral divaidop frahn Ieja tu di hiis bai di waata divaid a di Yuural Mountndem, di Yuural Riba, di Kyaspian Sii, ahn bai di Kaakyasos Mountndem tu di soutiis.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Yuutaniejahttps://jam.wikipedia.org/wiki/YuutaniejaYuutanieja (frah εὐθανασία; "gud det": εὖ, eu; "wel" ar "gud" – θάνατος, thanatos; "det") a di praktis fi intenshanal hen laif fi riliiv pien ah sofarin.Philosopher Helga Kuhse: "'Euthanasia' is a compound of two Greek words - eu and thanatos meaning, literally, 'a good death'.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuutanieja#RefransWikipidia: Zambiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ZambiaZambia a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Zheng Hehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Zheng_HeZheng He (chradishanal Chainiiz: 鄭和; simplifai Chainiiz: 郑和; pinyin: Zhèng Hé; Wade-Giles: Cheng Ho; Bort niem: 馬三寶 / 马三宝; pinyin: Mǎ Sānbǎo; Arabik/Porjan niem: حجّي محمود شمس Hajji Mahmud Shams) (1371–1433), wehn a Hui Chainiiz marina, expluora, diplumat ahn fliit admiral, uu mek di vaayj kalectivli refa tu az di chrabl a "Yuunok Sanbao tu di Westan Uoshan" (Chainiiz: 三保太監下西洋) ar "Zheng He tu di Westan Uoshan", frahn 1405 tu 1433.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Zimbabuehttps://jam.wikipedia.org/wiki/ZimbabueZimbabue a wahn konchri ina Afrika.Afrikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AfrikaWikipidia: Zoroaschrianizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ZoroaschrianizimZoroaschranizim, les friikuentli nuo az Mazdaizim ar Majayanizim frah di Miejai ar Zaratuschraizim frah altanit niem a Zoroasta ar muo nietivli Mazdayasna,Gerardo Eastburn. The Esoteric Codex: Zoroastrianism.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Zoroaschrianizim#RefransWikipidia: Zoroasterhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ZoroasterZoroaster a wehn wahn ienchent Iranian prafit an rilijos puoet. Di im dem we piipl se im rait, di Gathas, a di kuor a worship ina Zoroaschrianizm.Rilijos Figahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijos_FigaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Zuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ZuulajiZuulaji a di branch a Bailaji we fuokos pan di schrokcha, fongshan, bievia, ahn Ivoluushan a animal.Zuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Ágreda, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/%C3%81greda,_Soria,_SpienÁgreda a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 3,215 inabitant.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Ólvega, Soria, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/%C3%93lvega,_Soria,_SpienÓlvega a wahn miunisipaliti luokiet ina di pravins a Soria, Kiastiil ahn León, Spien. Askaadn tu di 2007 sensos (INE), di miunisipaliti ab papyulieshan a 3.Pravins a Soriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pravins_a_SoriaWikipidia: Slievrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/SlievriSlievri a liigal ar ikanamik sistim we prinsipl a prapati laa aplai tu yuuman lou dem fi klasifai az prapati, we kiah uon, bai ah sel bai di uona, ah deh kyaah witjraa yunilatarali frah di arienjment. Wails smadi a sliev, di uona ingtaikl tu di prodoktiviti a di sliev lieba, widoutn no rimiunarieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Slievri#RefransWikipidia: Friidom (palitikal)https://jam.wikipedia.org/wiki/Friidom_(palitikal)Palitikal friidom (aalso nuo az palitikal aatanami ar palitikal iejensi) a senchral kansep ina ischri ah palitikal taat ah wan a di muos impuotant fiicha a dimakratik sasayati.Hannah Arendt, "What is Freedom?Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Friidom_(palitikal)#RefransWikipidia: Kiapital ponishmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiapital_ponishmentKiapital ponishment, det penalti ar exikyuushan a ponishment bai det sangshan bai gobament. Di sentans refa tu az det sentans.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiapital_ponishment#RefransBibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiapital_ponishment#BibliografiWikipidia: Sivl raitshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sivl_raitsSivl ah palitikal raits a wah klaas a raits we protek indivijual friidom frah infrinjment bai gobament, suoshal aaganizieshan, ah praivit indivijual. Deh inshuor smadi abiliti fi patisipiet ina di sivl ah palitikal laif a di sasayati ah stiet widoutn diskriminieshan ar ripreshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sivl_raits#RefransWikipidia: Kanstityuushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KanstityuushanKanstityuushan a wah set a fondamental prinsipl ar extablish prisident askaadn tu we a stiet ar ada aaganizieshan goban.The New Oxford American Dictionary, Second Edn.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kanstityuushan#RefransWikipidia: Axitah languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Axitah_languijAxitah a wahn Romans langwij taak ina Frans, Itali, Spien ahn Manako.Italihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ItaliLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijLanguij ina Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Languij_ina_FransManakohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ManakoRuomans languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ruomans_languijSpienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpienWikipidia: Kraimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KraimIna aadneri languij, di toerm kraim dinuot anlaaful ak ponishebl bai a stiet. Di toerm "kraim", ina madan kriminal laa, no ab no simpl ah yunivoersal axep difinishan,Farmer, Lindsay: "Crime, definitions of", in Cane and Conoghan (editors), The New Oxford Companion to Law, Oxford University Press, 2008 (ISBN 978-0-19-929054-3), page 263 (Google Books).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kraim#RefransWikipidia: Jostishttps://jam.wikipedia.org/wiki/JostisJostis a di liigal ar filasafikal tiori az tu ou fiernis administa. Internet Encyclopedia of Philosophy|website=www.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jostis#RefransWikipidia: Ruomans languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ruomans_languijDi Ruomans languijdem (sohtaim kaal Ruomanik ar Nio-Latn languij) a di madan languijdem we ivalv frah Volga Latn bitwiin di sixt ah naint senchri ah so faam wah branch a di hItalik languijdem widin di hIndo-Yuropiyan languij fambili.Ruomans languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ruomans_languijWikipidia: Sofiya, Bulgieriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sofiya,_BulgieriaSofiya a di kiapital fi Bulgieria.Bulgieriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BulgieriaPages with broken file linkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pages_with_broken_file_linksStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Elsingkihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ElsingkiElsingki a di kiapital fi Finlan.Finlanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FinlanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Poliishttps://jam.wikipedia.org/wiki/PoliisPoliis fuos a kanstityuutid badi a poersn impowa bai di stiet fi infuos di laa, protek prapati, ah limit sivl disaada. Deh powa ingkluud di lijitimaiz yuus a fuos.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Poliis#RefransWikipidia: Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/WaarWaar a stiet a aam kanflik bitwiin sasayati. Ijinarali kiaraktaraiz bai exchriim kalektiv agreshan, dischrokshan, ah yuujali ai maataliti.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Waar#RefransWikipidia: Paluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PaluushanPaluushan a di inchadokshan a kantaminant ina di nachral invairament we kaaz advoers chienj. Paluushan kiah tek di faam a kimikal sobstans ar enaji, laka naiz, iit ar lait.Ienshent kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paluushan#Ienshent_kolchaOerban paluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paluushan#Oerban_paluushanRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paluushan#RefransWikipidia: Santyaago, Chilihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Santyaago,_ChiliSantyaago (Panish: Santiago de Chile) a di kyapital fi Chili.Imageshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Santyaago,_Chili#ImagesWikipidia: Maakitinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaakitinMaakitin a waidli yuuz toerm fi diskraib di miinz a komiunikieshan bitwiin di kompini ah di kansyuuma aadians. Maakitin a di adaptieshan a di komoershal aktiviti ah yuus a instityuushan bai di aaganizieshan wid di poerpos fi injuus biyeviaral chienj pah shaat-toerm ar poerminent biesisGordon, Ross.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maakitin#RefransWikipidia: Pihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PiDi nomba π a matimatikal kanstant, di riesho a soerkl sokomfrans tui dayamita, kamanli apraximiet az 3.14159.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MatimatixMatimatix (frah Griik μάθημα máthēma, “nalij, todi, laanin”) a di todi a tapik laka kuantiti (nomba), chokcha, spies, ah chienj. A wah rienj a vyuu mongx matimatishan ah filasafa az tu di egzak skuop ah difinishan a matimatix.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pavatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PavatiPavati a jinaral skiesiti, ar di stiet a smadi uu lak soertn amount a matiirial pozeshan ar moni. A moltifasit kansep, we ingkluud suoshal, ikanamik, ah palitikal eliment.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pavati#RefransWikipidia: Paatikl fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paatikl_fizixPaatikl fizix (aalso ai enaji fizix) a di branch a fizix we todi di niecha a di paatikldem we kanstityuut mata (paatikl wid mas) ah redieshan (masles paatikl). Alduo di wod "paatikl" kiah refa tu vierios taip a sumaal-sumaal abjek (e.Paatikl fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Paatikl_fizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iithttps://jam.wikipedia.org/wiki/IitIna fizix, iit a henaji we spantienosli paas bitwiin a sistim ah isorongdin ina som wie ada dah chuu wok ar di chranzfor a mata. Wen suutebl fizikal paatwie egzis, iit fluo spantienosli frah ata tu kuola badiBorn, M.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iit#RefransWikipidia: Klaimithttps://jam.wikipedia.org/wiki/KlaimitKlaimit a di statistix (yuujali, miin ar vieriabiliti) a weda, yuujali uoba wah 30-ier intaval.[1][2] Imeja bai ases di patan a vierieshan ina tempicha, yuumiditi, atmosferik presha, win, prisipitieshan, atmosferik paatikl kount ah ada mitiaralajikal vieriebl ina soertn riijan uoba lang piiriad a taim.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klaimit#Extoernal_lingkWikipidia: Suoshal muuvmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suoshal_muuvmentSuoshal muuvment a wah taip a gruup akshan. Dem a laaj, sohtaim infaamal, gruupin a indivijal ar aaganizieshan we fuokos pah spisifik palitikal ar suoshal ishu.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suoshal_muuvment#RefransWikipidia: Alminakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AlminakAlminak ar kialinda a sistim fi aaganaiz die fi suoshal, rilijos, komoershal ar adminischrietiv poerpos. Dis du bai gi niem tu piiriad a taim, tipikali die, wiik, mont, ah ier.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Invairamentalizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/InvairamentalizimInvairamentalizim ar invairamental raits a wah braad filasafi, aidialaji, ah suoshal muuvment rigyaadin kansoern fi invairamental protekshan ah impruuvment a di elt a di invairament, potikiula az di meja fi dis elt siik fi ingkaapariet di kansoern a nan-yuuman eliment. Invairamentalizim advokiet di laaful prezavieshan, restarieshan an/ar impruuvment a di nachral invairament, ah kiah refa tu az a muuvment fi kanchuol paluushan ar protek plaant ah hanimal divoersiti.Difinishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Invairamentalizim#DifinishanRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Invairamentalizim#RefransWikipidia: Ilekchrik bachrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ilekchrik_bachriIlektrik bachri a divais we kansis a wan ar muo ilekchrokimikal sel wid extoernal kanekshan provaid fi powa ilekchrikal divais. Dischaajin bachri ab wah pazitiv toerminal, ar kiatuod, ah wah negitiv toerminal, ar anuod.Aatikl we niid rivijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_rivijanIlekchtranixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IlekchtranixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Injinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/InjinInjin ar muoto a mashiin dizain fi kanvoert wan faam a enaji tu mikianikal enaji. Iit injin, ingkluudn intoernal komboshan injin ah extoernal komboshan injin (laka stiim injin), bon fyuil fi kriet iit, we den kriet fuos.Injinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:InjinMekianikal injinierinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Mekianikal_injinierinWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Feminizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FeminizimFeminizim a wah rienj a palitikal muuvment, aidialaji, ah suoshal muuvment we shier wah kaman guol: fi difain, extablish, ah achiiv iikual palitikal, ikanamik, poersnal, ah suoshal raits fi uman. Dis ingkluud fi siik fi extablish iikual apachuniti fi uman ina edikieshan ah implaiment.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Feminizim#RefransWikipidia: Intanethttps://jam.wikipedia.org/wiki/IntanetDi Intanet a di gluobal sistim a intakanek kompyuuta netwok we yuuz di Intanet pruotokal swiit (TCP/IP) fi lingk nof bilion a divais wolwaid. A wah netwok a netwok we kansis a milion pah milian a praivit, poblik, akademik, biniz, ah gobament netwok wid luokal tu gluobal skuop, lingk bai wah braad arie a ilekchranik, wayales, ah aptikal netwokin teknalaji.Intanethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IntanetWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Telikomiunikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TelikomiunikieshanTelikomiunikieshan – askaadn tu Aatikl 1.3 a di Intanashinal Telikomiunikieshan Yuunian (ITU) Riedio Regiulieshan (RR) – difain az "hEni chranzmishan, imishan ar risepshan a sain, signal, raitn, imij ah song ar intelijens a heni niecha bai waya, riedio, aptikal ar adaels ilekchromagnetik sistim.Telikomiunikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:TelikomiunikieshanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iimielhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IimielIlekchranik miel a metad fi hexchienj dijital mechiz bitwiin kompyuuta yuuza; soch mechizin fos komiin a sobstanshal yuus ina di 1960z ah bai di 1970z eh don-tek di faam nou rekanaiz az iimiel. Iimiel apariet kraas kompyuuta netwok, nou praimerili di Intanet.Iimielhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IimielWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: LGBT raitshttps://jam.wikipedia.org/wiki/LGBT_raitsLaa we afek lezbian, gie, baisexyual, ah chransjenda (LGBT) piipl vieri wuoliip bai konchri ar terichri—ebriting frah liigal rekanishan a siem-sex marid ar ada taip a paadnaship, tu di det penalti az ponishment fi siem-sex ruomantik/sexyual aktiviti ar aidentiti.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/LGBT_raits#RefransWikipidia: Klakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KlakKlak a hinschument fi hindikiet, kip, ah kwaadiniet taim. Di wod klak diraiv oltimetli (vaya Doch, Nadan French, ah Midiival Latn) frah di Keltik wod clagan ah clocca miinin "bel".Klakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KlakWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Riediohttps://jam.wikipedia.org/wiki/RiedioRiedio a di yuus a riedio wiev fi kyaa infamieshan, laka song, bai sistimatikali madiliet som prapati a ilekchomagnetik enaji wiev chansmit chuu spies, laka deh amplityuud, friikuensi, fiez, ar pols wit. Wen riedio wiev chraik wah ilekchikal kandokta, di asilietin fiil injuus wah altanietin korant ina di kandokta.Riediohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RiedioWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Brijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BrijBrij a chokcha bil fi span fizikal abstikl widoutn kluoz di wie andaniit soch laka badi a waata, vali, ar ruod, fi di poerpos a provaid pachiz uoba di abstikl. A wuoliip a difrah-difrah dizain we iich saab potikiula poerpos ah aplai tu difrah-difrah sitieshan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Brij#RefransWikipidia: Chanspuothttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChanspuotChanspuot ar chanspotieshan a di muuvment a piipl, animal ah gudz frah wan lokieshan tu aneda. Muod a chanspuot ingkluud ier, riel, ruod, waata, kiebl, paiplain ah spies.Chanspuothttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ChanspuotWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Klasikal mikianixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klasikal_mikianixIna fizix, klasikal mikianix ah kuantom mikianix a di tuu mieja sob-fiil a mikianix. Klasikal mikianix kansoern wid di set a fizikal laa we diskraib di muoshan a badi anda di influens a sistim a fuos.Klasikal mikianixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Klasikal_mikianixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/EnajiIna fizix, enaji a di prapati a abjek we kiah chanzfor tu ada abjek ar kanvoert ina difrah-difrah faam. Di "abiliti a sistim fi pofaam wok" a kaman diskripshan, boti misliidn bikaa enaji no nesiserili avielebl fi du wok.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Enaji#RefransWikipidia: Fuoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/FuosIna fizix, wah fuos a heni intarakshan we, wen ianopuoz, wi chienj di muoshan a wah abjek. Ina ada wod, wah fuos kiah kaaz abjek wid mas fi chienj ivelasiti (we ingkluud fi bigin muuv frah stiet a res), i.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fuos#RefransWikipidia: Ischri a Oerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ischri_a_OertDi ischri a Oert kansoern di divelopment a di planit Oert frah ifaamieshan tu di prezant die. Nieli aal branch a nachral sayans eh-kanchibiut fi wi andastan di mien iventdem a di Oert paas.Oerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:OertWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aatilarihttps://jam.wikipedia.org/wiki/AatilariAatilari a wah klaas a laaj milichri wepan bil fi faya miunishan for biyan di rienj ah powa a infanchi sumaal aamz. Hoerli aatilari divelopment eh-fuokos pah di abiliti fi briich faatifikieshan, ah liid tu ebi, fierli imuobail siij injin.Aatilarihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatilariWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kyeas tiorihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kyeas_tioriKyeas tiori a di fiil a todi ina matimatix we todi di biyevia a dainamikal sistim we aili sensitiv tu inishal kandishan—di rispans papila refa tu az di botaflai ifek.Kyeas tiorihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kyeas_tioriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Giem tiorihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Giem_tioriGiem tiori a "di todi a matimatikal magl a kanflik ah kwaaparieshan bitwiin intelijent rashanal disijan-meka."[1] Giem tiori mienli yuuz ina ikanamix, palitikal sayans, ah saikalaji, azwel lajik, kompyuuta sayans, bailoji ah puoka.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Giem_tiori#RefransWikipidia: Jaamichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/JaamichriJaamichri (frah di Ienshent Griik: γεωμετρία; geo- "oert", -metron "mejament") a wah branch a matimatix kansoern wid kuestian a shiep, saiz, relitiv pozishan a figa, ah di prapati a spies. Matimatishan uu wok ina di fiil a jaamechri kaal a jaamita.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaamichri#RefransWikipidia: Outa spieshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Outa_spiesOuta spies, ar jos spies, a di vaid we egzis bitwiin silestial badi, ingkluudn di Oert. Ino kompliitli hemti, bot kansis a aad vakiom we kantien luo densiti a paatikl, pridaminantli a plazma a aijrojin ah iiliom azwel ilekchomagnetik redieshan, magnetik fiil, nyuuchriino, dos ah kazmik rie.Outa spieshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Outa_spiesWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Yunaitid Nieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Nieshan[Nations (Member States and Territories).svg|frameless|right]Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYunaitid Nieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunaitid_NieshanWikipidia: Yuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuropiyan_YuunianDi Yuropiyan Yuunian (Ingglish: European Union; French: Union Européenne; Panish: Union Europea; Italian: Unione Europea) a wah ikanamik-palitikal yuunian wid 28 memba stiet we lokiet praimerili ina Yuurop. Ikova wah ieria a 4,324,782 km2, wid estimietid papilieshan a uoba 508 milian.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuropiyan Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yuropiyan_YuunianWikipidia: Nobel Praizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nobel_PraizDi Nobel Praiz (/ˈnoʊbɛl/, Swiidish pronongxieshan: [nʊˈbɛl]; Swiidish definet faam, singgiula: Nobelpriset; Naawiijan: Nobelprisen) a wah set a hanyual intanashinal awaad bistuo ina nomba a kiatigari bai Swiidish ah Naawiijan komiti ina rekanishan a akademik, kolchral an/ar sayantifik advans.Nobel Praizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nobel_PraizWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Intanashinal Red Kraas ah Red Krisent Muuvmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Intanashinal_Red_Kraas_ah_Red_Krisent_Muuvment200px|rightBibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Intanashinal_Red_Kraas_ah_Red_Krisent_Muuvment#BibliografiWikipidia: Wol Elt Aaganizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Elt_AaganizieshanDi Wol Elt Aaganizieshan (WHO) a wah speshalaiz iejensi a di Yunaitid Nieshan we kansoern wid intanashinal poblik elt. Iweh extablish pah 7 Iepril 1948, edkwaata ina Jiniiva, Suitsalan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWol Elt Aaganizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wol_Elt_AaganizieshanWikipidia: Wol Chried Aaganizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Chried_AaganizieshanDi Wol Chried Aaganizieshan (WTO) a wah intagobamental aaganizieshan we regiuliet intanashinal chried. Di WTO ofishali komens pah 1 Janiweri 1995 anda di Marakesh Agriiment, sain bai 123 nieshan pah 15 Iepril 1994, fi riplies di Jinaral Agriiment pah Tarif ah Chried (GATT), we eh-komens ina 1948.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Chried_Aaganizieshan#RefransWikipidia: Sin Piita Basilikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sin_Piita_BasilikaDi Piepal Basilika a Sin Piita ina di Vatikan, ar simpli Sin Piita Basilika (Latn: Basilica Sancti Petri; Italian: Basilica Papale di San Pietro in Vaticano), a wah Italian Renesans choch ina Vatikan Siti, di piepal engkliev widin di siti a Ruom.Sin Piita Basilikahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sin_Piita_BasilikaWikipidia: Monihttps://jam.wikipedia.org/wiki/MoniMoni a heni haitem ar verifayebl rekaad we jinarali axep az piement fi gudz ah saabis ah ripiement a det ina potikiula konchri ar suosio-ikanamik kantexWhat Is Money? By John N.Referenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Moni#ReferensWikipidia: Yuurohttps://jam.wikipedia.org/wiki/YuuroDi yuuro (sain: €; kuod: EUR) a di hofishal koransi a di yuurozuon, we kansis a 19 a di 28 memba stiet a di Yuropiyan Yuunian: Aschria, Beljiom, Saipros, Estuonia, Finlan, Frans, Joermani, Griis, Airilan, Itali, Latvia, Lituyenia, Logzimboerg, Malta, di Nedalanz, Puotigal, Slovakia, Sloviinia, ah Spien. Di koransi aalso ofishali yuuz bai di instityuushandem a di Yuropiyan Yuunian ah fuo ada Yuropiyan konchri, azwel yuunilatarali bai tuu adawandem, ah kansikuentli yuuz dieli bai som 337 milian Yuropiyan az a 2015.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuuro#Extoernal_lingkWikipidia: Japaniiz yenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Japaniiz_yenDi Japaniiz yen (円 ar 圓 en?, simbal: ¥; kuod: JPY) a di hofishal koransi a Japan.Monihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MoniWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pong stoerlinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pong_stoerlinDi pong stoerlin (simbal: £; ISO kuod: GBP), nuo kaman-kaman simpl az di pong, a di hofishal koransi a di Yunaitid Kindom, Joerzi, Goernzi, di Ail a Man, Sout Jaaja ah di Sout Sangwij Ailanz, di British Antaatik Terichri, ah Christan da Kunia. Isobdivaidop ina 100 pens (singgiula: peni).Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pong_stoerlin#Extoernal_lingkWikipidia: Renminbihttps://jam.wikipedia.org/wiki/RenminbiDi renminbi a di hofishal koransi a di Piipl Ripoblik a Chaina. Di niem (simplifai Chaini: 人民币; chadishanal Chaini: 人民幣; pinyin: rénmínbì) litarali miin "fi di piipl koransi".Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Renminbi#Extoernal_lingkWikipidia: Yunaitid Stiet dalahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet_dalaDi Yunaitid Stiet dala (sain: $; kuod: USD; aalso habriviet US$ ah refa tu az di dala, U.S.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunaitid_Stiet_dala#Extoernal_lingkWikipidia: Taxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TaxTax (frah di Latn taxo) a finanshal chaaj ar ada levi impuoz pah taxpieya (indivijal ar liigal entiti) bai di stiet ar di fongshanal ikuivilent a di stiet fi fon vierios poblik expendicha. Fielia fi pie, ar iviejan ar rizistans tu taxieshan, yuujali ponishebl bai laa.Ikanamixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IkanamixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chriedhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChriedChried, ar kamoers, invalv di chanzfor a di uonaship a gudz ar saabis, frah wan poersn ar entiti tu waneda, ina hexchienj fi rimyuunarieshan, gudz ar saabis. Netwok we lou chried kaal maakit.Ikanamixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IkanamixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sivixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SivixSivix a di todi a di tioretikal ah praktical aspek a sitiznship, di raits ah juutidem we kom widi; di juuti a sitizn tu wananeda az memba a palitikal badi ah tu di gobament. Ihingkluud di todi a sivl laa ah sivl kuod, ah di todi a gobament wid atenshan tu di ruol a sitizn ― az opuoz tu hextoernal fakta ― ina di aparieshan ah uobasait a gobament.Sivixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SivixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Hangglhttps://jam.wikipedia.org/wiki/HangglIna pliena jaamechri, hanggl a di figa faam bai tuu rie, kaal di said a di hanggl, we shier a kaman enpaint, kaal di voertex a di hanggl. Anggl faam bai tuu rie lie ina plien, bot dis plien no afi bi a Yuuklidian plien.Jaamichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaamichriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aaganizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AaganizimIna bailoji, aaganizim a heni kantigyuos libm sistim, laka hanimal, plaant, fonggos, ar baktiiriom. Aal taip a aaganizim wi nuo bout kiepebl a som digrii a rispans tu stimiulos, riprodokshan, gruot ah divelopment ah omiostasis.Aaganizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AaganizimWikipidia: Nagorno-Karabakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nagorno-KarabakNagorno-Karabak (Լեռնային Ղարաբաղի Հանրապետություն) a wah terichri a Ieja.Nagorno-Karabakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nagorno-KarabakStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Sout Osetiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sout_OsetiaSout Osetia (os: Республикӕ Хуссар Ирыстон) a wah terichri a Ieja.Sout Osetiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_OsetiaWikipidia: Nadoern Saiproshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nadoern_SaiprosNadoern Saipros a wah terichri a Ieja.Nadoern Saiproshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nadoern_SaiprosWikipidia: Fizikal exasaizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fizikal_exasaizFizikal exasaiz a heni badili haktiviti we inans ar mentien fizikal fitnis ah uobaraal elt ah welnis. Ipofaam fi vierios riizn, ingkluudn fi ingkriis gruot ah divelopment, privent iejin, chrentn mosl ah di kaadiovaskiula sistim, huon atletik skil, fi wiet laas ar mentenans, ah fi suoso injaiment.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Schreshttps://jam.wikipedia.org/wiki/SchresIna saikalaji, schres a fiilin a schrien ah presha. Sumaal amount a schres maita dizairebl, benifishal, ah iibm elti.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kinetik enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kinetik_enajiIna fizix, di kinetik enaji a wah abjik a di enaji we ipozes juu tu imuoshan.[1] Idifain az di wok we niid fi axalariet wah badi a soertn mas frah res tu wah stietid velasiti.Aatikl we niid refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_refransEnajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EnajiSayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiaklikizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiaklikizimKiaklikizim (frah Griik καθολικισμός, katholikismos, "yunivoersal dakchrin") an ihajitaival faam, Kiaklik, yuuz az braad toerm fi diskraib spisifik chadishan ina di Kristian choch ina tialaji, dakchrin, litaji, etix, ah pirichualiti.Kiaklikizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaklikizimWikipidia: Kiatikizim a di Kiaklik Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiatikizim_a_di_Kiaklik_ChochDi Kiatikizim a di Kiaklik Choch (Latn: Catechismus Catholicae Ecclesiae; kamanli kaal di Kiatikizim ar di CCC) a di kiatikizim promulgiet fi di Kiaklik Choch bai Puop Jan Paal II ina 1992. Isomop, ina buk faam, di biliifdem a di Kiaklik fietful.Kiaklikizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KiaklikizimWikipidia: Mierihttps://jam.wikipedia.org/wiki/MieriMieri (Griik: Μαριάμ, chranzlit. Mariám; Aramiek: ܡܪܝܡ, chranzlit.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mieri#RefrensWikipidia: Juozifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JuozifJuozif (Iibruu: יוֹסֵף, chranzlit. Yosef; Griik: Ἰωσήφ, chranzlit.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Juozif#RefrensWikipidia: NATOhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NATODi Naat Atlantik Chriiti Aaganizieshan (Ingglish: North Atlantic Treaty Organization (NATO /ˈneɪtoʊ/); French: Organisation du traité de l'Atlantique nord; ), aalso kaal di Naat Atlantik Alayans (Ingglish: North Atlantic Alliance), a wah intagobamental milichri alayans bies pah di Naat Atlantik Chriiti we eh-sain pah 4 Iepril 1949. Di aaganizieshan kanstityuut wah sistim a kalectiv difens az ou imemba stietdem agrii fi myuuchal difens ina rispans tu atak bai heni hextoernal paati.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/NATO#RefransWikipidia: OPEChttps://jam.wikipedia.org/wiki/OPECAaganizieshan a Pichruoliom Expuotin Konchri [Ingglish: Organization of the Petroleum Exporting Countries (OPEC, /ˈoʊpɛk/ OH-pek, ar OPEP ina nof adaels languij)] a wah intagobamental aaganizieshan a 13 nieshan, foun ina 1960 ina Bagdad bai di fos faib memba, ah edkwaata sens 1965 ina Viena. Di 13 konchri akount fi 40 posent a gluobal ail prodokshan ah 73 posent a di wol ail rizoerv wa "pruuv", we gi OPEC mieja influens pah gluobal ail prais.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/OPEC#RefransWikipidia: Alzaimaz diziizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alzaimaz_diziizAlzaimaz diziiz [Ingglish: Alzheimer's disease (AD)], aalso nuo az jos Alzaimaz, a wah kranik nyuurodijenarietiv diziiz we yuujali taat sluo-sluo ah get wos uoba taim. Ia di kaaz a 60% tu 70% a kies a dimentia.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Alzaimaz_diziiz#RefransWikipidia: Kiansahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiansaKiansa a wah gruup a diziiz we hinvalv abnaamal sel gruot wid di potenshal fi hinvied ar pred tu hadaels paat a di badi. A no haal tyuuma a kiansa; binain tyuuma no pred gaa hada paat a di badi.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiansa#RefransWikipidia: Komplex nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Komplex_nombaKomplex nomba a wah nomba we kiah expres ina di faam a + bi, we a ah b a riil nomba ah i a di himajineri yuunit, we satisfai di hikwiejan i2 = −1.[1] Ina dis expreshan, a a di riil paat ah b a di himajineri paat a di komplex nomba.Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Difrenshal ikwiejanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Difrenshal_ikwiejanDifrenshal ikwiejan a matimatikal ikwiejan we riliet som fongshan wid idirivitivdem. Ina aplikieshan, di fongshan yuujali riprizent fizikal kuantiti, di dirivitivdem riprizent deh riet a chienj, ah di hikwiejan difain a rilieshanship bitwiin di tuu.Difrenshal ikwiejanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Difrenshal_ikwiejanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiapasitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiapasitaKiapasita (arijinali nuo az kandensa) a wah pasiv tuu-toerminal ilekchikal kompuonent yuuz fi stuor ilekchikal enaji temparerili ina wah ilekchik fiil. Di faam a praktikal kiapasita vieri wuoliip, bot aal a dem kantien akliis tuu ilekchikal kandokta (pliet) we separiet bai a dayilekchik (dat a wah insiulieta we kiah stuor enaji bai bikom puolaraiz).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dayuodhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DayuodIna hilekchanix, dayuod a tuu-toerminal ilekchanik kompuonent we kandok praimerili ina wan direkshan (asimechrik kandoktans); iab luo (aidiili ziiro) rizistans tu di fluo a korant ina wan direkshan, ah ai (aidiili infinet) rizistans ina di nex wan. Semikandokta dayuod, di muos kaman taip tide, a wah kristalain piis a semikandokta matiirial wid a p–n jongshan kanek tu tuu ilekchikal toerminal.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kalarahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KalaraKalara a wah infekshan a di sumaal intestin bai som schrien a di baktiiria Vibrio cholerae. Simtom maita rienj frah non, tu mail, tu sivier.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kalara#RefransWikipidia: Kaman kuolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaman_kuolKaman kuol, aalso nuo as fresh kuol ar simpli az kuol, a vairal infekshos diziiz a di opa resprichri chrak we praimerili afek di nuoz. Di chruot, sainos, ah vais bax kiah aalso afek.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaman_kuol#RefransWikipidia: Dayabiitishttps://jam.wikipedia.org/wiki/DayabiitisDiabetes mellitus (DM), kamanli refa tu az dayabiitis ar simpli az shuga, a wah gruup a metabalik diziiz we kiaraktaraiz bai ai blod shuga lebl uoba wah prolang piiriad. Simtom a ai blod shuga ingkluud friikuent yuurinieshan, ingkriis toers, ah ingkriis ongga.Causeshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Dayabiitis#CausesRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Dayabiitis#RefransWikipidia: Disnchrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DisnchriDisnchri a hinflammation a di intestin we kaaz dayariya wid blod."Dysentery" at Dorland's Medical Dictionary Ada simtom kiah ingkluud fiiva, abdaminal pien,Traveller's Diarrhea: Dysentery ISBN 0-86318-864-8 p.Sain ah simtomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Disnchri#Sain_ah_simtomRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Disnchri#RefransWikipidia: Influenzahttps://jam.wikipedia.org/wiki/InfluenzaInfluenza, kamanli nuo az "di fluu", a wah infekshos diziiz kaaz bai wah influenza vairos. Simtom kiah bi mail tu sivier.Sain ah simtomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Influenza#Sain_ah_simtomRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Influenza#RefransWikipidia: Malieriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MalieriaMalieria a wah infekshos diziiz pred bai maskita tu yuuman ah ada hanimals chuu parasitik pruotozuowan (wah gruup a singgl-sel maikrohaaganizim) we bilangx tu di Plasmodium taip. Malieria kaaz simtom we tipikali ingkluud fiiva, fatiig, vamitin, ah ediek.Sain ah simtomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Malieria#Sain_ah_simtomRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Malieria#RefransWikipidia: Matimatikal Prinsipl a Nachral Filasafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matimatikal_Prinsipl_a_Nachral_FilasafiMatimatikal Prinsipl a Nachral Filasafi (Latn Philosophiæ Naturalis Principia Mathematica]), noftaim refa tu az simpli di Princhipiya, a wah wok ina chrii buk bai Aizak Nyuutan (Isaac Newton), ina Latn, fos poblish 5 Julai 1687. Afta ih anotiet ah karek ih poersnal kapi a di fos idishan, Nyuutan aalso poblish tuu forda idishan, ina 1713 ah 1726.Wikipidia: Ruoman Kindomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ruoman_KindomDi Ruoman Kindom wena di piiriad a di ienshent Ruoman siblizieshan we kiaraktaraiz bai a manaakikal faam a gobament a di siti a Ruom an iterichridem.Ienshent Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ienshent_RuomWikipidia: Ruoman Ripoblikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ruoman_RipoblikDi Ruoman Ripoblik (Latn: Res publica Romana; Klasikal Latn: [ˈreːs ˈpuːb.lɪ.Ienshent Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ienshent_RuomWikipidia: Ruoman Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ruoman_EmpayaDi Ruoman Empaya (Latn: Imperium Rōmānum; Klasikal Latn: [ɪmˈpɛ.ri.Ienshent Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ienshent_RuomWansataim konchridemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wansataim_konchridemWikipidia: Griik lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Griik_lichichaGriik lichicha refa tu raitn we eh-kompuoz ina hieriadem wid Griik influens, raichuu di wuol piiriad wen di Griik-spiikin piipl eh-egzis. Ienshent Griik lichicha refa tu lichicha we eh-rait ina Ienshent Griik frah di uolis sovaivin wok raitdong ina di Griik languij optel around di fif senchri KI ah di raiz a di Bizantiin Empaya.Griishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GriisLichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LichichaWikipidia: Chuojan Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chuojan_WaarIna Griik mitalaji, di Chuojan Waar eh-wiej gens di siti a Chrai bai di Akiyandem (Griik) afta Paris a Chrai eh-tek Elin fran ar ozban Menilaus, king a Spaata. This kuda be aroun di yier 1180 BC.Griishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GriisIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobToerkihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ToerkiWikipidia: Foundin a Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Foundin_a_RuomDi foundin a Ruom kiah chek op bai aakialaji, bot chadishanal tuori an dong bai di hienshent Ruoman dehself explien di hoerlies ischri a deh siti chuu lejin ah mit. Di muos famiilia a demaya mit, ah praps di muos fiemos a aal Ruoman mit, a di tuori bout Ramiulos ah Riimos, di tuindem uu eh-sokl bai wah shii-wulf, aroun 753 BK.Ienshent Ruomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ienshent_RuomStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Kimikal elimenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kimikal_elimentKimikal eliment ar eliment a wah spiishiz a atom we ab di sieh nomba a pruotan ina deh atamik nyuuklios (dat a di siem atamik nomba, Z). A 118 eliment we eh-aidentifai, outa we di fos 94 okor nachrali pah Oert wails di rimienin 24 a sintetik eliment.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kimikal_eliment#RefransWikipidia: Kimikal riakshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kimikal_riakshanKimikal riakshan a pruoses we liid tu di chansfamieshan a wan set a kimikal sobstans tu waneda. Klasikali, kimikal riakshan ingkompas chienj we onggl invalv di pozishan a ilekchran ina di faamin ah brokop a kimikal ban bitwiin atom, wid no chienj tu di nyuukliosdem (no chienj tu di elimentdem we prezant), ah kiah muotaim bi diskraib bai kimikal ikwiejan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nomba ehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nomba_eDi nomba e a wah impuotant matimatikal kanstant we a di bies a di nachral lagaridim. Iapraximetli hiikual tu 2.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Adishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AdishanAdishan (muotaim signifai bai di plos simbal "+") a wan a di fuo biesik aparieshan a haritmitik, wails di hadawandem a sobchakshan, moltiplikieshan ah divijan. Di hadishan a tuu wuol nomba a di tuotal amount a demde kuantiti kombain.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Adishan#RefransWikipidia: Sobchakshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SobchakshanSobchakshan a wah matimatikal aparieshan we riprizent di aparieshan fi rimuuv abjek fram a kalekshan. Isignifai bai di mainos sain (−).Aritmitikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AritmitikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Moltiplikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MoltiplikieshanMoltiplikieshan (muotaim dinuot bai di kraas simbal "×", bai a point "·", ar bai di absens a simbal) a wan a di fuo elimenchri, matimatikal aparieshan a aritmitik; wails di adawandem a hadishan, sobchakshan ah divijan.Aritmitikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AritmitikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Divijan (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Divijan_(matimatix)Divijan a wan a di fuo biesik aparieshan a haritmitik, di adawandem a hadishan, sobchakshan, ah moltiplikieshan. Di divijan a tuu nachral nomba a di pruoses fi kialkiuliet di nomba a taim wan nomba kantien ina wah nex wan.Aritmitikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AritmitikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Paakinsn diziizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paakinsn_diziizPaakinsn diziiz (PD) a wah dijinarietiv disaada a di senchral noervos sistim we mienli afek di muoto sistim. Hoerli ina di kuos a di diziiz, di muos abvios simtom muuvment-rilietid; demaya ingkluud shiekin, rijiditi, sluonis a muuvment ah difikolti wid waakin ah giet.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paakinsn_diziiz#RefransWikipidia: Frakshan (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Frakshan_(matimatix)Frakshan (frah Latn fractus, "brokop") riprizent paat a wah wuola wan ar, muo jinarali heni nomba a hiikual paat. Wen taakbout ina ebridie languij, frakshan diskraib omoch paat wid soertn saiz de, fi egzampl, wan-aaf, iet-fif, chrii-kwaata.Aritmitikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AritmitikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Posentijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PosentijIna matimatix posentij a wah nomba ar riesho hexpres az wah frakshan a 100. Muotaim idinuot bai yuuz di posent sain, "%".Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Exponenshieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ExponenshieshanExponenshieshan a matimatikal aparieshan, raitout az bn, invalv tuu nomba, di bies b ah di expuonent n. Wen n a pazitiv intiga, exponenshieshan karispan tu ripiitid moltiplikieshan a di bies: dat fi se, bn a di prodok frah moltiplai n bies:Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Skwier ruuthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Skwier_ruutIna matimatix, skwier ruut a wah nomba a a soch nomba y soch dat y2 = a, dat fi se, wah nomba y uufa skwier (di rizolt frah moltiplai di nomba bai iself, ar y × y) a a.[1] Fi egzampl, 4 ah −4 a skwier ruut a 16 bikaa 42 = (−4)2 = 16.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fizikal kazmalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fizikal_kazmalajiFizikal kazmalaji a di todi a di laajis-skiel chokchadem ah dainamix a di Yunivoers ah kansoern wid fondamental kuestian bout di harijin, chokcha, hevaluushan, ah oltimet fiet. Fi muos a yuuman ischri, a wena branch a metafizix ah rilijan.Bibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fizikal_kazmalaji#BibliografiWikipidia: Planithttps://jam.wikipedia.org/wiki/PlanitPlanit a wah laaj abjek laka Juupita ar Oert we haabit staar. Isumaala dah staar, an ino mek no lait.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Suola_SistimDi Suola Sistim a di gravitieshanal bain sistim we kompraiz di Son ah di habjekdem we haabiti, aida dairekli ar hindairekli. Outa demde habjek we haabit di Son dairekli, di laajis iet a di planitdem, wails di rimienda a signifikantli sumaala abjek, laka dwaaf planit laka Pluuto ah sumaal Suola Sistim badi laka hastaraiddem.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Staarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/StaarStaar a wah luuminos sfier a plazma huol tugiada bai fii wuona graviti. Di nieris staar tu Oert a di Son.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Staar#RefransWikipidia: Syuupanuovahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SyuupanuovaSyuupanuova a wah aschranamikal ivent we okor juurin di laas stela hevaluushaneri stiej a wah masiv staar laif, uufa jramatik aataklaps maak bai wan fainal taitanik expluojan. Fi a shaat taim, dis kaaz di sodn apierans a wah 'nyuu' brait staar, bifuo itektaim-tektaim fied outa sait uoba sebral wiik ar mont.Aschranamihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AschranamiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Yunivoershttps://jam.wikipedia.org/wiki/YunivoersDi Yunivoers a fi haal taim ah spies an ikantents. Ihingkluud planit, muun, maina planit, staar, gialaxi, di kantents a intagialaktic spies, ah aal mata ah enaji.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Avalanchhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AvalanchAvalanch (aalso nuo az sinuoslaid ar sinuoslip) a rapid fluo a sinuo dong wah sluopin sorfis. Avalanch tipikali chriga ina taatin zuon frah mikianikal fielia ina di sinuopak (slab avalanch) wen di fuos pah di sinuo hexiid ichrent bot sohtaim onggl weni grajali waidnout (luus sinuo havalanch).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Avalanch#RefransWikipidia: Batanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/BataniBatani, aalso kaal plaant sayans, plaant bailoji ar faitalaji, a di sayans a plaant laif an wah branch a bailoji. Batanis ar plaant sayantis a sayantis uu speshalaiz ina dis fiil.Bailojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BailojiBatanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BataniWikipidia: Pichruoliom Kaaparieshan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pichruoliom_Kaaparieshan_a_JumiekaPichruoliom Kaaparieshan a Jumieka (Petroleum Corporation of Jamaica, PCJ) a wah pichruoliom kompni uon bai di govament a Jumieka. Iweh extablish ina 1975 az Stiet Enaji Kaaparieshan anda di Minischri a Mainin ah Enaji ah chienj iniem ina 1979 bai di Pichruoliom Ak.Kompni a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kompni_a_JumiekaWikipidia: Sangsta Arijinal Rom Kriim Likyuorhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sangsta_Arijinal_Rom_Kriim_LikyuorSangsta Arijinal Rom Kriim Likyuor (Sangster's Original Jamaica Rum Cream Liqueur) a wah rom ah kriim bies likyuor projuus ina Jumieka. Iweh-invent bai Dakta Ian Sangsta (Dr.Wikipidia: J. Rie ah Neviu Limitidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/J._Rie_ah_Neviu_LimitidJ. Rie ah Neviu Limitid (J.Kompni a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kompni_a_JumiekaWikipidia: Deno ah Gediz Limitidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Deno_ah_Gediz_LimitidDeno ah Gediz Limitid (Desnoes and Geddes Limited D&G) a wah Jumiekan bruwa ah bebrij projuusa. Iweh faam ina 1918 bai Yuujiin Piita Deno (Eugene Peter Desnoes) ah Tamas Aagriiv Gediz (Thomas Hargreaves Geddes), uu kombain deh tuu shap ina wan biniz.Wikipidia: GriesKenedi Limitidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GriesKenedi_LimitidGriesKenedi Limitid (GraceKennedy Limited) a wan a di Kiaribiyan laajis kanglamaret, wid wuoliip a divoersifai kompni ina di Kiaribiyan, Yuurop ah Naat Amoerka.Kompni a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kompni_a_JumiekaWikipidia: LASCO Afilietid Kompnihttps://jam.wikipedia.org/wiki/LASCO_Afilietid_KompniLASCO Afilietid Kompni (LASCO Affiliated Companies)(faamali LASCO Gruup of Kompni) a wah Jumiekan huolin kompni wid aparieshan ina fuud prodok, finanshal saabis ah dischibyuushan.Wikipidia: Sumail Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sumail_JumiekaSumail Jumieka (Smile Jamaica) a wah Jumiekan projuus telivijan shuo we braadkyaas pah Telivijan Jumieka (TVJ)[1] pah wiikdie frah 6:00 am – 8:30 am (Jumiekan taim).[2] Ia di primier maanin shuo fi di netwok ah provaid pruogramin wid nyuuz ah infamieshan.Wikipidia: Telivijan Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Telivijan_JumiekaTelivijan Jumieka (Television Jamaica, TVJ) a wan a Jumieka tuu mieja telivijan stieshan, di kompetita a CVM TV. Ia wah sobsideri a di RJR Komiunikieshan Gruup (RJR Communication Group).Wikipidia: Ikosistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IkosistimIkosistim a komiuniti a libm aaganizim ina kanjongshan wid di nanlibm kompuonent a deh invairament (tingz laka ier, waata ah minaral sail), we hintarak az wah sistim.[2] Demaya bayatik ah iebayatik kompuonent rigyaad az lingk tugiada chuu nyuuchrient saikl ah enaji fluo.Wikipidia: Ivoluushanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IvoluushanIvoluushan a chienj ina di eritebl chriet a bailajikal papilieshan uoba soxesiv jinarieshan. Ivoluushaneri pruoses liid tu bayodivoersiti a hebri lebl a bailajikal aaganizieshan, ingkluudn di lebl a spiishiz, indivijal aaganizim, ah malikyuul.Wikipidia: Nachral silekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nachral_silekshanNachral silekshan a di difrenshal sovaival ah riprodokshan a indivijal juu tu difrans ina fiinotaip.[1] A di kii mikianizim a hivoluushan, di chienj ina eritebl chriet a papilieshan uoba taim.Wikipidia: Jinetixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JinetixJinetix a di todi a jiinz, jinetik vierieshan, ah erediti ina libm aaganizim.[1][2] Ijinarali kansida a fiil a bailoji, boti intasek friikuentli wid nof a di laif sayansdem ah ilingk chrang-chrang wid di todi a infamieshan sistim.Wikipidia: Adikshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AdikshanAdikshan a wah brien diziiz we kiaraktaraiz bai kompolsiv ingiejment ina riwaadin stimiulos, dispait advoers kansikuens.[8] Dispait di hinvalvment a wah nomba a saikosuoshal fakta, a bailajikal pruoses – wan we injuus bai ripiit-ripiit expuoja tu adiktiv stimiulos – a di kuor patalaji we jraib di divelopment ah mientenans a hadikshan.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ikalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IkalajiIkalaji (frah Griik: οἶκος, "ous", ar "invairament"; -λογία, "todi a") a di sayantifik analisis ah todi a hintarakshan mongx aaganizim ah deh invairament. A wah intadisiplineri fiil we hingkluud bailoji, jaagrafi, ah Oert sayans.Ikalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IkalajiWikipidia: Diaxiraibonyuukliik asidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Diaxiraibonyuukliik_asidDiaxiraibonyuukliik asid (DNA) a wahn malikyuul we kyaari di jinetik inchokshan yuuz ina di gruot, divelopment, fongshanin ahn riprodokshan a haal nuon libin aaganizim ah nof vairos. DNA ahn RNA a nyuukliik asid; langsaida pruotiin ahn komplex kaaboayjriet (palisakaraid), dem a wan a di chrii mieja taip a makromalikyuul we isenshal fi haal nuon faam a laif.Wikipidia: Jiinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JiinJiin a di luokos (ar riijan) a DNA we mekop a nyuukliotaid ah a di molekiula yuunit a erediti. Di chanzmishan a jiinz tu wah aaganizim aafspring a di biesis a di ineritans a fiinotipik chrietdem.Wikipidia: Ereditihttps://jam.wikipedia.org/wiki/EreditiErediti a di jinetik infamieshan paasin a chriet frah pierans tu deh aafspring, aida chuu iesexyual riprodokshan ar sexyual riprodokshan. Dis a di pruoses ou aafspring sel ar aaganizim akuaya ar bikomz priidispuoz tu di kiaraktaristikdem a ipierans sel ar aaganizim.Wikipidia: Animalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Animalright|250px|thumb|AnimaldemZuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Amfibianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AmfibianhAmfibian a hektotoermik, techrapad voertibret a di klaas Amfibia. Madan amfibian a haal Lisamfibia.Zuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Bodhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BodBod (Aves) a wah gruup a hendotoermik voertibret, kiaraktaraiz bai feda, tiitles biik jaa, deh lie aad-shel heg, ab ai metabalik riet, fuo-chiemba aat, ah wah laitwiet bot chrang skelitan. Bod lib wolwaid ah rienj ina saiz frah di 5 cm (2 in) biiz ominbod op tu di 2.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobZuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Dainosaarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DainosaarDainosaar a wah daivoers gruup a hanimal a di klied Dinosauria. Deh fos apier juurin di Chrayasik piiriad, 231.Wikipidia: Fishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FishFish a voertibret we lib ina waata ah rispaya (get axijen) wid gil. Deh lak lim wid dijit (fingga & tuo).Zuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Insekhttps://jam.wikipedia.org/wiki/InsekInsek (frah Latn insectum, a kalk a Griik ἔντομον [éntomon], "kotop ina sekshan") a wah klaas a invoertibret widin di haachropad failom we ab kaitinos exoskelitan, chrii-paat badi (ed, tuorax ah abdomen), chrii pier a jaintid leg, kompoun yai ah wan pier a antena. Dem a di muos daivoers gruup a hanimal pah di planit, ingkluudn muo dan a milian diskraib spiishiz ah deh riprizent muo dah aaf a haal nuo libm aaganizim.Zuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Mamalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MamalMamal (klaas Mammalia frah Latn mamma "bres") a wah klied a hendotoermik amniot distingguish frah reptail ah bod bai di pozeshan a niokaatex (wah riijan a di brien), ier, chrii migl iez buon ah mamari glan.Zuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Reptailhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ReptailReptail a wah gruup (Reptilia) a techrapad animal we kompraiz tidedie toerkl, krokodail, siniek, amfisbiinian, lizad, tuatara, ah deh extingk relitivdem. Di todi a demaya chadishanal reptail gruup, istarikali kombain wid di gruup a madan amfibian, kaal oerpetalaji.Zuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Aakyeahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AakyeaDi Aakyea kanstityuut wah domien ah kindom a singgl-sel maikro-aaganizim. Demaya maikruob a pruokiaryuot, miinin se deh no ab no sel nyuuklios ar heni hada membrien-bain aaganel ina deh sel.Wikipidia: Baktiiriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Baktiiriaright|250px|thumb|Baktiiria Escherichia ColiWikipidia: Fonggoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/FonggosFonggos a heni memba a di gruup a yuukiaryuotik aaganizim we ingkluud yuuniseliula maikro-aaganizim laka iis ah muol, azwel moltiseliula fonggos we projuus familia fruutin faam nuo az moshruum. Demaya aaganizim klasifai az wah kindom, Jonjo, we sepret frah ada yuukiaryuotik laif kindom a plaant ah animal.Wikipidia: Kiaklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiaklKiakl—koluokiali kou— a di muos kaman taip a laaj domestikietid onggiulet. Dem a praminant madan memba a di sobfambili Bovinae, ah di muos predout spiishiz a di jiinos Bos, ah muos kamanli klasifai kalektivli az Bos taurus.Bibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiakl#BibliografiWikipidia: Daaghttps://jam.wikipedia.org/wiki/DaagDi domestik daag (Canis lupus familiaris ar Canis familiaris) a domestikietid kianid we silektivli briid uoba mileniom fi difrah-difrah biyevia, sensri kiepebiliti, ah fizikal achribyuut.Daaghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:DaagWikipidia: Aashttps://jam.wikipedia.org/wiki/AasDi aas (Equus ferus caballus) a wan a tuu extant sobspiishiz a Equus ferus. A wah ad-tuo honggiulet mamal we bilangx tu di taxanamik fambili Equidae.Aashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AasWikipidia: Flowazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FlowazFlowaz, sohtaim nuo az bluum ar blazam, a di riprodoktiv chokcha fain ina plaantdem we fluoral (plaant a di divijan Magnoliophyta, aalso kaal anjiospoerm).Flowazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FlowazWikipidia: Chriihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChriiIna batani, wah chrii a pirenial plaant wid lang stem, ar chonk, ah supuot branch ah liif-dem, ina muos spiishiz. Somtaim, "chrii" miinin kiah onggl ingkluud di udi plaant wid sekanderi gruot, plaant we yuuz fi lomba, ar plant we taala dah wah soertn ait.Batanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BataniStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Oertkwiekhttps://jam.wikipedia.org/wiki/OertkwiekOertkwiek (aalso nuo az kwiek, chrema ar tembla) a di poseptebl ruku-ruku a di soerfis a di Oert, we rizolt frah di sodn riliis a enaji ina di Oert kros we kriet saizmik wiev. Oertkwiek kiah bi voilent anof fi chuo piipl dong ah dischrai wuola siti.Si azwelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oertkwiek#Si_azwelWikipidia: Iruojanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IruojanhIruojan a pruoses we nachral fuos laka waata, win, ais, ah graviti wier we rakstuon ah sail. A jaalajikal pruoses, ah paat a di rak saikl.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kloudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KloudKloud a waata viepa ina di atmosfier (skai) we kandens ina sumaal-likl waata jraplet ar hais kristal we apier ina vizebl shiep ar faamieshan abov grong.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Flodhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FlodFlod a wen waata uobafluo pah lan we yuujal jrai.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Standad Maglhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Standad_MaglDi Standad Magl a paatikl fizix a wah tiori we kansoern di hilekchomagnetik, wiik, ah chrang nyuuklier intarakshan, azwel fi klasifai haal di sobatamik paatikl we nuo bout. Iweh divelop raichuu di lata aaf a di 20t senchri, az kalabaretiv efoert mongx sayantis rong di wolRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Standad_Magl#RefransWikipidia: Sobatamik paatiklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sobatamik_paatiklIna di fizikal sayans, sobatamik paatikl a paatikl wuoliip sumaala dah atom. A tuu taip a sobatamik paatikl: elimenchri paatikl, we haskaadn tu korant tiori no mek outa hada paatikl; ah kompozit paatikl.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sobatamik_paatikl#RefransWikipidia: Ilekchranhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IlekchranDi hilekchran a wah sobatamik paatikl, simbal e− ar β−, wid negitiv elimenchri hilekchik chaaj. Ilekchran bilangx tu di fos jinarieshan a di leptan paatikl fambili, ah jinaral tingk bout az elimenchri paatikl bikaazn deh no ab no kompuonent ar sobchokcha we nuo bout.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ilekchran#RefransWikipidia: Nyuuchranhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NyuuchranDi nyuuchran a wah sobatamik paatikl, simbal n ar n0, wid no net ilekchik chaaj ah mas slaitli laaja dah we pruotan gat. Pruotan ah nyuuchran, iich wid mas apraximetli wan atamik mas yuunit, kanstityuut di nyuuklios a wah atom, ah deh kalektivli refa tu az nyuuklian.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuuchran#RefransWikipidia: Fuotanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FuotanFuotan a wah elimenchri paatikl, di kuantom a haal faam a ilekchomagnetik redieshan ingkluudn lait. A di fuos kiaria fi hilekchomagnetik fuos, iibm wen statik vaya voerchual fuotan.Fuotanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FuotanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pruotanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PruotanPruotan a wah sobatamik paatikl, simbal p ar p+, wid pazitiv ilekchik chaaj a +1e elimenchri chaaj ah mas slaitli les dah wa nyuuchran gat. Pruotan ah nyuuchran, iich wid mas a hapraximetli wan atamik mas yuunit, kalektivli refa tu haz "nyuuklian".Nyuuklianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NyuuklianPruotanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PruotanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuuchriinohttps://jam.wikipedia.org/wiki/NyuuchriinoNyuuchriino (dinuot bai di Griik leta ν) a wah leptan (wah elimenchri paatikl wid aaf-intiga spin) we hintarak onggl vaya di wiik sobatamik fuos ah graviti. Di mas a di nyuuchriino biini kompier tu ada sobatamik paatikl.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kinimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KinimatixKinimatix a di branch a klasikal mikianix we diskraib di muoshan a paint (altoernitivli "paatikl"), badi (abjek), ah sistim a badi widoutn no kansidarieshan a di mas a demde habjek nar di fuos we maita eh-kaaz di muoshan. Kinimatix az fiil a todi muotaim refa tu az di "jaamechri a muoshan" ah az soch maita kiah si az a branch a matimatix.Klasikal mikianixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Klasikal_mikianixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuutan laa a muoshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuutan_laa_a_muoshanNyuutan laa a muoshan a chrii fizikal laa we, tugiada, lie di fongdieshan fi klasikal mikianix. Deh diskraib di rilieshanship bitwiin wah badi ah di fuosdem we hak pani, an imuoshan ina rispans tu demde fuos.Klasikal mikianixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Klasikal_mikianixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Potenshal enajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Potenshal_enajiIna fizix, potenshal enaji a henaji pozes bai wah badi az tu ou ipozishan tan relitiv tu hadawandem, schres widin iself, ilekchik chaaj, ah ada fakta . Kaman taip ingkluud di gravitieshanal potenshal enaji a wah abjek we dipen pah imas ah idistant frah di senta a mas a waneda abjek, di hilastik potenshal enaji a wah exten spring, ah di ilekchik potenshal enaji a wah ilekchik chaaj ina wah ilekchik fiil.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Potenshal_enaji#RefrensWikipidia: Ilekchomagnetizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IlekchomagnetizimIlekchomagnetizim a wah branch a fizix we hinvalv di todi a di hilekchomagnetik fuos, wah taip a fizikal intarakshan we okor bitwiin ilekchikali chaaj paatikl. Di hilekchomagnetik fuos yuujali egzibit ilekchomagnetik fiil, laka hilekchik fiil, magnetik fiil, ah lait.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gravitieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gravitieshanright|350px|thumb|GravitieshanFizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chrang intarakshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chrang_intarakshanIna paatikl fizix, di chrang intarakshan a di mikianizim rispans fi di chrang nyuuklier fuos (aalso kaal di chrang fuos, nyuuklier chrang fuos), wan a di fuo fondamental intarakshan a niecha we nuo bout, di adawandem a ilekchomagnetizim, di wiik intarakshan ah gravitieshan. A di rienj a wah femtomiita, a di chranggis fuos, sens iapraximetli 137 taim chrangga dah ilekchomagnetizim, a milian taim chrangga dah wiik intarakshan ah 1038 taim chrangga dah gravitieshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wiik intarakshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wiik_intarakshanIna paatikl fizix, di wiik intarakshan, di wiik fuos ar wiik nyuuklier fuos, a wan a di fuo nuo fondamental intarakshan a niecha, langsaida di chrang intarakshan, ilekchomagnetizim, ah gravitieshan. Di wiik intarakshan rispans fi riedioaktiv dikie, we plie isenshal ruol ina nyuuklier fijan.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tempichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TempichaTempicha a wah abjektiv komparativ meja fi at ar kuol. Imeja bai toermamita, we kiah wok chuu di bolk biyevia a toermomechrik matiirial, ditekshan a toermal redieshan, ar paatikl kinetik enaji.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Laithttps://jam.wikipedia.org/wiki/LaitLait a hilekchomagnetik redieshan widin a soertn puoshan a di hilekchomagnetik spekchrom. Di wod yuujali refa tu vizebl lait, we vizebl tu di yuuman yai ah rispans fi di sens a sait.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ilekchomagnetik redieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ilekchomagnetik_redieshanIlekchomagnetik redieshan (EM redieshan ar EMR) a di riediant enaji we riliis bai soertn ilekchomagnetik pruoses. Vizebl lait a hilekchomagnetik redieshan.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Spiid a laithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Spiid_a_laitDi spiid a lait ina vakyuom, kamanli dinuot c, a wah yunivoersal fizikal kanstant impuotant ina nof ieria a fizix. Iprisais valiu a 299792458 miita po sekan (apraximetli 3.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Spiid_a_lait#RefransWikipidia: Vizebl spekchromhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vizebl_spekchromright|200px|thumb|Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vizebl_spekchrom#RefransWikipidia: Mashttps://jam.wikipedia.org/wiki/MasIna fizix, mas a prapati a fizikal badi. A meja a wah abjek rizistans tu haxalarieshan (a chienj ina istiet a muoshan) wen fuos aplai.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wiethttps://jam.wikipedia.org/wiki/WietIna sayans ah injinierin, di wiet a wah abjek yuujali tek fi bi di fuos pah di habjek juu tu gravity. Wiet a vekta huufa magnityuud (wah skiela kuantiti), muotaim dinuot bai hitalik leta W, a di prodok a di mas m a di habjek ah di magnityuud adi luokal gravitieshanal axalarieshan g; so: W = mg.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Matahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MataBifuo di 20t senchri, di toerm mata eh-ingkluud aadineri mata kompuoz a atom ah exkluud ada henaji finamina laka lait ar soun. Dis kansep a mata kiah jinaralaiz frah atom fi ingkluud heni habjek we ab mas iibm wen ide res, bot dis il-difain bikaa wah abjek mas kiah araiz frah di (pasebl maslis) kanstityuent muoshan ah intarakshan enaji.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Inkiandesent lait bolbhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Inkiandesent_lait_bolbright|150px|thumb|Inkiandesent lait bolbWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Intigrietid soerkithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Intigrietid_soerkitright|150px|thumb|Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Semikandoktahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SemikandoktaSemikandokta a kristalain ar amaafos salid wid distingk ilekchikal kiaraktaristik.[1] Deh ab ai rizistans — aya dah tipikal rizistans matiirial, bot stil wid wuoliip luowa rizistans dah insiulieta.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chranzistahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chranzistaright|250px|thumb|ChranzistaChranzistahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ChranzistaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Liitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Liitaright|250px|thumb|1 liitaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kilogramhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kilogramright|250px|thumb|1 kilogram.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ponghttps://jam.wikipedia.org/wiki/PongDi pong ar pong-mas (abrivieshan: lb, lbm, lbm, ℔) a yuunit a mas yuuz ina di himpiirial, Yunaitid Stiet kostomeri ah ada sistim a mejament. Wah nomba a difrah-difrah difinishan eh-yuuz, di muos kaman wan tide a di hintanashinal avuadupua (avoirdupois) pong we liigali difain az egzakli 0.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pong#RefrensWikipidia: Tonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TonDiton (British ah SI; SI simbal: t) ar mechrik ton (ina di Yunaitid Stiet) a wah nan-SI mechrik yuunit a mas iikual tu 1,000 kilogram; ar wan megagram (Mg); ihikuivalent tu apraximetli 2,204.6 pong, 1.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Janiwerihttps://jam.wikipedia.org/wiki/JaniweriJaniweri a di fos mont ina di ier pah di Juulian ah Griguorian kialenda ah wan a sebm mont wid lent a 31 die.Wikipidia: Febiwerihttps://jam.wikipedia.org/wiki/FebiweriFebiweri a di sekan mont a di ier pah di Juulian ah Griguorian kialinda. A di shaatis mont ah di onggl mont wid les dah 30 die.Wikipidia: Maachhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaachMaach a di tod mont a di ier ina buot di Juulian ah Griguorian kialinda. A wan a sebm mont we a 31 die lang.Wikipidia: Volkienohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Volkienoright|250px|thumb|Volkieno - Alaska (2006).Jaagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaagrafiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gluobal waaminhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gluobal_waaminGluobal waamin ah klaimit chienj a toerm fi di senchri-skiel riez we abzoerv ina di avrij tempicha a di hOert klaimit sistim an irilietid ifek.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Faalt (jaaloji)https://jam.wikipedia.org/wiki/Faalt_(jaaloji)right|250px|thumb|Jaaloji faalt - Morro Solar, [[Peruu.]]Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Miitaralajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Miitaralajiright|200px|thumb|Miitaralajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MiitaralajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rienright|200px|thumb|Staam kloud a-jrap ebi rienWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Taaniedohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Taaniedoright|200px|thumb|Taaniedo Elie Manitoba (2007)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chrapikal saikluonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chrapikal_saikluonright|250px|thumb|Orikien Aivan - 7/09/2004Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sexyuali chanzmitid infekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sexyuali_chanzmitid_infekshanSexyuali chanzmitid infekshan (STI), aalso refa tu az sexuali chanzmitid diziiz (STD) ah veniirial diziiz (VD), a infekshan we kamanli pred chuu sex, espeshali vajainal intakuos, ienal sex ah uoral sex. Muos STI inishal no kaaz no simtam.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sexyuali_chanzmitid_infekshan#RefransWikipidia: Penjulomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Penjulomright|250px|thumb|Iliptikal paas a penjulom wiet (tap); suing vyuu (batam)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kompashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kompasright|250px|thumb|Kompas wid dyual maakin fi direkshan ah digriiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gluobal Pozishanin Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gluobal_Pozishanin_SistimDi Gluobal Pozishanin Sistim (GPS), aalso nuo az Navstar, a gluobal navigieshan satilait sistim (GNSS) we provaid lokieshan ah taim infamieshan ina haal weda kandishan, eniwe pan ar nier di hOert we hanobschok lain a sait tu fuo ar muo GPS satilait de. Di GPS sistim apariet indipendant frah eni telifonik ar intanet risepshan, duo demaya teknalaji kiah inans di yuusfulnis a di GPS pozishanin infamieshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mobail fuonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mobail_fuonright|250px|thumb|Mobail fuon magl uoba taimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Intiiria chokcha a di hOerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Intiiria_chokcha_a_di_hOertDi intiiria chokcha a di hOert lieya ina sferikal shel, laka uonian. Demaya lieya kiah difain bai deh kimikal ah deh riyolajikal prapati.Wikipidia: Majrid, Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Majrid,_SpienMajrid a di kiapital fi Spien.Spienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SpienStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Telifuonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Telifuonright|150px|thumb|Telifuon c. 1940Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Taipraitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/TaipraitaTaipraita a wah mikianikal ar ilekchomikianikal mashiin fi rait ina kiarakta simila tu demde we projuus bai printa muuvebl taip chuu kiibuod-aparietid taip we chraik wah riban fi chansfor ingk ar kaaban impreshan pah piepa. Tipikali wan dege kiarakta print wid iich kiipres.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Telivijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TelivijanTelivijan ar TV a wah telikomiunikieshan miidia we yuuz fi chanzmit song wid muuvin imij ina monokruom (blak-ah-wait), ar ina kola, ah ina tuu ar chrii dimenshan. Ikiah refa tu telivijan set, telivijan program, ar di miidia a telivijan chanzmishan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wol Waid Webhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wol_Waid_WebDi Wol Waid Web (WWW) a wah infamieshan spies we dakiument ah adaels web rizuos aidentifai bai URL, intalingk bai aipatex lingk, ah kiah axes vaya di Intanet. Di Wol Waid Web eh-invent bai hIngglish sayantis Tim Berners-Lee ina 1989.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Printinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PrintinPrintin a wah pruoses fi riprojuus tex ah imij bai yuuz wah maasta faam ar templit. Di hoerlies egzampl ingkluud Silinda siil ah adaels abjek laka di Sairos Silinda ah di Silinda a Nabonidos.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Printin preshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Printin_presright|150px|thumb|Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mielhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mielright|160px|thumb|[[Yunaitid Stiet puos.]]Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jairoskuophttps://jam.wikipedia.org/wiki/JairoskuopJairoskuop (frah Griik γῦρος gûros, "soerkl" ah σκοπέω skopéō, "fi luk") a wah spinin wiil ar dix ina we di haxis a rotieshan frii fi hasyuum heni orientieshan bai iself. Wen ia-rotiet, di orientieshan a dis axis no afek bai tiltin ar rotieshan a di mountin, askaadn tu di kansavieshan a hanggiula momentom.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Riedaarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RiedaarRiedaar a wah abjek-ditekshan sistim we yuuz riedio wiev fi ditoermin di rienj, anggl, ar velasiti a habjek. Ikiah yuuz fi ditek ierkraaf, ship, spieskraaf, gaidid misail, moto viikl, weda faamieshan, ah terien.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suonaarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SuonaarSuonaar (arijinali akronim fi SOng Navigieshan Ah Rienjin) a wah tekniik we yuuz song prapagieshan (yuujali andawaata, laka ina sobmariin navigieshan) fi navigiet, komiunikiet wid ar ditek abjek pan ar handa di soerfis a di waata, laka hada vesl. Tuu taip a teknalaji shier di niem "suonaar": pasiv suonaar isenshali a fi lisn fi di song we vesl mek; aktiv suonaar a fi imit pols a song ah lisn fi di eko.Suonaarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SuonaarWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Di Valihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_ValiDi Vali a di kiapital fi Anggila.Anggilahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AnggilaWikipidia: Wedahttps://jam.wikipedia.org/wiki/WedaWeda a di stiet a di atmosfier, tu di digrii ou iat ar kuol, wet ar jrai, kyaam ar staami, klier ar kloudi.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kros (jaaloji)https://jam.wikipedia.org/wiki/Kros_(jaaloji)Ina jaaloji, di kros a di outamuos salid shel fi raki planit ar nachral satilait, we kimikali distingk frah di mangkl andaniiti.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Magmahttps://jam.wikipedia.org/wiki/MagmaMagma (frah Griik μάγμα, tik ongguent) a mixcha a melt rakstuon ar semi-melt rakstuon, valatail ah salid sitn we fain anda di soerfis a di Oert, ah expek fi egzis tu pah ada tireschrial planit ah soh nachral satilait.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mangkl (jaaloji)https://jam.wikipedia.org/wiki/Mangkl_(jaaloji)Di mangkl a wah lieya insaida tireschrial planit ah som adaels raki planiteri badi.Jaalojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaalojiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pliet tektanixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pliet_tektanixPliet tektanix (frah Liet Latn tectonicus, frah Griik τεκτονικός, potienin tu bildin a di sayantifik tiori we diskraib di laaj-skiel muoshan a di hOert Litosfier. Di tioretikal magl bil pah di kansep a kantinental jrif divelop juurin di fos fyuu deked a di 20t senchri.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Uoshanagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/UoshanagrafiUoshanagrafi (kompoun a di Griik woddem ὠκεανός miinin "uoshan" ah γράφω miinin "fi rait"), aalso nuo az uoshanalaji, a di branch a hOert sayans we todi di uoshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Infamieshan teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Infamieshan_teknalajiInfamieshan teknalaji (IT) a di aplikieshan a kompyuuta fi stuor, richriiv, chanzmit ah manipiuliet dieta, noftaim ina di kantex a biniz ar adaels entapraiz.Infamieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:InfamieshanInfamieshan teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Infamieshan_teknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Muoshan (fizix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Muoshan_(fizix)Ina fizix, muoshan a di chienj ina pozishan a wah abjek wid rispek tu taim.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kuantom mikianixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kuantom_mikianixKuantom mikianix ingkluudn kuantom fiil tiori, a wah fondamental branch a fizix we kansoern wid pruoses we invalv, fi egzampl, atom ah fuotan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Songhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SongIna fizix, song a vaibrieshan we prapagiet az tipikali aadibl mikianikal wiev a presha ah displiesment, chuu miidiom laka ier ar waata. Ina fizialaji ah saikalaji a di risepshan a soch wiev ah deh posepshan bai di brien.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Spieshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Spiesright|150px|thumb|Chrii-dimenshanalWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Toermodainamixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ToermodainamixToermodainamix a di branch a sayans kansoern wid iit ah tempicha ah deh rilieshan to enaji ah wok.Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tiori a relitivitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tiori_a_relitivitiDi tiori a relitiviti yuujali ingkompas tuu tiori bai Alboert Ainstain: speshal relitiviti ah jinaral relitiviti.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Taimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Taimright|80pxWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Yuumanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/YuumanYuuman (aalso kaal yuuman biin, poersn ar smadi) a memba a di spiishiz Homo sapiens, we miin 'waiz man' ina Latn.Wikipidia: Abakoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/AbakosDi abakos, aalso kaal kountin friem, a wah kialkiulietin tuul wa ena-yuuz ina Yuurop, Chaina ah Rosha, nof senchri bifuo di adapshan a raitn a di Induu-Arabik nyuumaral sistim an istil a-yuuz bai moerchant, chrieda ah klaak ina som paat a Iistan Yuurop, Rosha, Chaina ah Afrika.Infamieshan teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Infamieshan_teknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiamarahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiamaraKiamara a wah aptikal inschument fi rekaad ar kiapcha himij, we kiah stuor luokali, chanzmit tu wah nex lokieshan, ar buot.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kialkiulietahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kialkiulietaright|200px|thumb|KialkiulietaInfamieshan teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Infamieshan_teknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kompyuutahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kompyuutaright|250px|thumb|KompyuutaInfamieshan teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Infamieshan_teknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kriptografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KriptografiKriptografi ar kriptalaji (frah Griik κρυπτός kryptos, "aidop, siikrit"; ah γράφειν graphein, "raitn", ar -λογία logia, "todi", rispektivli) a di praktis ah todi a tekniik fi sikuor komiunikieshan ina di prezans a tod paati kaal advoerseri.Infamieshan teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Infamieshan_teknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SonDi Son (simbal: ) a di staar a di senta a di Suola Sistim.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bou ah harohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bou_ah_haroBou ah haro a wah projektail wepan sistim (wah bou wid soh haro) we priidiet rikaadid ischri ah kaman tu muos kolcha. Aachri a di haat, praktis, ar skil fi aplaii.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bou_ah_haro#RefransWikipidia: Fayahaamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/FayahaamFayahaam a puotebl gon - wah baril wepan we laanch wan ar muo projektail, muotaim draib by di akshan a hexpluosiv fuos.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Glaashttps://jam.wikipedia.org/wiki/GlaasGlaas a wah aad matiirial we kiah mek ina wuoliip a shiep.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Viiklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ViiklViikl (frah Latn: vehiculum) a wah mobail mashiin we chanzpuot piipl ar kaago.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ilekchik muotohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ilekchik_muotoIlekchik muoto chienj ilekchik enaji ina mikianikal muuvment.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Plienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PlienIerplien ar ieroplien (infaamali plien) a wah self-powa fix-wing machiin we muuv faawod bai chros frah jet injin ar propela.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sel (bailoji)https://jam.wikipedia.org/wiki/Sel_(bailoji)Ina bailoji, di sel a di biesik chokcha a aaganizim.Bailojihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BailojiStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Riprodokshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RiprodokshanRiprodokshan (ar pruokrieshan, briidin) a di bailajikal pruoses ou nyuu indivijal aaganizim - aafspring - projuus frah deh "pierans".Wikipidia: Sexhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SexSex a wah taip a riprodokshan kaman mongx libm sinting.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Kristalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KristalKristal a salid uufa malikyuul (ar atom) arienj ina ripiitin patan.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ilekchalisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/IlekchalisisIna kimischri ah manifakchrin, ilekchalisis a wah tekniik we yuuz direk ilekchik korant (DC) fi jraib wah adawaiz nan-spantienos kimikal riakshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Intigahttps://jam.wikipedia.org/wiki/IntigaIntiga a wah nomba we kiah raitdong widoutn no frakshanal kompuonent.Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nachral nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nachral_nombaNachral nomba, aalso kaal kountin nomba, a di nombadem we yuuz fi kount sinting. Meni piiplz biliib dat ziro (0) se nachral.Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nomba tiorihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nomba_tioriNomba tiori a wah branch a pyuor matimatix we divuot praimerili tu di todi a intiga.Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Praim nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Praim_nombaPraim nomba (ar wah praim) a wah nachral nomba grieat dah 1 we no ab no pazitiv divaiza muo dah 1 ah iself.Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rashanal nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rashanal_nombaIna matimatix, rashanal nomba a wah nomba we kiah raitdong az frakshan. Rashanal nomba a haal riil nomba, ah kiah pazitiv ar negitiv.Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Riil nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riil_nombaIna matimatix, riil nomba a wah valiu we riprizent wah kuantiti we fala wah kantinyuos lain. $$\mathbb{R}$$Nombahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:NombaWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Intoernal komboshan injinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Intoernal_komboshan_injinIntoernal komboshan injin a wah iit hinjin we di komboshan a wah fyuil okor wid wah axidaiza (yuujali hier) ina komboshan chiemba we a hintigral paat a di wokin fluid fluo soerkit. Ina intoernal komboshan injin di expanshan a di ai-tempicha ah ai-presha giasdem we projuus bai komboshan aplai dairek fuos tu soh kompuonent a di injin.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jet injinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jet_injinJet injin a wah riakshan injin we dischaaj wah faas-muuvin jet we jinariet chros bai jet popolshan. Disya braad difinishan ingkluud toerbojet, toerbofan, rakit injin, ramjet, ah pols jet.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Stiim injinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Stiim_injinStiim injin a wah iit injin we pofaam mikianikal wok bai yuuz stiim az di wokin fluid.Stiim injinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Stiim_injinWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aachhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aachright|250px|thumb|Chainiiz aach.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kianalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kianalright|250px|thumb|KianalWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Alkalaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/AlkalaiIna kimischri, alkalai a wah biesik, ayanik saalt a wah alkalai metal ar alkalain oert metal kimikal eliment.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Towahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Towaright|80px|thumb|[[Tuokio - Japan]]Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ruobothttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ruobotright|150px|thumb|Honda Asimo (2005)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Piramidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Piramidright|250px|thumb|Piramid a [[Iijip.]]Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Oushttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ousright|180px|thumb|OusWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Metalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MetalMetal a matiirial (wah eliment, kompoun, ar aloi) we tipikali aad, opiek, shain, ah ab gud ilekchikal ah toermal kandoktiviti.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Minaralhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MinaralMinaral a wah nachral okor sobstans, riprizent bai wah kimikal faamiula, we yuujali salid ah inaagianik, ah ab wah kristal chokcha.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Malikyuulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MalikyuulMalikyuul a wah ilekchikali nyuuchral gruup a tuu ar muo atom we huol tugiada bai kimikal ban.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriMalikyuulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MalikyuulMatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MataWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Piiriadik tieblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Piiriadik_tieblDi piiriadik tiebl a wah tabiula arienjment a di kimikal elimentdem, aada bai deh atamik nomba (nomba a pruotan), ilekchran kanfigarieshan, ah rikorin kimikal prapatidem.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Liezahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LiezaLieza a wah mashiin we mek wah amplifai, singgl-kola suos a lait.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aloihttps://jam.wikipedia.org/wiki/AloiAloi a wah mixcha a metal wid wah nex eliment.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Branzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BranzBranz a wah metal aloi. Branz a muosli kapa, wid soh tin ad (yuujali bitwiin 5% ah 20% tin).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Branz#RefransWikipidia: Stiilhttps://jam.wikipedia.org/wiki/StiilStiil a wah mixcha a sebral metal (dis kaal aloi) bot muos a hit a hayan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Baisiklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BaisiklBaisikl, muotaim kaal baik ar saikl, a wah yuuman-powa, pedal-jraib, singgl-chrak viikl, we ab tuu wiil atach tu wah friem, wan baka di eda.Baisiklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BaisiklWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ingklain Plienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ingklain_PlienIngklain plien, aalso nuo az ramp, a wah flat supuot soerfis we tilt a wah anggl, wid wan hen aya dah di eda, yuuz az ied fi riezop ar pudong luod.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pushttps://jam.wikipedia.org/wiki/PusPus, ar domestik kiat a wah sumaal, tipikali fori, kaanivoros mamal.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobZuulajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ZuulajiWikipidia: Ivanjilista Torichelihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ivanjilista_ToricheliIvanjilista Toricheli (Italian:Evangelista Torricelli), (15 Aktuoba 1608 - 25 Aktuoba 1647) wena wah Italian fizisis ah matimatishan.Aatikl we niid rivijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_rivijanFizisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizisisMatimatishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatishanPiiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia: Vidiohttps://jam.wikipedia.org/wiki/VidioVidio a wah ilechanik miidiom fi rekaad, kapi, pliebak, braadkyaas, ah displie muuvin vijual miidia. Vidio sistim vieri wuoliip ina di rezaluushan a di displie, ou deh rifresh, ah di riet a rifresh, ah 3D vidio sistim egzis.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Infinitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Infiniti[Building 2.gif|frameless|right]Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Limit (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Limit_(matimatix)Ina matimatix, limit a di valiu we wah fongshan ar siikuens "apruoch" az di input ar index apruoch soh valiu.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Prabebilitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PrabebilitiPrabebiliti a di meja a di laikliud se wah ivent wi hokor.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Statistixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/StatistixStatistix a di todi a di kalekshan, analisis, intopritieshan, prezantieshan, ah aaganizieshan a dieta.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/FayaFaya a di rapid axidieshan a matiirial ina di hexotoermik kimikal pruoses a komboshan, we riliis iit, lait, ah difrah-difrah riakshan prodok.Sayanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:SayansWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Naifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NaifNaif a wah tuul wid kotin hej ar blied, huol ina an ar adawaiz, ah muos a dem gat anggl.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Raiflhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RaiflRaifl a wah fayahaam dizain fi faya frah di shuolda, wid wah baril we gat wah iilikal gruuv ar patan a gruuv ("raiflin") kot ina di baril waal.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Suodhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SuodSuod a wah blied wepan inten fi buot kot ah chros.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sobmariinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SobmariinSobmariin a wah waatakraaf kiepebl a indipendant aparieshan andawaata.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tangkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TangkTangk a wah aama faitin viikl wid chrak ah wah singkuma tangk gon we dizain fi front-lain kombat.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mashiin gonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mashiin_gonMashiin gon wah fuli haatamatik mountid ar puotebl fayahaam, dizain fi faya built ina kuik sokseshan frah wah amiunishan belt ar magaziin, tipikali a di riet a 300 tu 1800 rong a minit.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuuklier wepanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuuklier_wepanNyuuklier wepan a wah expluosiv divais wet diraiv idischoktiv fuos frah nyuuklier riakshan, aida fijan (fijan bum) ar wah kombinieshan a fijan ah fyuujan (toermonyuuklier wepan).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aluuminomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AluuminomAluuminom a wah kimikal eliment ina di buoran gruup wid simbal Al ah atamik nomba 13.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bies (kimischri)https://jam.wikipedia.org/wiki/Bies_(kimischri)Ina kimischri, bies a sobstans we, ina hakwios saluushan, sipl fi toch, ties aschinjent, chienj kola a hindikieta (fi hegzampl, ton red litmos piepa bluu), riak wid asid fi faam saal, promuot soertn kimikal riakshan (bies kiatalisis), axep pruotan frah heni pruotan duona, an/ar kantien kompliitli ar paashali displiesebl OH− ayon. Egzampl a bies a di aijraxaid a di halkalai metaldem ah alkalain oert metaldem (NaOH, Ca(OH)2, esechra).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiatalisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiatalisisKiatalisis a di hingkriis ina di riet a kimikal riakshan juu tu di patisipieshan a wah adishanal sobstans kaal kiatalis. Wid kiatalis, riakshan okor faasa ah rikuaya les aktivieshan enaji.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kimikal banhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kimikal_banKimikal ban a wah lang-laas achakshan bitwiin atom we iniebl di faamieshan a kimikal kompoun.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kimikal kompounhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kimikal_kompounKimikal kompoun (ar jos kompoun ef yuuz ina di kantex a kimischri) a wah entiti we kansis a tuu ar muo atom, akliis tuu frah difrah eliment, we hasosiet vaya kimikal ban.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kaabanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaabanright|200px|thumb|Glesi kaabanRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaaban#RefransWikipidia: Metaloerjihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Metaloerjiright|200px|thumb|Metaloerji - [[Nikaragwa (1959)]]Metaloerjihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MetaloerjiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Plastikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Plastikright|200px |thumb|PlastikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Moerkiuri (planit)https://jam.wikipedia.org/wiki/Moerkiuri_(planit)Moerkiuri (simbal: ) a di sumaalis ah inamuos planit ina di Suola Sistim.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Viinoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/ViinosViinos (simbal: ) a di sekan planit frah di Son, we ihaabit ebri 224.7 Oert die.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Oerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oertright |thumb|OertSi azwelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oert#Si_azwelWikipidia: Maarzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MaarzMaarz (simbal: ) a di di fuot planit frah di Son ah di sekan-sumaalis planit ina di Suola Sistim, afta Moerkiuri.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Juupitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/JuupitaJuupita (simbal: ) a di fif planit frah di Son ah di laajis ina di Suola Sistim.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Satoernhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Satoernright|upright=1.5|thumb|SatoernSuola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Yuurienoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/YuurienosYuurienos (simbal: ) a di sebmt planit frah di Son. Iab di tod-laajis planiteri riedios ah fuot-laajis planiteri mas ina di Suola Sistim.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Neptyuunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Neptyuunright|thumb|Neptyuun az si bai Voyager 2Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pluutohttps://jam.wikipedia.org/wiki/PluutoPluuto (simbal: an ) maina-planit dezignieshan: 134340 Pluuto) a wah dwaaf planit ina di Kaipa belt, wah ring a badi forda hout frah Neptyuun.Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kwaadinet sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kwaadinet_sistimIna jaamechri, kwaadinet sistim a sistim we yuuz wan ar muo nomba, ar kwaadinet, fi yuuniikli ditoermin di pozishan a wah paint ar hada jaamechrik eliment pan a manifuol laka Yuuklidiyan spies.Wikipidia: Ieriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/IeriaIeria a di kuantiti we expres di hextent a tuu-dimenshanal figa ar shiep, ar planar lamina, ina di plien.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aljibrahttps://jam.wikipedia.org/wiki/AljibraAljibra (frah Arabik "al-jabr" miinin "riyuunian a brokop-brokop paat") a wan a di braad paat a matimatix, tugiada wid nomba tiori, jaamechri ah analisis. Ina imuos jinaral faam, aljibra a di todi a matimatikal simbal ah di ruuldem fi manipiuliet demaya simbal; a di yuunifai chred a haamuos aal a matimatix.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Guolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Guolright|200px|thumb|Guol natif - Venezuela.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Waatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Waataright|200px|thumb|Waata wid wahn iyceberg ah floht ina it (di iyceberg mek outa frohzen waata)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kaaban dayaxaidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaaban_dayaxaidKaaban dayaxaid (kimikal faamiula CO2) a wah kolales ah uodales gias vaital tu laif pah Oert.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Alkoalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AlkoalIna kimischri, alkoal a heni haagianik kompoun we di aijraxil fongshanal gruup (–OH) bain tu wah sachurietid kaaban atom.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Muunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Muunthumb|MuunSuola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Astaraid belthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Astaraid_beltright|250px|thumb|Astaraid dix ([[wait kola) a Juupita.]]Suola Sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Suola_SistimWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aijiinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AijiinAijiin a set a praktis we pofaam fi di prezivieshan a elt.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sumaalpaxhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SumaalpaxSumaalpax ena wah infekshos diziiz kaaz bai aida a tuu vairos vieriant, Variola major ahn Variola minor.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jogzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/JogzJogz a heni sobstans outsaida fuud, we wentaim ihinhiel, injek, sumuok, kansyuum, abzaab vaya pach pah di kin ar dizalv anda di tong kaaz fizilajikal chienj ina di badi.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuuchrishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NyuuchrishanNyuuchrishan a di sayans we intoerprit di intarakshan a nyuuchrient ah adaels sobstans ina fuud az ou deh riliet tu mientenans, gruot, riprodokshan, elt ah diziiz a haaganizam.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Expluosiv matiirialhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Expluosiv_matiirialExpluosiv matiirial, aalso jos kaal expluosiv, a wah riaktiv sobstans we kantien nof amount a potenshal enaji we kiah projuus expluojan ef iriliis pan a sodn, yuujali hakompni bai di prodokshan a lait, iit, song, ah presha. Expluosiv chaaj a wah kuantiti a hexpluosiv matiirial we mejahout.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dandimaithttps://jam.wikipedia.org/wiki/DandimaitDandimait a wah expluosiv mekout a naichoglisrin, saabent (laka pouda shel ar klie) ah stiebilaiza. Iweh invent bai di Swiidish kimis ah injinier Alfred Nuobel ina Geesthacht, ah pietent ina 1867.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Gonpoudahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GonpoudaGonpouda, aalso nuo az blak pouda, a di hoerlies nuo kimikal expluosiv. A wah mixcha a solfa, chaakuol, ah potasiom naichriet (saalpiita).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Obl Spies Teliskuophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Obl_Spies_TeliskuopDi Obl Spies Teliskuop (HST) a wah spies teliskuop we eh-laanch ina luo hOert aabit ina 1990, ah rimien ina haparieshan. Alduo a no di fos spies teliskuop, Obl a wan a di laajis ah muos voersatail, ah iwel binuon az buot vaital risaach tuul ah poblik rilieshan buun fi haschanami.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kyaarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KyaarKyaar a wah self-powa moto viikl wid wiil, we yuuz fi chanspotieshan an a prodok a di haatomuotiv indoschri.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Elivietahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ElivietaElivieta (Jumieka, US, Kianada, Japaniiz ah Mandarin Chaini) ar lif (UK, Aaschrielia,[1][2][3] Airilan,[4][5] Nyuu Ziilan,[6][7] ah Sout Afrika[8]) a wah taip a voertikal chanspotieshan we muuv piipl ar gudz bitwiin difrah-difrah fluor (lebl, dek) a bilding, vesl, ar ada chokcha. Elivieta jinarali powa bai ilechik muoto we aida jraib chakshan kiebl ar kountawiet sistim laka ais, ar pomp aijralik fluid fi riez silinjikal pistan laka jak.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Elichaptahttps://jam.wikipedia.org/wiki/ElichaptaElichapta a wah taip a ruotokraaf ina we lifop ah chros soplai bai ruoto.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chrienhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChrienChrien a wah faam a riel chanspuot we kansis a siiriz a viikl we yuujali ron pah riel chrak fi chanspuot kaago ar pasinja.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Maikroskuophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maikroskuopright|180px|thumb|Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kambinatuorixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KambinatuorixKambinatuorix a wah branch a matimatix we kansoern wid di todi a fainait ar kountebl diskriit chokcha.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuumerikal dijithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuumerikal_dijitDijit a wah nyuumerik simbal (laka "2" ar "5") yuuz ina kombinieshan (laka "25") fi riprizent nomba (laka di nomba 25) ina pozishanal nyuumaral sistim.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ikwiejanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IkwiejanIna matimatix, ikwiejan a wah stietment a wah iikualiti we kantien wan ar muo vieriebl.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fongshan (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Fongshan_(matimatix)right|150px|thumb|Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lagaridimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LagaridimIna matimatix, di lagaridim a di hinvoers aparieshan tu hexponentieshan.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vierieblhttps://jam.wikipedia.org/wiki/VierieblIna helimenchri matimatix, vieriebl a wah alfabetik kiarakta we riprizent wah nomba, kaal di valiu a di vieriebl, we aida haabicheri ar no fuli spisifai ar no nuo. Fi mek aljibriek kompiutieshan wid vieriebl laka se dem a hexplisit nomba lou smadi fi salv waga-waga prablem ina wan dege kompiutieshan.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Linia haljibrahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Linia_haljibraLinia haljibra a di branch a matimatix kansoern wid vekta spies ah linia mapin bitwiin soch spies. Ihingkluud di todi a lain, plien, ah sobspies, bot ihaalso kansoern wid prapati kaman tu haal vekta spies.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Linia_haljibra#RefransWikipidia: Mechrik (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Mechrik_(matimatix)Ina matimatix, mechrik ar distant fongshan a di fongshan we difain di distant bitwiin ebri dege pier a heliment outa wah set. Wah set wid mechrik kaal mechrik spies.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Magnetik rezanans imijinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Magnetik_rezanans_imijinMagnetik rezanans imijin (MRI), nyuuklier magnetik rezanans imijin (NMRI), ar magnetik rezanans tomagrafi (MRT) a wah medikal imijin tekniik yuuz ina riedialaji fi himij di hanatomi ah di fiziolajikal pruosesdem a di badi hina buot elt ah diziiz. MRI skiana yuuz chrang magnetik fiil, riedio wiev, ah fiil griedient fi faam imij a di badi.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Paaschraizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PaaschraizieshanPaaschraizieshan a di pruoses we kilaaf maikruob (mienli baktiiria) ina fuud ah jingx, laka milk, juus, tin fuud, ah soch.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rifrijarietahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rifrijarietaright|200px|thumb|Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Shiephttps://jam.wikipedia.org/wiki/ShiepShiep a di faam a wah abjek ar ihextoernal bongjri, houtlain, ar extoernal soerfis, az opuoz tu ada prapati laka kola, texcha, ar matiirial kompozishan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ilekchokaadiagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IlekchokaadiagrafiIlekchokaadiagrafi (ECG ar EKG*) a di pruoses fi rekaad di hilekchikal aktiviti a di aat uoba a piiriad a taim bai yuuz ilekchuod put pah di kin. Demaya ilekchuod ditek soh biini ilechikal chienj pah di kin we koh frah di aat mosl ilekchofiziolajik patan a dipuolaraizin juurin iich aatbiit.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Soerklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SoerklSoerkl a simpl kluoz shiep ina Yuuklidiyan jaamichri. Ia di set a aal paint ina plien we de a soertn distant frah wah soertn paint, di senta; ikuivalentli ia di koerv we chries out bai a paint we muuv so dat idistant fran a soertn paint kanstant.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Matimatikal pruufhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matimatikal_pruufIna matimatix, pruuf a didoktiv agiument fi a matimatikal stietment.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kyuubhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KyuubIna jaamichri, kyuub a di chrii-dimenshanal salid abjek boun bai six skwier fies, fasit ar said, wid chrii a dem de-miit a iich voertex.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sfierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SfierSfier (frah Griik σφαῖρα — sphaira, "gluob, baal") a wah poerfek rong jaamechrikal abjek ina chrii-dimenshanal spies we a di soerfis a wah kompliit rong baal, (dat a, analagos tu wah soerkiula habjek ina tuu dimenshan).Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Prizimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/PrizimIna haptix, prizim a chansparant aptikal eliment wid flat, palish soerfis we rifrak lait.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Teliskuophttps://jam.wikipedia.org/wiki/TeliskuopTeliskuop a wah aptikal inschument we elp wid di habzavieshan a rimuot abjek bai kalek ilekchomagnetik redieshan (laka vizebl lait).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Skwier (jaamichri)https://jam.wikipedia.org/wiki/Skwier_(jaamichri)Ina jaamichri, skwier a regiula kuajrilataral, we miin se iab fuo hiikual said ah fuo hiikual anggl (90-digrii anggl, ar rait anggl). Ikiah aalso difain az a rektanggl ina we tuu hajiesent said ab iikual lent.Jaamichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaamichriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Chrayangglhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChrayangglChrayanggl a paligan wid chrii hej ah chrii voertex. A wan a di biesik shiep ina jaamichri.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Set (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Set_(matimatix)Ina matimatix, wah set a wah kalekshan a distingk abjek, kansida az wah abjek ina iwuona rait.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Siiriz (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Siiriz_(matimatix)Ina matimatix, wah siiriz, infaamal spiikin, a di som a di toermz a wah infinet siikuens. Di som a wah fainait siikuens ab difain fos ah laas toermz, wails siiriz kantiniu indefinetli.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Valyuumhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ValyuumValyuum a di kuantiti a chrii-dimenshanal spies ingkluoz bai wah kluozop soerfis, fi egzampl, di spies we sobstans (salid, likuid, gias, ar plazma) ar shiep akiupai ar kantien.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kwaadinet (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Kwaadinet_(matimatix)Ina jaamichri, kwaadinet sistim a sistim we yuuz wan ar muo nomba, ar kwaadinet, fi yuuniikli ditoermin di pozishan a wah paint ar ada jaamechrik eliment pan a manifuol laka Yuuklidiyan spies.Jaamichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaamichriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Dimenshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DimenshanIna fizix ah matimatix, di dimenshan a wah matimatikal spies (ar abjek) infaamali difain az di minimom nomba a kwaadinet niid fi spisifai heni paint ina hit.Fizixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FizixMatimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lain (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Lain_(matimatix)Di nuoshan a lain ar chriet lain eh-inchajuus bai hienshent matimatishan fi riprizent chriet abjek (dat a wa no gat no koervacha) wid neglijibl wit ah dep.Jaamichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaamichriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Plien (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Plien_(matimatix)Ina matimatix, wah plien a wah flat, tuu-dimenshanal soerfis we hexten infinet for-for.Jaamichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JaamichriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tapalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/TapalajiIna matimatix, tapalaji (frah di Griik τόπος, plies, ah λόγος, todi) kansoern wid di prapatidem a spies we prizaab anda kantinyuos difaamieshan, laka chrechout ah benop, bot no tierop ar gluwop. Dis kiah todi bai kansida wah kalekshan a sobset, kaal opm set, we satisfai soertn prapati, fi ton di sed set ina wa nuo az tapalajikal spies.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aijrojinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AijrojinAijrojin a wah kimikal eliment wid kimikal simbal H ah atamik nomba 1.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ayanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AyanAyan a wah kimikal eliment wid simbal Fe (frah Latn: ferrum) ah atamik nomba 26.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Naichojenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NaichojenNaichojen a wah kimikal eliment wid simbal N ah atamik nomba 7.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Axijenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AxijenAxijen a wah kimikal eliment wid simbal O ah atamik nomba 8.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Silikanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SilikanSilikuon a palima we hingkluud heni hinoert, sintetik kompoun mekop a ripiit-ripiit yuunit a siloxien, we a wah chien a haltanietin silikan atom ah axijen atom, noftaim kombain wid kaaban an/ar aijrojin.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Silvahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SilvaSilva a di kimikal eliment wid di hatamik nomba 47.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriPages with broken file linkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pages_with_broken_file_linksWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Solfahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SolfaSolfa a di kimikal eliment wid simbal S ah atamik nomba 16.Kimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Yuurieniomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yuurieniomright|200px|thumb|YuurieniomKimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kapahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kaparight|200px|thumb|KapaKimischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:KimischriWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Liivahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LiivaLiiva a wah mashiin we kansis a wah biim ar rijid rad pivat a wah fix inchiz, ar fulkrom. Liiva a wah rijid badi kiepebl fi rotiet pah wah paint pan iself.Teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:TeknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Pulihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PuliPuli a wah wiil pah wah axl ar shaaf we dizain fi supuot muuvment ah chienj a direkshan a wah taat kiebl ar belt rong isoerkomfrans.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Wiilhttps://jam.wikipedia.org/wiki/WiilWiil a wah soerkiula kompuonent inten fi rotiet pah wah axl bierinz.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Lenzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LenzLenz a chanzmisiv aptikal divais we hafek di fuokos a lait biim chuu rifrakshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ailhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AilAil a heni kimikal sobstans we a viskuos likuid a ambient tempicha an ibuot aijofuobik (imisebl wid waata, litarali "fried fi waata") ah lipofilik (misebl wid ada ail, litarali "lob fat").Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Saal (kimischri)https://jam.wikipedia.org/wiki/Saal_(kimischri)Ina kimischri, saal a wah ayonik kompoun we rizolt frah di nyuuchalizieshan riakshan a wah asid ah bies.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Iiliomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IiliomIiliom a wah kimikal eliment wid simbal He ah atamik nomba 2. Ino gat no kola, uoda, ties; ia wah nan-taxik, inoert, monatamik gias, di fos ina di nuobl gias gruup ina di piiriadik tiebl.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiangglhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiangglKianggl a wah ignaitebl wik we embed ina wax ar waneda flamebl salid sobstans laka talo fi provaid lait, ah ina som kies, friegrant. Ikiah aalso yuuz fi provaid iit, ar yuuz az metod fi kip taim.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Robahttps://jam.wikipedia.org/wiki/RobaNachral roba kansis a palima a di aagianik kompoun aisopriin, wid maina impyuuriti a adaels aagianik kompoun plos waata.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Giashttps://jam.wikipedia.org/wiki/GiasGias a wan a di fuo fondamental stiet a mata (di eda wandem a salid, likuid, ah plazma).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Stuovhttps://jam.wikipedia.org/wiki/StuovStuov a wah ingkluoz spies wepaat fyuil bon fi provaid iit, aida fi iit di spies we di stuov de, ar fi iit di stuov iself ah aitem pudong pani.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Exchriehttps://jam.wikipedia.org/wiki/ExchrieExchriedieshan (kompuoz a exchrie) a wah faam a ilekchomagnetik redieshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Damhttps://jam.wikipedia.org/wiki/DamDam a baria we impoun waata ar andagrong schriim.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Duomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Duom.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Tyuubakuluosishttps://jam.wikipedia.org/wiki/TyuubakuluosisTyuubakuluosis (TB) a wah infekshos diziiz kaaz bai di baktiiriom Mycobacterium tuberculosis (MTB).Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: AIDShttps://jam.wikipedia.org/wiki/AIDSYuuman imyuunodifishensi vairos infekshan ah akwaya imyuun difishensi sinjruom (HIV/AIDS) a wah spekchrom a kandishan kaaz bai infekshan wid di yuuman imyuunodifishensi vairos (HIV).Sexyuali chanzmitid infekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sexyuali_chanzmitid_infekshanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Sifilishttps://jam.wikipedia.org/wiki/SifilisSifilis a wah sexyuali chanzmit infekshan kaaz bai di baktiiriom Treponema pallidum sobspiishiz pallidum.Sexyuali chanzmitid infekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sexyuali_chanzmitid_infekshanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ganariyahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GanariyaGanariya a wah sexyuali chanzmit infekshan kaaz bai di baktiiriom Neisseria gonorrhoeae.Sexyuali chanzmitid infekshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sexyuali_chanzmitid_infekshanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Yelohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yeloright|100px|thumb|YeloWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Obisitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ObisitiObisiti a wah medikal kandishan ina we exes badi fat akiumiliet tu di hextent we ikiah ab negitiv ifek pah elt.Elthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EltWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Intanashinal Spies Stieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Intanashinal_Spies_StieshanDi Intanashinal Spies Stieshan (ISS) a wah spies stieshan, ar abitebl aatifishal satilait, ina luo Oert aabit. Di fos kompuonent eh-laanch ina haabit ina 1998, ah di ISS a nou di laajis aatifishal badi ina haabit ah muotaim kiah si wid suoso yai fran Oert.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Muun landinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Muun_landinMuun landin a di haraival a wah spieskraaf pah di soerfis a di Muun. Dis ingkluud buot man ah anman (ruobotik) mishan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Muun_landin#RefransWikipidia: Rakithttps://jam.wikipedia.org/wiki/RakitRakit (frah Italian rocchetto "babin") a wah misail, spieskraaf, ierkraaf ar ada viikl we habtien chros frah wah rakit injin. Rakit injin egzaas faam intayali frah propelant we kyaa insaida di rakit bifuo iyuuz.Teknalajihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:TeknalajiWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Satilaithttps://jam.wikipedia.org/wiki/SatilaitIna di kantex a spiesflait, wah satilait a wah aatifishal abjek we eh intenshanal sen ina haabit. Soch abjek sohtaim kaal aatifishal satilait fi distingguish dem frah nachral satilait laka fi di hOert Muun.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Spies Shoklhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Spies_ShoklDi Spies Shokl ena wah paashali riyuuzebl luo hOert aabital spieskraaf sistim apariet bai di U.S.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Spies Stieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Spies_StieshanSpies stieshan, aalso nuo az aabital stieshan ar aabital spies stieshan, a wah spieskraaf kiepebl fi supuot a kruu, we dizain fi rimien ina spies (muos kamanli az aatifishal satilait ina luo Oert aabit) fi wah exten piiriad a taim ah fi ada spieskraaf fi dak de. Spies stieshan distingguish frah adaels spieskraaf yuuz fi yuuman spiesflait bai lak a mieja popolshan ar landin sistim.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kuomahttps://jam.wikipedia.org/wiki/KuomaKuoma a wah stiet a ankanchosnis wen smadi kyaah wiek; fiel fi rispan naamali tu pienful stimiulos, lait, ar song; lak naamal wiek-sliip saikl; ah no kiah inishiet no valiunteri akshan.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Disabilitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DisabilitiDisabiliti a wah impierment we kiah bi fizikal, kagnitiv, intilekchal, mental, sensri, developmental, ar som kambinieshan a demaya we rizolt ina rischikshan pah wah indivijal abiliti fi patisipiet ina wa kansida "naamal" ina deh ebridie sasayati.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aatizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AatizamAatizam a wah nyuurodivelopmental disaada kiaraktaraiz bai impier suoshal intarakshan, voerbal ah nan-voerbal komiunikieshan, ah rischiktid ah ripetitiv biyevia.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Blainishttps://jam.wikipedia.org/wiki/BlainisVijual impierment, aalso nuo az vijan impierment ar vijan laas, a dikriis abiliti fi si tu wah digrii we kaaz prablem we kyaah fix bai yuujal miinz, laka petikl.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Defnishttps://jam.wikipedia.org/wiki/DefnisIerin laas, aalso nuo az ierin impierment, a paashal ar tuotal inabiliti fi ier.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Mental disaadahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mental_disaadaMental disaada (aalso kaal mental ilnis, ar saikiachrik disaada) a dayanuosis, muotaim bai saikaichris, a biyievral ar mental patan we kiah kaaz sofarin ar puor abiliti fi fongshan ina laif.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Buon frakchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buon_frakchathumb|250px|Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Buon_frakcha#RefransWikipidia: Brien damijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Brien_damijBrien damij ar brien injari (BI) a di dischokshan ar dijinarieshan a brien sel.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aniurizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AniurizamAniurizam a wah luokalaiz, bolj laka baluun ful a blod ina di waal a blod vesl.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Aat atakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aat_atakMayokaadial infaakshan (MI) ar akyuut mayokaadial infaakshan (AMI), kamanli nuo az aat atak, okor wen blod fluo tap tu paat a di aat so kaaz damij tu di aat mosl.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fizikal chraamahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fizikal_chraamaMieja chraama a heni hinjari we ab di potenshal fi kaaz prolang disabiliti ar det.Medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MedisnWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bliidinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bliidinright|200px|thumb|BliidinWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Inflamieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/InflamieshanInflamieshan (Latn, inflammatio) a paat a di komplex bailajikal rispans a badi tishu tu aamful stimiulos, laka patojen, damij sel, ar iritant, an a protektiv rispans we invalv imyuun sel, blod vesl, ah molekiula miidieta.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Antibayatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AntibayatixAntibayatix, aalso kaal antibaktiirial, a wah taip a antimaikruobial jogz yuuz ina di chriitment ah privenshan a baktiirial infekshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Vaxiinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/VaxiinVaxiin a wah bailajikal priparieshan we provaid aktiv akuaya himiuniti tu potikiula diziiz.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Fizishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fizishanright|200px|thumb|Fizishan - Luke Fildes (1949)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Altoernitiv medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Altoernitiv_medisnAltoernitiv medisn a heni praktis we put faawad fi ab iilin ifek laka medisn, bot no orijiniet frah evidens giada frah yuuz di sayantifik metod, a no paat a bayomedisn, ar ikanchradik bai sayantifik evidens ar extablish sayans.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Oerbal chriitmenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oerbal_chriitmentFaitoterapi ar oerbal chriitment a di todi a di yuus a hexchrak a nachral arijin az medisn ar elt-promuotin iejent.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Enaji medisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Enaji_medisnEnaji medisn, enaji terapi, enaji iilin, ar pirichual iilin a branch a haltoernitiv medisn. Di muos kanchovoershal kliem ina dis jinaral ieria a syuudosayans a di biliif iilaman ar iilauman kiah chanil iilin enaji ina pieshent ah ifek pazitiv rizolt.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuuchrasyuutikalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NyuuchrasyuutikalNyuuchrasyuutikal, wah puotmanto a di woddem “nyuuchrishan” ah “faamasyuutikal”, eh-kain ina 1989 bai Stiivn L. Difiliis (Stephen L.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Shakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ShakSoerkiuliechri shak, kamanli nuo az shak, a wah laif-chretnin medikal kandishan a luo blod poerfyuujan tu di tishudem we kiah rizolt ina seliula injri ah inadikuet tishu fongshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Medikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MedikieshanFaamasyuutikal jogz (aalso ref tu az faamasyuutikal, faamasyuutikal priparieshan, faamasyuutikal prodok, medisnal prodok, medisn, medikieshan, medikament, ar simpl az jogz) jogz yuuz fi dayanuoz, kyuor, chriit, ar privent diziiz.[1][2][3] Jogz terapi (faamakoterapi) a wah impuotant paat a di medikal fiil an irilai pah di sayans a faamakalaji fi kantinyual advansment ah pah faamasi fi apruopiet manijment.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Rispiriechri fieliahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rispiriechri_fieliaRespichri fielia rizolt frah inadikuet gias exchienj bai di respichri sistim, miin se di haatiirial axijen, kaaban dayaxaid ar buot kyaah kip naamal lebl.Wikipidia: Fraasbaithttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fraasbaitright|250px|thumb|Wikipidia: Schruokhttps://jam.wikipedia.org/wiki/SchruokSchruok a wen puo blod fluo tu di brien rizolt ina sel det.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Selsioshttps://jam.wikipedia.org/wiki/SelsiosSelsios, aalso nuo az sentigried,[1][2] a skiel ah yuunit a mejament fi tempicha. Az a SI diraiv yuunit, iyuuz bai muos konchri ina di wol.Wikipidia: Farenaithttps://jam.wikipedia.org/wiki/FarenaitFarenait a tempicha skiel bies pah wan propuoz ina 1724 bai di Puolish-baan Joerman fizisis Daniel Giebriel Farenait (Daniel Gabriel Fahrenheit, 1686–1736), aafa uu di skiel niem.[1] Iyuuz di digrii Farenait (simbal °F) az di yuunit.Wikipidia: Nyuutanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NyuutanDi nyuutan (simbal: N) a di Intanashinal Sistim a Yuunit (SI) diraiv yuunit a fuos. Iniem aafa Aizak Nyuutan (Isaac Newton) ina rekanishan a ih wok pah klasikal mikianix, spisifikali Nyuutan sekan laa a muoshan.Wikipidia: Wathttps://jam.wikipedia.org/wiki/WatDi wat (simbal: W) a di diraiv yuunit a powa ina di Intanashinal Sistim a Yunit (SI), niem aafa di Skatish injinier Jiemz Wat (James Watt, 1736–1819).Wikipidia: Ampierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AmpierDi ampier (SI yuunit simbal: A), muotaim shaatn tu "amp",[1] a di SI yuunit a hilekchik korant[2][3] (dimenshan simbal: I)[4] an a wan a di sebm[5] SI bies yuunit. Iniem aafa Anjre-Marii Ampier (André-Marie Ampère, 1775–1836), French matimatishan ah fizisis, kansida az di faada a hilekchodainamix.Wikipidia: Vuolthttps://jam.wikipedia.org/wiki/VuoltDi vuolt (simbal: V) a di diraiv yuunit fi hilekchik potenshal, ilekchik potenshal difrans (vuoltij), ah ilekchomuotiv fuos.[1] Di vuolt niem ina hana a di Italian fizisis Alisanjro Vuolta (Alessandro Volta, 1745–1827), uu eh-invent di vuoltiek pail, pasebl di fos kimikal bachri.Wikipidia: Uomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/UomDi uom (simbal: Ω) a di SI diraiv yuunit a hilekchikal rizistans, niem aafa Joerman fizisis Gyaag Saiman Uom (Georg Simon Ohm).Wikipidia: Chriganamichrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/ChriganamichriChriganamichri (frah Griik trigōnon, "chrayanggl" ah metron, "meja") a wah branch a matimatix we todi rilieshanship se hinvalv lent ah anggl a chrayanggl.Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Paint (matimatix)https://jam.wikipedia.org/wiki/Paint_(matimatix)Ina madan matimatix, a paint yuujali refa tu wah eliment a som set kaal a spies .Matimatixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MatimatixWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bon (injri)https://jam.wikipedia.org/wiki/Bon_(injri)Bon a wah taip a injri tu kin, ar ada tishu, kaaz bai iit, kuol, ilekchisiti, kimikal, frikshan, ar redieshan.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Boert kanchuolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Boert_kanchuolBoert kanchuol, aalso nuo az kanchasepshan ah foertiliti kanchuol, a metod ar divais yuuz fi privent prignansi. Fi plan, mek avielebl, ah yuus a boert kanchuol kaal fambli planin.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Regehttps://jam.wikipedia.org/wiki/RegeRege a wah myuuzik jahra we arijiniet ina Jumieka ina di liet 1960z. Di toerm aalso dinuot di madan papila myuuzik a Jumieka an idayaspora.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaMyuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzikWikipidia: Bedwadizamhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BedwadizamBedwadizam, muo prapa di Jumieka Nietiv Baptis Frii Choch, ena wah rilijos muuvment a Jumieka. Iweh foun a Aagos Tong, Sint Anju Parish, ina 1889 bai Arisn "Shiekspier" Udz, wah Afrikan-Amoerkan imigrant tu Jumieka, ah niem aafa Aligzanda Bedwad (1859-1930), uu weh-refa tu az "Dat Prafit" ah "Shepad.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bedwadizam#RefransWikipidia: Iityuopian Zayan Kaptik Chochhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iityuopian_Zayan_Kaptik_ChochDi Iityuopian Zayan Kaptik Chochwe florish ina Jumieka ah weh ingkaapariet ina Flarida ina 1975. Memba a di muuvment se ibies pah Maakos Gyaavi tiichin ah deh se deh yuuz gianja az di Rastafarai sakriment.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iityuopian_Zayan_Kaptik_Choch#RefransWikipidia: Akomponghttps://jam.wikipedia.org/wiki/AkompongAkompong (Accompong) a won hindipendent Maruun vilij diip iina di buush a nort Sint Ilizibet. Maruun liida Cudjoe horiginait di vilij iina 1789.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Akompong#RefransWikipidia: Maruun a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maruun_a_JumiekaMaruun a Jumiekan a di hAfrikan piipl dem wi imancipait demself frahm slievri. Dem mek waar pon di British souldja dem an lieb diip iina de hill an buush iina three tong we naim Akompong a Sint Ilizibet Parish, Nanny Town iina Puotlan, an Maroon Town iina Sin Jiemz Parish.Jumiekan Maruunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_MaruunWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Priyischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/PriyischriPriyischri miin litarali "bifuo ischri", frah di Latn wod fi "bifuo," præ, ah Griik ιστορία. Yuuman priyischri a di piiriad frah di taim wen biyeviarali ah anatamikali madan yuuman fos apier antel di apierans a rekaadid ischri falarin di invenshan a raitn sistim.Wikipidia: Istuorianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/IstuorianIstuorian a poersn uu risaach, todi, ah rait bout di paas, ah rigyaad az aatariti pani.[1] Istuorian kansoern wid di kantinyuos, metodikal naritiv ah risaach a paas ivent az deh riliet tu di yuuman ries; azwel az di todi a haal ischri ina taim.Wikipidia: Naritivhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NaritivNaritiv ar tuori a heni ripuot bout ivent we kanek, riil ar imajineri, prizent ina siikuens a wod we rait ar spiik, an/ar stil ar muuvin himij.Wikipidia: Ischriagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/IschriagrafiIschriagrafi a di todi a di metodalaji a istuorian ina divelinop ischri az wah akademik disiplin, ah bai extenshan a heni badi a istarikal wok pan a potikiula sobjek.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia: King Aatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/King_AataKing Aata wena wah lejinderi British liida uu, askaadn tu midiival ischri ah romans, eh-liid di difens a Britn gens di Saxn inviedadem ina di liet 5f ah hoerli 6t senchri KI.Wikipidia: Kolchral eritijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kolchral_eritijKolchral eritij a di legisi a fizikal aatifak ah intanjibl achribiut a gruup ar sasayati we hinerit frah paas jinarieshan, mentien ina di prezant ah bistuo fi di benifit a fyuucha jinarieshan.Wikipidia: Lejenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/LejenLejen (Latn, legenda, "sitn fi riid") a wah naritiv a yuuman akshan we posiiv buot bai di tela ah di lisna fi tek plies widin yuuman ischri ah we deh valiu fi pozes soertn kualiti we gi di tuori versimilityuud.Wikipidia: Eroduotoshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Eroduotosright |200px|thumb|EroduotosAatahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AataGriishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:GriisIschri a Yuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_YuuropStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Tuusididiizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TuusididiizTuusididiiz (Griik: Θουκυδίδης, Thoukudídēs, Ienshent Griik: [tʰuːkydídɛːs]; c. 460 – c.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia: Pring ah Aatom Analhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pring_ah_Aatom_AnalDi Pring ah Aatom Anal (Chaini: 春秋; pinyin: Chūnqiū) a wah ienshent Chaini kranikl we a wan a di kuor Chaini klasik sens ienshent taim.Wikipidia: Tamas Boerchelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_BoerchelTamas Boerchel (Thomas Burchell, 1799–1846) wena wah liidn Baptis mishineri ah slievri habalishanis ina Mantigo Bie, Jumieka ina di hoerli naintiint senchri. Ih weh mongx wah hoerli gruup a mishineri uu lef frah Landan ina rispans tu rikues frah Afrikan Baptis pah di ailant.Hoerli laif ah edikieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_Boerchel#Hoerli_laif_ah_edikieshanMishineri kiarierhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_Boerchel#Mishineri_kiarierPoersnal laifhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_Boerchel#Poersnal_laifBerialhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_Boerchel#BerialRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_Boerchel#RefransBibliografihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Tamas_Boerchel#BibliografiWikipidia: BRICShttps://jam.wikipedia.org/wiki/BRICSBrazil, Rosha, hIndia, Piiplz Ripoblik a Chaina ahn di Sout AfrikaWikipidia: Myuuzik a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Myuuzik_a_JumiekaDi myuuzik a Jumieka ingkluud Jumiekan fuok myuuzik ah nof papila jahra, laka mento, skia, rakstedi, rege, dob myuuzik, daansaal, skia jaz, rege fyuujan ah rilietid stail. Jumieka myuuzik kolcha a wah fyuujan a eliment frah niebarin Kiaribiyan ailan laka Chrinidad ah Tubiego (kalipso ah suoka).Jumiekan myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_myuuzikWikipidia: Rilijan ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rilijan_ina_JumiekaAskaadn tu di muos riisant sensos (2001), rilijos afilieshan ina Jumieka kansis a 64% Kristian (62% Pratistant ah 2% Ruoman Kiaklik), 2% Jyuova Witnis, 3% anstiet, ah 10% ada.[1] Di kiatigari ada ingkluud 29,026 Rastafaarian, wa estimiet az 5,000 Mozlim, 3,000 Budis, 1,453 Induu, apraximetli 350 Juu.Rilijan ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rilijan_ina_JumiekaWikipidia: Moervin Yuustas Marishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Moervin_Yuustas_MarisMoervin Yuustas Maris (Mervyn Eustace Morris OM (Jumieka)) baan 21 Febiweri 1937 a puoyt ah profesa imeritos a di Yunivoersiti a di Wes Indiiz, Muona, Jumieka. Askaadn tu edikieta Ralf Tamsn (Ralph Thompson), "Ina adishan tu ih puoychri, we rangk im mongx di tap Wes Indian puoyt, ih wena wan a di fos akademik fi espouz di impuotans a nieshan languij fi elp fi difain ina voers impuotant aspek a Jumiekan kolcha.Wikipidia: Aada a Nashinal Iirohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aada_a_Nashinal_IiroDi Aada a Nashinal Iiro a wah hana we awaad bai di gobament a Jumieka. A paat a di Jumiekan hana sistim we de ina plies sens 1969.Wikipidia: Nyuu Die (navl)https://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuu_Die_(navl)Nyuu Die a wah 1949 buk bai Jumiekan aata V. S.Wikipidia: Jumiekan hana sistimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_hana_sistimDi Jumiekan hana sistim divelop az wah yuuniik entiti sens di pachiz a di Nashinal Hana ah Awaad Ak bai di Paaliment a Jumieka ina 1969 (Ak No. 21 a 1969).Aada, dekarieshan, ah medal a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aada,_dekarieshan,_ah_medal_a_JumiekaWikipidia: Instityuut a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Instityuut_a_JumiekaDi Instityuut a Jumieka (IOJ), foun ina 1879, a di konchri muos signifikant kolcharal, aatistik ah sayantifik aaganizieshan"Honour Award - Institute Of Jamaica: For Arts And Culture", The Gleaner, 19 January 2015.: dem a piechran ah promuota fi di aats ina Jumieka, ah deh spansa hexibishan ah awaad.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Instityuut_a_Jumieka#RefrensWikipidia: Savwahttps://jam.wikipedia.org/wiki/SavwaSavwa ena wah konchri ina Westan Yuurop. Di kiapital a Savwa a Chanbèri.Jaagrafi a Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jaagrafi_a_FransStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Aapiitanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AapiitanAapiitan a wahn Romans langwij taak ina Frans, Itali ahn Suitsalan.Italihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ItaliLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijLanguij ina Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Languij_ina_FransRuomans languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ruomans_languijStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Jumiekan kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolchaJumiekan kolcha a di rilijan, naam, valiu ah laifstail we difain di piipl a Jumieka. Di kolcha mix, sens iab etnikali daivoers sasayati we stem frah di ischri a di fos inabitantdem, di abarijinal Taino piipl.Flimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#FlimLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#LanguijRilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#RilijanDaanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#DaansLichicha ah raitnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#Lichicha_ah_raitnSpuothttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#SpuotTietahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#TietaUdwok, fonicha ah metalwokhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_kolcha#Udwok,_fonicha_ah_metalwokWikipidia: Aaklan Grama Skuulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aaklan_Grama_SkuulAaklan Grama Skuul a wan Stiet Sekanderi instityuushan fi bwai frah 13 - 18 ier a iej ina Aaklan, Nyuu Ziilant. Askaadn tu di 2016 sensos, ieh-ab 2,521 schuudent.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aaklan_Grama_Skuul#RefransWikipidia: Aaklanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AaklanAaklan a di bigis siti ina Nyuu Ziilant, lokiet pah di naat kuos a di Naat Ailan, wid papilieshan a 1,495,000 ina 2016.Nyuu Ziilanthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nyuu_ZiilantWikipidia: Jaagrafi a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jaagrafi_a_JumiekaJumieka de 140 km (90 mi) sout a Kyuuba ah 190 km (118 mi) wes a Ieti. A di fordis extent, Jumieka a 235 km (146 mi) lang, ah iwit vieri bitwiin 34 ah 84 km (21 ah 52 mi).Jaagrafi a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jaagrafi_a_JumiekaWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Ikanami a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ikanami_a_JumiekaJumieka ab nachral rizuos, praimerili baxait, ah wah aidiil klaimit kandyuusiv fi agrikolcha ah aalso tuurizim. Di diskovri a baxait ina di 1940z ah di sobsikuent establishment a di baxait-aluumina indoschri shif Jumieka ikanami frah shuga ah banaana.Ikanami a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ikanami_a_JumiekaWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Palitix a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Palitix_a_JumiekaPalitix ina Jumieka tek plies ina di friemwok a riprizentitiv paalimenchri dimokratik kanstityuushanal manaaki. Di 1962 Kanstityuushan a Jumieka extablish wah paalimenchri sistim wid palitikal ah liigal chadishan we kluosli fala demde a di Yunaitid Kindom.Palitix a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Palitix_a_JumiekaWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Shaare Shalom Sinigaghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shaare_Shalom_SinigagKahal Kadosh Shaare Shalom "Uoli Kanggrigieshan a di Gietdem a Piis", aalso nuo az di Yunaitid Kanggrigieshan a Izrelait, a wah istarik sinigag ina di siti a Kinston pah di ailan a Jumieka. Tide, itan az di onggl Juuwish ous a woership ina di wuol konchri.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shaare_Shalom_Sinigag#IschriTidehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shaare_Shalom_Sinigag#TideWikipidia: Puot Rayalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Puot_RayalPuot Rayal a wah vilij lokiet a di hen a di Palisiedoz a di mout a Kinston Aaba, ina soutiistan Jumieka. Foun ina 1518, a weh wahtaim di laajis siti ina di Kiaribiyan, weni fongshan az di senta a shipin ah kamoers ina di Kiaribiyan Sii bai di sekan aaf a di 17t senchri.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Mekatelyuhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MekatelyuMekatelyu adawaiz nuo az Limoniiz Kryuol' ar Limon Kryuol Ingglish, a wah dayalek a Jumiekan Kryuol we spiik ina Limon Pravins pah di Kiaribiyan Sii kuos a Kasta Riika. Limon Kuostal Kryuol simila tu adaels varayati laka Kolon Kryuol, Miskiito Kuostal Kryuol, Biliizian Kryuol, ah San Anjres ah Providensia Kryuol.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mekatelyu#RefransWikipidia: Jumiekan dalahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_dalaDi dala a di koransi a Jumieka sens 1969. Noftaim iabriviet az "J$", we di J saab fi distingguishi frah adaels dala-dinaminiet koransi.Iikanami a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Iikanami_a_JumiekaWikipidia: Pairesi ina di Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Pairesi_ina_di_KiaribiyanDi iira a pairesi ina di Kiaribiyan bigin ina di 1500zs ah dedout ina di 1830z afta di nievidem a di nieshandem a Westan Yuurop ah Naat Amoerka wid kalani ina di Kiaribiyan bigin fi kombat pairet. Di piiriad juurin wen pairet eh muos soxesful ena frah di 1660z tu 1730z.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Vikta Stafoerd Riidhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vikta_Stafoerd_RiidVikta Stafoerd Riid (1 Mie 1913 - 25 Aagos 1987) wena Jumiekan raita baan ina Kinston, Jumieka, uu eh-rait wid di intenshan fi influens di yongga jinarieshan.Wikipidia: Jumieka Komitiihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_KomitiiDi Jumieka Komitii wena wah gruup setop ina 1866, we kaal fi Eduad Ier, Gobna a Jumieka, fi bi chrai fi ih exes ina sopres di Morant Bie ribelian a 1865.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Anbuk a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Anbuk_a_JumiekaDi Anbuk a Jumieka wena di ofishal gobament anbuk a Jumieka fos poblish ina 1881 ah we kantiniu tel di 1950z.Buk bout Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Buk_bout_JumiekaWikipidia: 1692 Jumieka oertkwiekhttps://jam.wikipedia.org/wiki/1692_Jumieka_oertkwiekDi 1692 Oertkwiek chraik (Puot Rayal, Jumieka pah 7 Juun) wah pakit wach we tap ah fain ina di aaba ina 1969 [2] indikiet se di oertkwiek okor rong 11:43 a.m.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Wes Indiz Fedarieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wes_Indiz_FedarieshanDi Wes Indiiz Fedarieshan, aalso nuo az di Fedarieshan a di Wes Indiiz, wena shaat-laif palitikal yuunian we egzis frah 3 Janiweri 1958 tu 31 Mie 1962. Difrah-difrah ailan ina di Kiaribiyan we weh kalani a di Yunaitid Kindom, ingkluudn Chrinidad ah Tubiego, Baabiedoz, Jumieka, ah demde ina di Liiwad ah Winwad Ailanz, kom tugiada fi faam di Fedarieshan, wid di kiapital ina Puot a Spien, Chrinidad ah Tubiego.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Ifek a Orikien Chaali ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ifek_a_Orikien_Chaali_ina_JumiekaDi ifek a Orikien Chaali ina Jumieka ingkluud wan fietaliti ah akliis $1 milian wot a damij.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia:Lis a aatikl we Jumiekan Wikipidia fi abhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Lis_a_aatikl_we_Jumiekan_Wikipidia_fi_abWikipidia: Ifek a Orikien Aivan ina di Grieta Antiliizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ifek_a_Orikien_Aivan_ina_di_Grieta_AntiliizFrah 8-14 Septemba, Orikien Aivan muuv chuu di Kiaribiyan Sii, ah afek di wuola di Grieta Antiliiz.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Orikien Gilboerthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Orikien_GilboertOrikien Gilboert wena wah exchriimli powaful chrapikal saikluon we faam juurin di 1988 Atlantik orikien siizn. Ikaaz waidpred dischokshan tu di Kiaribiyan ah di Golf a Mexiko.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Ilekshan ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ilekshan_ina_JumiekaIlekshan ina Jumieka provaid infamieshan bout ilekshan ah ilekshan rizolt ina Jumieka.Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Farin rilieshan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Farin_rilieshan_a_JumiekaJumieka ab diplumatik rilieshan wid muos nieshan an a memba a di Yunaitid Nieshan ah di Aaganizieshan a Amoerkan Stiet. Jumieka chier di Wokin Gruup pah sumaala Ikanami.Farin rilieshan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Farin_rilieshan_a_JumiekaWikipidia: Judisheri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Judisheri_a_JumiekaDi judisheri a Jumieka bies pah di judisheri a di Yunaitid Kindom. Di kuotdem aaganaiz pah fuo lebl, wid adishanal provijan fi apiil tu di Judishal Komitii a di Privi Kongsl a Landan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Judisheri_a_Jumieka#RefransWikipidia: Kanstityuushan a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kanstityuushan_a_JumiekaDi Kanstityuushan a Jumieka a di kanstityuushan ah aiyis laa a JumiekaKanstityuushan a Jumieka, chapta 1, aatikl 2.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kanstityuushan_a_Jumieka#IschriRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kanstityuushan_a_Jumieka#RefransWikipidia: Chanspuot ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chanspuot_ina_JumiekaChanspuot ina Jumieka kansis a ruodwie, reilwie, ship ah ier chanspuot, wid ruodwie faam di bakbuon a di ailan intoernal chanspuot sistim.Chanspuot ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Chanspuot_ina_JumiekaWikipidia: Telikomiunikieshan ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Telikomiunikieshan_ina_JumiekaTelikomiunikieshan ina Jumieka ingkluud riedio, telivijan, fix ah muobail telifuon, ah di Intanet.Telikomiunikieshan ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Telikomiunikieshan_ina_JumiekaWikipidia: Jumiekan Frii Zuondemhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Frii_ZuondemDi Jumiekan Frii Zuondem a gobament frii-chried zuon inishitiv ina Jumieka.Ikanami a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ikanami_a_JumiekaWikipidia: Jumieka Stak Exchienjhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Stak_ExchienjDi Jumieka Stak Exchienj a di prinsipal stak exchienj a Jumieka, aalso nuo az JSE. Ingkaapariet ina 1968, JSE opm ina 1969 ina Kinston, Jumieka.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Stak_Exchienj#Extoernal_lingkWikipidia: Lis a ailant ina di Kiaribiyanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_ailant_ina_di_Kiaribiyan== Jumieka ==Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_ailant_ina_di_Kiaribiyan#JumiekaWikipidia: Waata soplai ah sanitieshan ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Waata_soplai_ah_sanitieshan_ina_JumiekaWaata soplai ah sanitieshan ina Jumieka kiaraktaraiz bai ai lebl a axes tu impruuv waata suos, wails axes tu adikuet sanitieshan tan a onggl 80%. Dis sitieshan afek espeshal di puo, ingkluudn di oerban puo nof a dem we lib ina fii konchri uoba 595 anplan skuata seklment ina anelti ah ansaniteri invairanment wid ai rix a diziiz pred chuu waata.Waata soplai ah sanitieshan ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Waata_soplai_ah_sanitieshan_ina_JumiekaWikipidia: Oersiula Kaavenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Oersiula_KaavenOersiula Kaaven (Ursula Karven, priivosli Ursula Karven-Veres (baan Ursula Ganzenmüller 17 Septemba 1964 ina Ulm) a wah Joerman akchres, raita, magl ah yuoga inschokta. Kaaven ak ina nwuoliip a Joerman telivijan flim ah siiriz.Piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PiiplWikipidia: Riedio Styuujo 54 Netwokhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Riedio_Styuujo_54_NetwokRiedio Styuujo 54 Netwok, ar Styuujo 54 Netwok, a wah Italian praivit riedio stieshan bies ina Locri, Calabria. Di Styuujo 54 Netwok a wah FM riedio saabis an ibraadkyaas ina ten pravins ina faib riijan a sodan Itali: Catania, Messina, Reggio Calabria, Vibo Valentia, Catanzaro, Cosenza, Crotone, Lecce, Potenza ah Salerno.Wikipidia: Bakl a Rio Nuevohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bakl_a_Rio_NuevoDi Bakl a Rio Nuevo okor pah 25 Juun 1658 pah di ailan a Jumieka bitwiin Panish fuos anda Kristobal Aanaldo Isasi (Cristóbal Arnaldo Ysasi) ah Ingglish fuos anda gobna Eduad Daili (Edward D'Oyley).Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Bakl a Uochi Rayashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bakl_a_Uochi_RayasDi Bakl a Uochi Rayas aalso nuo az Bakl a Las Chorieras wena di milichri akshan we tek plies pah di ailan a Jumieka pah 30 Aktuoba 1657 wen wah Panish fuos anda Kristobal Aanaldo Isasi (Cristóbal Arnaldo Ysasi) wena-uop fi tekbak di ailan bot get difiit bai di Ingglish akiupayin fuos anda di Gobna Eduad Daili (Edward D'Oyley).Ischri a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Ischri_a_JumiekaWikipidia: Lis a Nashinal Eritij Sait ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_Nashinal_Eritij_Sait_ina_JumiekaDis a di kompliit lis a Nashinal Eritij sait ina Jumieka az poblish bai di Jumieka Nashinal Eritij Chos.Nashinal Eritij Sait ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Nashinal_Eritij_Sait_ina_JumiekaWikipidia: Jumiekan lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_lichichaJumiekan lichicha intanashinali rinoun, wid di ailan a Jumieka biin di uom ar boertplies a nof impuotant aata.Jumiekan lichichahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_lichichaWikipidia: Poblik alidie ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Poblik_alidie_ina_JumiekaPoblik alidie ina Jumieka ingkluud Kristian alidie ah sekiula alidie.Jumiekan kolchahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_kolchaJumiekan sasayatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_sasayatiWikipidia: Lis a nyuuzpiepa ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_nyuuzpiepa_ina_JumiekaDis a lis a nyuuzpiepa ina Jumieka:Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_nyuuzpiepa_ina_Jumieka#RefransWikipidia: Spuots ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Spuots_ina_JumiekaSpuot ina Jumieka a signifikant paat a Jumiekan kolcha. Di muos papiula spuot a atletix an asosieshan futbaal; adaels papiula spuot ingkluud krikit, baaskitbaal ah netbaal (yuujali fi uman).Spuot ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Spuot_ina_JumiekaWikipidia: Lis a Jumiekan bukhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lis_a_Jumiekan_bukBuk bai ar bout Jumiekan.Jumiekan bukhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_bukLis a Jumiekan miidiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Lis_a_Jumiekan_miidiaWikipidia: Aki ah saalfishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aki_ah_saalfishAki ah saalfish a wah chadishanal Jumiekan dish.Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_fuudWikipidia: Stamp ah Gohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Stamp_ah_GoStamp ah Go a wah fritaz mek wid saalfish ina Jumiekan kuiziinDeborah S. Hartz Aatentik Jumiekan brokfos Aug 1, 1991 Ocala Star-Banner.Refrenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Stamp_ah_Go#RefrensWikipidia: Kalaluhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KalaluKalalu a wah papila Kiaribiyan dish we arijiniet ina Wes Afrika ah saab ina difrah-difrah vieriant kraas di Kiaribiyan.Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_fuudWikipidia: Aadduo bredhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aadduo_bredAadduo bred a Jumiekan bred simila tu di Pulman luof ar pain de mie, alduo aadduo bred ten fi swiita. Di duo kansis a flowa, waata, iis, saal ah shuga.Wikipidia: Axtielhttps://jam.wikipedia.org/wiki/AxtielAxtiel a di kolineri niem fi di tiel frah kiakl. Schuu axtiel wid bota biin a mien dish saab wid rice ah papila ina Jumieka, Chrinidad, ah ada Wes Indian kolcha.Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_fuudWikipidia: Bogotahttps://jam.wikipedia.org/wiki/BogotaBogota a di kiapital fi Kolombia.Sout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Valparaiysohttps://jam.wikipedia.org/wiki/ValparaiysoValparaiyso a wah mieja siti, siipuot, ah edikieshanal senta ina di kounti ar kamyuun a Valparaiyso, Chili. Grieta Valparaiyso a di sekan laajis mechropalitan ieria ina di konchri.Chilihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:ChiliSout Amoerkahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Sout_AmoerkaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Slaigovil, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Slaigovil,_JumiekaSlaigovil iz wan sumal kamyuunitii abaut 10 maiyl fram Panish Tong ina di parish a Sin Kiachrin ana di hilan a Jamaica.Referenceshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Slaigovil,_Jumieka#ReferencesWikipidia: Šipragehttps://jam.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iprageŠiprage (Шипраге) a di fi Baznia ah Oerzigoviina.http://www.Climathttps://jam.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iprage#ClimatRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iprage#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iprage#Extoernal_lingkWikipidia: Lakuovia, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lakuovia,_JumiekaLakuovia a tong inna Sint Ilizibet depon di Blak Riva.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Blak Riva, (Jumieka)https://jam.wikipedia.org/wiki/Blak_Riva,_(Jumieka)Fi di tong a Jumieka, goo luk pon Blak Riva, JumiekaRiba a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Riba_a_JumiekaWikipidia: Jibraltahttps://jam.wikipedia.org/wiki/JibraltaJibralta a wah terichri of di Yunaitid Kindom, ina Yuurop.Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Sori Kounti, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sori_Kounti,_JumiekaSori Kounti a wah istarik kounti ina di iistan toerd a Jumieka.Kounti a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kounti_a_JumiekaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Roubaixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/RoubaixRoubaix a wah uoal indoschrial siti ina naadan Frans, nier di buoda wid Beljiom. Askaadn tu di 2013 sensos, di siti ab a papyulieshan a piipl ina wah ieria a 13.Siti ina Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Siti_ina_FransWikipidia: .jmhttps://jam.wikipedia.org/wiki/.jm.jm a di Intanet TLD fi Jumieka.Wikipidia: Siaan Paalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Siaan_PaalSiaan Paal (Ingglish niem : Sean Paul, ful niem : Sean Paul Ryan Francis Henriques; baan 9 Janiweri 1973 in Kinston) a wah Jumiekan rapa, singa an DJ.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanRege myuuzikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rege_myuuzikWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Kiergihttps://jam.wikipedia.org/wiki/KiergiKiergi a di ofishal languij a Kiergistan.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia: Gran Dochi a di Lagoan Ailzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gran_Dochi_a_di_Lagoan_AilzDi Gran Dochi a di Lagoan Ailz a wah maikronieshan bies ina di Yunaitid Kindom. Iweh kriet ina 2005 bai skuultiicha Luuwi Raboert Aral Stiivnz (Louis Robert Harold Stephens, nuo az "Gran Dyuuk Luuwi", baan 1985) fi wah klaas pruojek, ah ikliem fii terichri Bafin Pan, ina Puotsmot, Ingglan, alangx wid chrii biini ailan luokiet ina di pan.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Gran_Dochi_a_di_Lagoan_Ailz#IschriWikipidia: Makowhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MakowMakow a wah Chainiiz terichri ina Ieja.Piiplz Ripoblik a Chainahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Piiplz_Ripoblik_a_ChainaStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Ietian Kryuolhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ietian_KryuolIetian Kryuol a di ofishal langwij a Ieti.Wikipidia: Anna Netrebkohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Anna_NetrebkoAnna Netrebko a wah singa fram Rosha.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia: Michael Jacksonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Michael_JacksonMichael Joseph Jackson (29 Aagos 1958 – 25 Juun 2009) wehna Morkan singa."Michael Jackson Biography", AllMusic.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Michael_Jackson#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Michael_Jackson#Styuujo_albomRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Michael_Jackson#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Michael_Jackson#Extoernal_lingkWikipidia: Lestahttps://jam.wikipedia.org/wiki/LestaLesta a wah siti ina Ingglan, Yunaitid Kindom.Wikipidia: Nyuukasl apan Tainhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuukasl_apan_TainNyuukasl apan Tain a wah siti ina Ingglan, Yunaitid Kindom. Di rogbi yuunian tiim a di Nyuukasl Falkanz.Wikipidia: Daabihttps://jam.wikipedia.org/wiki/DaabiDaabi a wah siti ina Ingglan, Yunaitid Kindom.Wikipidia: Maruun Kongslhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Maruun_KongslPah di ailant a Jumieka, di Maruun Kongsl a di hegzekitiv badi wid adminischrietiv powa ah abligieshan fi di Maruun komyuunitidem. Maruun Kongsl memba apaint bai di Koernel-in-Chiif (Koernel), wails di Koernel ofishali ilek bai di komyuuniti az di Ed a Gobament.Aaganizieshan bies ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aaganizieshan_bies_ina_JumiekaWikipidia: Konshenshttps://jam.wikipedia.org/wiki/KonshensKonshens (ril name: Garfield Spense) a wah Jumiekan rappa, singa an DJ fram Kinston.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia: Vybz Kartelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vybz_KartelVybz Kartel iz di King of Dancehall and di best dancehall artiste to eva existWikipidia: Nairobihttps://jam.wikipedia.org/wiki/NairobiNairobi a di kiapital ah bigis siti ina KeniaWikipidia: Trojanyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/TrojanyTrojany a wahn toun pani kuos a Puolan. Askaadn tu di 2014 sensos, di toun ab a papyulieshan a 490 piipl.Puolanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuolanWikipidia: Jumiekan Kiev Aaganizieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_Kiev_AaganizieshanDi Jumiekan Kiev Aaganizieshan (JKA) a wah aal-valintier kievin aaganizieshan we divuot tu di prezavieshan, explorieshan ah dakiumentieshan a kiev ina Jumieka. Korantli a di onggl nan-prafit gruup ina Jumieka we dedikiet tu edikieshan, risaach ah advokesi bout kiev.Aaganizieshan bies ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aaganizieshan_bies_ina_JumiekaWikipidia: Feran Wiliamzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Feran_WiliamzFeran Wiliamz (Ferron Williams) a di Maruun palitikal liida, "Koernel-in-Chiif" a di vilij ah enkliev a Akompong, wah self-gobanin Maruun komiuniti extablish ina 1739 pah di Ailan a Jumieka bai chriiti wid Griet Britn.Jumiekan Maruunhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_MaruunWikipidia: Daakahttps://jam.wikipedia.org/wiki/DaakaDaaka a di kiapital ah bigis siti ina Banggladesh.Referenceshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Daaka#ReferencesWikipidia: Mario (pèsonaj)https://jam.wikipedia.org/wiki/Mario_(p%C3%A8sonaj)Mario li se yon pèsonaj nan yon sèl nenpòt seri jwèt videyo plis pi popilè nan mond landevlope pa Nintendo (yon software house nan videogames nan [[Japon]). Li nan yon idwolik ki mete yon kostim ble, yon chemiz manch long wouj ak yon chapo wouj.Nòthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mario_(p%C3%A8sonaj)#NòtWikipidia: Amoerkan Intanashinal Skuul a Kinstonhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Amoerkan_Intanashinal_Skuul_a_KinstonAmoerkan Intanashinal Skuul a Kinston (AISK) a wah Amoerkan intanashinal skuul pah Kalij Griin a Kinston, Jumieka.Wikipidia: Anatoliy Solovianenkohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Anatoliy_SolovianenkoAnatoliy Solovianenko (1932 – 1999) wehna singa.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia: Aili Silasi Ihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aili_Silasi_IAili Silasi I (Ge'ez: ቀዳማዊ ኃይለ ሥላሴ, qädamawi haylä səllasé, Amharik pronongxieshan: [ˈhaɪlɜ sɨˈlːase] 23 Julai 1892 – 27 Aagos 1975), baan Tafari Makonnen Woldemikael, ena Iityuopia riijent frah 1916 tu 1930 ah empara frah 1930 tu 1974. Ih azwel saab az Chierpoersn a di Aaganizieshan a hAfrikan Yuuniti frah 25 Mie 1963 tu 17 Julai 1964 ah 5 Novemba 1966 tu 11 Septemba 1967.Rastafarai misayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aili_Silasi_I#Rastafarai_misayaWikipidia: Kebra Nagasthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kebra_NagastDi Kebra Nagast (vier. Kebra Negast, Ge'ez ክብረ ነገሥት, kəbrä nägäśt) a wah 14t-senchri akount rait ina Ge'ez, wah ienshent Sout Simitik languij we arijiniet ina madan-die Iityuopia ah Erichriya.Wikipidia: Enri Maaganhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Enri_MaaganSar Enri Maagan (Ingglish: Henry Morgan, Welsh: Harri Morgan, c. 1635 – 25 Aagos 1688) ena wah Welsh praivitier, lanuona ah, lieta, Leftenant Gobna a Jumieka.Wikipidia: Paaliment a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Paaliment_a_JumiekaDi Paaliment a Jumieka a di lejislietiv branch a di gobament a Jumieka. A di baikiamaral badi, kompuoz a wah apaintid Senet ah wah ilektid Ous a Riprizentitiv.Gobament a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Gobament_a_JumiekaWikipidia: Buoranhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BuoranBuoran a waah kemikal eliment wid di simbal B, and di atamic numba 5. Buoran is cancentrated pon di heart by wata-salibility of its moar camman natrally accurin cumpoun, the borate minarals.Aatikl we niid rivijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aatikl_we_niid_rivijanWikipidia: Nigril, Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nigril,_JumiekaNigril a waah mieja tong, ahn tuuris destinieshan inna Jumieka, situated pon di coastline a Wesmolan Parish, Jumieka.Wikipidia: Jumieka Sivl Ieviyeshan Aataritihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Sivl_Ieviyeshan_AataritiJumieka Sivl Ieviyeshan Aatariti (JCAA) a di sivl ieviyeshan aatariti a Jumieka. Di edkwaataz de a Kinston.Minischri ah iejensi a Jumieka gobamenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Minischri_ah_iejensi_a_Jumieka_gobamentWikipidia: Kiarat juushttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiarat_juusKiarat juus a wah jingk, frah Jumieka ah di Kiaribiyan; mek wid kiarat, shuga, kandens milk, notneg, ah sohtaih a tip a rom.Jumiekan fuudhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_fuudWikipidia: Yunivoersiti a di Wes Indizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yunivoersiti_a_di_Wes_IndizDi Yunivoersiti a di Wes Indiz (UWI) a di poblik yunivoersiti sistim extablish fi saab di aya edikieshan niid a di rezident a 18 Ingglish-piikin konchri ah terichri ina di Kiaribiyan: Anggila, Antiiga ah Baabyuuda, Di Ba’aamaz, Babiedoz, Beliiz, Boermyuuda, British Voerjin Ailanz, Kieman Ailanz, Daminiika, Grinieda, Gayana, Jumieka, Mansarat, Sin Kits ah Niivis, Sin Luusha, Sin Vinsn ah di Grenadiinz, Chrinidad ah Tubiego, ah Toerx ah Kiekos Ailanz. Aal a di konchridem a iida memba a di Kamanwelt a Nieshan ar British Uobasiizs Terichri.Yunivoersiti a di Wes Indizhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Yunivoersiti_a_di_Wes_IndizWikipidia: P. J. Patisnhttps://jam.wikipedia.org/wiki/P._J._PatisnPoersival Noel Jiemz Patisn (Percival Noel James Patterson, ON, PC, QC) baan 10 Iepril 1935, a faama Jumiekan palitishan uu saab az di six Praim Minista a Jumieka frah 1992 tu 2006. Ih wena di liida fi di Piiplz Nashinal Paati (PNP) frah 1992 tu 2006 ah Memba a Paaliment (MP) fi di kanstityuensi a Wesmolan Sout Iistan frah 1970 tu 1980 wen ih luuz tu Jumieka Lieba Paati (JLP) Yuufiimia Wiliamz (Euphemia Williams), an agen frah 1989 tu 1993.Jumiekan laayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_laayaJumiekan ripoblikanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_ripoblikanPraim Minista a Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Praim_Minista_a_JumiekaWikipidia: Kiaribiyan Komiunitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kiaribiyan_KomiunitiDi Kiaribiyan Komiuniti (CARICOM) a wah aaganizieshan wid fiftiin Kiaribiyan nieshan ah dipendansi uufa mien objektiv a fi promuot ikanamik intigrieshan ah kaaparieshan mongx i membadem, fi inshuor se di benifit a intigrieshan shierout ekuitebl, ah fi kaadiniet farin palisi. Di aaganizieshan eh-extablish ina 1973.Kiaribiyan Komiunitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Kiaribiyan_KomiunitiWikipidia: Edirnehttps://jam.wikipedia.org/wiki/EdirneEdirne, a di siti ina Toerki.Edirnehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:EdirneWikipidia: Lordihttps://jam.wikipedia.org/wiki/LordiLordi wehn a rak ban frahn Finlan.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lordi#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lordi#Styuujo_albomWikipidia: San Mariino Sitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/San_Mariino_SitiSan Mariino Siti a di kiapital ah bigis siti ina San Mariino.San Mariinohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:San_MariinoWikipidia: Pietrovichehttps://jam.wikipedia.org/wiki/PietrovichePietroviche a di vilij fi Puolan.Puolanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:PuolanWikipidia: Mister Rogers' Neighborhoodhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mister_Rogers%27_NeighborhoodMisa Rogers' Neighborhood (adawaiz cos Misarogers or simply Misa Rogers) a Moerkan half-howa edikieshanol pikni's television series dat did fi created an hosted bai Fred Rogers. Deh series Misterogers debuted pan 15 Octoba 1962 pan CBC Television.Referenceshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mister_Rogers%27_Neighborhood#ReferencesWikipidia: Jumiekan dayasporahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_dayasporaDi Jumiekan dayaspora refa tu dem Jumiekan de uu eh-lef di ailan a Jumieka, deh dispoersal ah tu lesa hextent di sobsikuent divelopment a deh kolcha. Jumiekan kiah fain ina di for kaana a di wol, bot di laajis puul a Jumiekan, outsaida Jumieka iself, egzis ina di Yunaitid Stiet, Yunaitid Kindom, Kianada, adaels Kiaribiyan ailan, ah aal uoba di Kiaribiyan Kuos a Senchral Amoerka, niemli Panamaa, Kasta Riika, Nikaragua, ah Anjuuras.Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JumiekaWikipidia: Zenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ZenZen (Chaini: 禪; pinyin: Chán; Koriyan: 선, chranslit. Seon) a wah skuul a Mahayaana Budizim we arijiniet a Chaina.Rilijanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:RilijanWikipidia: Daansaal Kwiinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Daansaal_KwiinDaansaal Kwiin a wah 1997 indipendant Jumiekan flim we dairek ah rait bai Don Letts ah fiicha Audrey Reid, we a-plie Marsha, wah igla we chogl fi riez tuu daata. Dairek bai Rick Elgood ah Don Letts.Jumiekan flimhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_flimWikipidia: Archipelago a San Andrés, Providence ah Santa Catalinahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Archipelago_a_San_Andr%C3%A9s,_Providence_ah_Santa_CatalinaDi Archipelago a San Andrés, Providence ah Santa Catalina (inna panish Archipiélago de San Andrés, Providencia y Santa Catalina, inna ingglish ah sanandresano: Archipelago of San Andrés, Providencia and Santa Catalina) It a one of di thirty-two departments of di Ripoblik a Kolombia Its kiapital San Andrés It located to di west of di Kiaribiyan Sii, (Atlantik Uoshan) 775 kilamiita (480 mail) northwest of di Atlantic coast of Colombia an 220 kilamiita (140 nautical miles) from di eastern coasts of Nikaragua It ave 52 km² wid bout 76 500 inhabitants.Noteshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Archipelago_a_San_Andr%C3%A9s,_Providence_ah_Santa_Catalina#NotesRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Archipelago_a_San_Andr%C3%A9s,_Providence_ah_Santa_Catalina#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Archipelago_a_San_Andr%C3%A9s,_Providence_ah_Santa_Catalina#Extoernal_lingkWikipidia: Mode Gakuen Cocoon Towerhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mode_Gakuen_Cocoon_TowerMode Gakuen Cocoon Tower(モード学園コクーンタワー) a di towa fi Tuokio,Japan.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Montyaaguila, Chilihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Montyaaguila,_ChiliMontyaaguila (Panish: Monte Águila) a di siti fi Chili.Imageshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Montyaaguila,_Chili#ImagesWikipidia: Natsumi Takamorihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Natsumi_TakamoriNatsumi Takamori(Japaniiz:高森 奈津美,Febiweri 14, 1987 –) o le Japaniiz actor.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Ronald Reaganhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ronald_ReaganRonald Wilson Reagan (6 Febiweri 1911 – 5 Juun 2004) when he used to be fortnite player with me and also lived in Antarctica 40t President a Yunaitid Stiet (1981 – 1989).Ronald Reagan Biography at WhiteHouse.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ronald_Reagan#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ronald_Reagan#Extoernal_lingkWikipidia: Bernie Sandershttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bernie_SandersBernard Sanders (born 8 September 1941) es Morkan politeecian. Sanders es Yunaitid Stiet Senaator a Vermont (2007 – ).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bernie_Sanders#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bernie_Sanders#Extoernal_lingkWikipidia: Leonard Cohenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Leonard_CohenLeonard Norman Cohen (21 Septemba 1934 – 7 Novemba 2016) wehna Kianadan singa.http://hour.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Leonard_Cohen#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Leonard_Cohen#Styuujo_albomRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Leonard_Cohen#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Leonard_Cohen#Extoernal_lingkWikipidia: Fred Rogershttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fred_RogersFred McFeeley Rogers (20 March 1928 – 27 February 2003) wehna Morkan actor. Rogers created an hosted Mister Rogers' Neighborhood (1968–2001).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fred_Rogers#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fred_Rogers#Extoernal_lingkWikipidia: Montsoreauhttps://jam.wikipedia.org/wiki/MontsoreauMontsoreau a wah uoal siti ina naadan Frans. Askaadn tu di 2015 sensos, di siti ab a papyulieshan a piipl ina wah ieria a 5.Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FransSiti ina Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Siti_ina_FransWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Bourg-la-Reinehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bourg-la-ReineBourg-la-Reine a wah uoal siti ina naadan Frans. Askaadn tu di 2016 sensos, di siti ab a papyulieshan a 20,531 piipl ina wah ieria a 1.Siti ina Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Siti_ina_FransWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jacques Chirachttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jacques_ChiracJacques Chirac (29 Novemba 1932 – 26 Septemba 2019) wehna Prezident a Frans (1995 – 2007).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jacques_Chirac#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jacques_Chirac#Extoernal_lingkWikipidia: Nicolas Sarkozyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nicolas_SarkozyNicolas Sarkozy (28 Janiweri 1955 – ) wehna Prezident a Frans (2007 – 2012).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nicolas_Sarkozy#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nicolas_Sarkozy#Extoernal_lingkWikipidia: Naruhitohttps://jam.wikipedia.org/wiki/NaruhitoNaruhito (Febiweri 23 1960, a Tuokio, Japan) wehna 126th emperor di Japan ina 2019.Wikipidia: Budapesthttps://jam.wikipedia.org/wiki/BudapestBudapest a di kiapital fi Onggari. {Pages with mapshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pages_with_mapsYuurophttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:YuuropWikipidia: Veliko Tarnovohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Veliko_TarnovoVeliko Tarnovo a wah tong pah di naatwes kuos a Bulgieria, ah a di kiapital fi Veliko Tarnovo parish.Bulgieriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:BulgieriaWikipidia: Nightwishhttps://jam.wikipedia.org/wiki/NightwishNightwish wehn a rak ban frahn Finlan.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nightwish#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Nightwish#Styuujo_albomWikipidia: Iron Maidenhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iron_MaidenIron Maiden wehn a rak ban frahn Ingglan.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iron_Maiden#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iron_Maiden#Styuujo_albomWikipidia: Judas Priesthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Judas_PriestJudas Priest wehn a rak ban frahn Ingglan.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Judas_Priest#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Judas_Priest#Styuujo_albomWikipidia: Mandiraja, Banjarnegarahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mandiraja,_BanjarnegaraMandiraja is a sub-district in Banjarnegara district, Central Java province, Indonesia. Di papyulieshan a di konchri a 63.Referenceshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mandiraja,_Banjarnegara#ReferencesWikipidia: George W. Bushhttps://jam.wikipedia.org/wiki/George_W._BushGeorge Walker Bush (6 July 1946) wehna 43t Prezident a Yunaitid Stiet (2001 – 2009).Wikipidia: Rougehttps://jam.wikipedia.org/wiki/RougeRouge nuo az Di Biiklz wehn a pop ahn pap ban frahn São Paulo, Brazil we faam ina 2002. Juurin dehn kiarier, di gruup muosli kansis a Aline Wirley, Fantine Thó, Karin Hils, Li Martins, Lu Andrade.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rouge#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rouge#Styuujo_albomExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rouge#Extoernal_lingkWikipidia: Fantine Thóhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fantine_Th%C3%B3Fantine Rodrigues Thó (15 fevereiro 1979) wehna Brazil singa.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fantine_Th%C3%B3#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fantine_Th%C3%B3#Styuujo_albomExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fantine_Th%C3%B3#Extoernal_lingkWikipidia: Lu Andradehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lu_AndradeLuciana Andrade (18 setembro 1978) wehna Brazil singa. Matheus RochaDiskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lu_Andrade#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lu_Andrade#Styuujo_albomExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lu_Andrade#Extoernal_lingkWikipidia: Matheus Rochahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matheus_RochaMatheus Rocha da Silva (10 junho 1981) wehna Brazil singa.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matheus_Rocha#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matheus_Rocha#Styuujo_albomExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Matheus_Rocha#Extoernal_lingkWikipidia: Klin Iiswud (myuuzik-man)https://jam.wikipedia.org/wiki/Klin_Iiswud_(myuuzik-man)Klin Iiswud (baan Rabat Braama) a wan Jumiekan regay DJ we did rekaad az wan suolo aatis inna di liet 1970-dem an orly 1980-dem bifuor im tiim op wid British DJ Jinaral Sient az di dewuo Klin Iiswud an Jinaral Sient.Biagrafiihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klin_Iiswud_(myuuzik-man)#BiagrafiiAlbumhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klin_Iiswud_(myuuzik-man)#AlbumRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klin_Iiswud_(myuuzik-man)#RefransEksternal linkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Klin_Iiswud_(myuuzik-man)#Eksternal_linkWikipidia: Delta Steit Univasitihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Delta_Steit_UnivasitiDelta Steit Univasiti a wan a di Steit univasiti in Nigeriya ahn di oldes higher instituchion a lernin in Nigeriya's Delta Steit.Wikipidia: Gypsyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/GypsyGypsies a ethnic group from India dem live inna Europe an oddah countriesStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Californiahttps://jam.wikipedia.org/wiki/CaliforniaKialifonia a waah state inna di Yunaitid Stiet.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Cher Lloydhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Cher_LloydCher Lloyd a waah British singa.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Soerbian dinarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Soerbian_dinarDi dinar a di koransi a Soerbia, ih dates bac fi 1214.Wikipidia: Yugoslaviahttps://jam.wikipedia.org/wiki/YugoslaviaYugoslavia did ah konchri ina Yuurop dat consisted ah Kruoyesha, Soerbia, Montenegro, Naat Masiduonia, Montenegro an Baznia ah Oerzigoviina.Wikipidia: Onggari forinthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Onggari_forintDi Onggari forint a di hofishal koransi a di OnggariWikipidia: Toerkish lirahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Toerkish_liraDi lira a di koransi a Toerki sens 1844, Ih a subdivided inna kurus.Wikipidia: Yugoslav dinarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Yugoslav_dinarDi dinar did di currency ah Yugoslavia between 1918 an 2006.Wikipidia: Kruoyeshan kunahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kruoyeshan_kunaDi kuna a di koransi a Kruoyesha, Ih a subdivided inna 100 lipa.Pages with broken file linkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Pages_with_broken_file_linksWikipidia: Bing Crosbyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bing_CrosbyHarry Lillis "Bing" Crosby Jr. (1903-1977) wehna Morkan singa an actor fram Tacoma, Washington.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Bing_Crosby#Extoernal_lingkWikipidia: David Woodardhttps://jam.wikipedia.org/wiki/David_WoodardDavid Woodard (IPA: /'wʊdɑːrd/; baan 6 Iepril 1964, a Santa Barbara, California) es Morkan klasikal myuuzik kandokta ahn raita.Carpenter, S.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/David_Woodard#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/David_Woodard#Extoernal_lingkWikipidia: La xerca per Pahoahttps://jam.wikipedia.org/wiki/La_xerca_per_PahoaLa xerca per Pahoa a di fos arijinal navl rait ina Lingga Frangka Nuova. I fos poblish ina Mie 2020 pah di Intanet ah den ina Mie 2021 az buk.Plathttps://jam.wikipedia.org/wiki/La_xerca_per_Pahoa#PlatExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/La_xerca_per_Pahoa#Extoernal_lingkWikipidia: Sidnihttps://jam.wikipedia.org/wiki/SidniSidni (Ingglish: Sydney) es di biges city in Aschrielia.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Minihttps://jam.wikipedia.org/wiki/MiniMini a wah kanschrok languij kriet bai S. C.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Mini#Extoernal_lingkWikipidia: Torsten Haßhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9FTorsten Haß (Novemba 21, 1970), nikniem Kim Godal, es wahn Jorman raita.Bukshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#BuksNanfikshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#NanfikshanFikshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#FikshanRuoman, shaat tuorihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#Ruoman,_shaat_tuoriDraamahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#DraamaPuoychrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#PuoychriRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Torsten_Ha%C3%9F#Extoernal_lingkWikipidia: Natalie Dessayhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Natalie_DessayNatalie Dessay a wah singa fram Frans.French piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:French_piiplMyuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Rhino Buckethttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rhino_BucketRhino Bucket wehn a rak ban frahn California, Yunaitid Stiet.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rhino_Bucket#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Rhino_Bucket#Styuujo_albomWikipidia: Basshunterhttps://jam.wikipedia.org/wiki/BasshunterBasshunter, Jonas Erik Altberg (baan 22 Disemba 1984 a Halmstad) a wah singa an DJ fram Swiidn.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Basshunter#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Basshunter#Styuujo_albomExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Basshunter#Extoernal_lingkWikipidia: Iemi Bielihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Iemi_BieliIemi Bieli (Amy Bailey; 27 Novemba 1895 – 3 Aktuoba 1990) ena Jumiekan edikieta, suoshal woka ah uman raits advoket. Shi eh kuo-founda a di Jumiekan ied aaganizieshan Sieb di Piknidem ah shi ena di jraibin fuos baka di jraib fi inchajuus boert kanchuol ina di ailan.Jumiekan uman raitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_uman_raitaWikipidia: Sidela Bukahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Sidela_BukaSidela Buka baan Sidilla Editha Malcolm (23 Julai 1926 - 8 Iepril 2008) ena Jumiekan singa ah raita. She ena rege myuuzishan Bab Maali muma.Jumiekan uman raitahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Jumiekan_uman_raitaWikipidia: Latn Adij ina Jumiekanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Latn_Adij_ina_JumiekanLatn Adij ina Jumiekan a wah buklet we kantien fyuu Latn adij chransliet ina Jumiekan bai Lari Chang. I beh-kompail bai Vicente Costalago.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Latn_Adij_ina_Jumiekan#Extoernal_lingkWikipidia: Ricky Martinhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Ricky_MartinRicky Martin (ril niem Enrique Martín Morales) a wah Puoto Riikan singa an akta fram San Juan.Myuuzishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:MyuuzishanWikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Nyuu Yaak (stiet)https://jam.wikipedia.org/wiki/Nyuu_Yaak_(stiet)Nyuu Yaak (Ingglish: New York) a waah stiet inna di Yunaitid Stiet a Amoerka.Wikipidia: Céline Dionhttps://jam.wikipedia.org/wiki/C%C3%A9line_DionCéline Marie Claudette Dion (baan 30 Maach 1968, Charlemagne, Kibek) a wah Kianadian singa.Wikipidia: Di Tel-Tiel Aathttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Tel-Tiel_Aat|}Plat somarihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Tel-Tiel_Aat#Plat_somariPoblikieshan ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Tel-Tiel_Aat#Poblikieshan_ischriAnalisishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Tel-Tiel_Aat#AnalisisRefranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Tel-Tiel_Aat#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Di_Tel-Tiel_Aat#Extoernal_lingkWikipidia: Percy Lizahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Percy_LizaCarlos Percy Liza Espinoza, nuo az Iiguor Percy Liza (10 Iepril 2000) a waah Peruan futbaal.Extoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Percy_Liza#Extoernal_lingkWikipidia: The Carpentershttps://jam.wikipedia.org/wiki/The_CarpentersThe Carpenters wehn a pop ban frahn Yunaitid Stiet.Diskagrafihttps://jam.wikipedia.org/wiki/The_Carpenters#DiskagrafiStyuujo albomhttps://jam.wikipedia.org/wiki/The_Carpenters#Styuujo_albomWikipidia: David Guettahttps://jam.wikipedia.org/wiki/David_GuettaDavid Guetta (riil niem: Pierre David Guetta; baan 7 Novemba 1967 a Paris) a wah French DJ an myuuzik produusa.Wikipidia: Aschria-Onggarihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aschria-OnggariAschria-Onggari also knon as di Aschro-Onggarien Empaya wahn a mieja senchral yuuropien pawa da las frahn 1867 tel 1918.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia: Aschro-Proshan waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aschro-Proshan_waarAschro-Proshan waar wahn a waar dat start ina June 1866 ahn en inna July a di siem yiir bitwiin di Kingdom a Prosha an di Aschrian Empaya.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia: Kingdom a Proshahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Kingdom_a_ProshaKingdom a Prosha wahn a Jorman kingdom dat existed biitiwin 1701 tel 1918. It unifayd Jormani in 1871 afta di Franco-Proshan waar ahn led di stet a di Joerman Empaya until is dissolushan ina 1918.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriJoermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniWikipidia: Wilhelm IIhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wilhelm_IIWilhelm II ah William II (1859-1941) Wahn di las Joerman Emperor ahn king a Prosha, ruling frahn 1888 tel he abjeket ona 9 Novemba 1918. Despite strengtening di Joerman Empaya's posishan as a gret powa by biilding a pawaful nevi, his errachic public polisi gretly publicly antagonaized di intanashanal komunichy ahn ah cosnidad by mani tu bi one a di undalyin caases a Wol Waar I.Wikipidia: Chriiti a Versaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Chriiti_a_Versaidi Chriiti a Versai wahn a piic chriiti signed ona June 28, 1919. One a di mos impotant chriitis a Wol Waar I, it ended di stet o waar bitwiin Joermani ahn di Alais.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWol Waar Ihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wol_Waar_IWikipidia: Joerman Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Joerman_EmpayaDi Joerman Empaya, also called Impirial Joermany or di Sekond Rek, wahn di period a di Joerman Rek from di unificashan a Joermani ina 1871 tel di Novemba Revolushan ina 1918 wen di Joerman Rek cheng is form a govament fro a manaaki tu a republik.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriJoermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniWikipidia: Unificashan a Joermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Unificashan_a_JoermaniDi Unificashan a Joermani wahn di process a building di modan Joerman nashon-stet wid fediral fichas based ona di concept a Lessa Joermani (one withaut Aschria) wich kommenced ona 18 Ogust 1866 wid adoption a di Nort Joerman Confedereshan Chriiti establishing di Nort Joerman Confedereshan, a Prosha-dominated militry alaiance wich wa subsequently deepend thru adoption a di Nort Joerman Kanstitushan. Di process symbolicali ended wid di proclamashan a di Joerman Empaya i.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia: Proclamashan a di Joerman Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Proclamashan_a_di_Joerman_Empaya Di proclamashan a di Joerman Empaya, alsa knon as di Deutsche Reichsgrundung, took plec ina Janowari 1871 afta di joint victry a di Joerman stets ina di Franco-Proshan Waar. A a resolt a di Novemba Chriitis a 1870, di soutern Joerman stets a Badin, Hesse-Damstat, wit der teritries sout a di Men line, Wurttembeg ahn Baveria, joined di Proshan-dominated "Joerman Konfederashan" on 1 Janowari 1871.1871https://jam.wikipedia.org/wiki/Category:1871Franco-Proshan Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Franco-Proshan_WaarIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriJoermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniWikipidia: Franco-Proshan Waarhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Franco-Proshan_Waar1871https://jam.wikipedia.org/wiki/Category:1871Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FransIschrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriJoermanihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:JoermaniWikipidia: Kamelhttps://jam.wikipedia.org/wiki/KamelA kamel (frahn Latin: camelus ahn Grik: κάμηλος (kamēlos) frahn Hibroo ar Phonichan: גָמָל gāmāl.) isa even-tod ungulate ina di genus Camelus dat bers dischinctive fatti deposits knon as "humps" on is bak.Wikipidia: Balkanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/BalkansDi Balkans, also nuon as di Balkan Peninsiula a wahn jaagrafikal ieria inna di soutiist a Yuurop.Wikipidia: Versaihttps://jam.wikipedia.org/wiki/VersaiVersai (French: Versailles) isa komiun ina di French depaatment a di Yvelines, Île-de-France, renowned wolwide fi di Palas a Versai ahn di gaadens a Versai, designated UNESCO Wol Heritage Sites. Locached ina di wesen subuurbs a di French kiapital, 17.Franshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:FransWikipidia: Skandabeghttps://jam.wikipedia.org/wiki/SkandabegGjergj Kastrioti (1405-17 Janowari 1468), commonly knon as Skandabeg (Albienian: Skënderbeu), wahn a Albienian fuudal laad ahn militry commanda whu led a rebellion agains di Ataman Empaya ina wha is todey Albienia, Naat Masiduonia, Griis, Kosova, Montenegro, ahn Soerbia.Wikipidia: Franz Joseph I a Aschriahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Franz_Joseph_I_a_AschriaFranz Joseph I ah Francis Joseph I (18 Ahgust 1830 - 21 Novemba 1916) wahn Empera a Aschria, King a Onggari, ahn di otha stets a di Habsburg maanaki frahn 2 Decemba 1848 until his det ona 21 Novemba 1916. Ina di early paat a his reen, his relms ahn teritries we reffered tu as di Aschrian Empaya, but we rekonstichuted as di dual maanaki a di Aschro-Onggarien Empaya ina 1867.Wikipidia: Charles IIIhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Charles_IIICharles III (Charles Philip Arthur George; boon 14 Novemba 1948) is King a di Yunaitid Kingdom ahn di 14 otha Kamanwelt relms. He wahn di longes-serving heer apparent ahn Prince a Wels ahn, a age 73, bicem di oldes peerson tu accede tu di British thron, afta di det a his motha, Elizabet II, ona 8 Sepchemba 2022.Wikipidia: Aschrian Empayahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Aschrian_Empayadi Aschrian Empaya wahn a Senchral-Iistern Yuuropean ahn multinashanal gret power frahn 1804 tu 1867, created by proclamashan out a di relms a di Habsburgs. During is existence, it wahn di third mos populaas maanaki ina Yuurop afta di Roshan Empaya ahn di Yunaitid Kindom.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia: Joerman Konfederieshanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Joerman_KonfederieshanDi Joerman Konfederieshan wahn a associeshan a 39 Joerman-spiiking soverin stets ina Senchral Yuurop. It wahn crieted by di Kangres a Vi'ena ina 1815 as a repliecment a di forma Uoli Ruoman Empaya, wich had biin dissolved ina 1806.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia: Mike Junior 1444https://jam.wikipedia.org/wiki/Mike_Junior_1444António Rocha Júnior Nascido em 09/04/1999 natural De Salvador Bahia, porém se criou no interior da Bahia. conhecido com nome artístico auto-denominado de Mike Junior 1444 Cantor de músicas pop e faz regravações de sucessos musicais.Wikipidia: Piis a Praghttps://jam.wikipedia.org/wiki/Piis_a_PragDi Piis a Prag wahn a piis chriiti saignd by dem Kingdom a Prosha ahn di Aschrian Empaya at Prag ona 23 Ahgust 1866. Ina combinieshan wit di chriitis a Prosha ahn several sout - ahn senchral Joerman stets it ended di Aschro-Proshan Waar.Ischrihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:IschriWikipidia: Piis a Prag (1866)https://jam.wikipedia.org/wiki/Piis_a_Prag_(1866)Di Piis a Prag wahn a piis chriiti saignd by dem Kingdom a Prosha ahn di Aschrian Empaya at Prag ona 23 Ahgust 1866. Ina combinieshan wit di chriitis a Prosha ahn several sout - ahn senchral Joerman stets it ended di Aschro-Proshan Waar.See alsohttps://jam.wikipedia.org/wiki/Piis_a_Prag_(1866)#See_alsoWikipidia: Jumieka Joernalhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_JoernalDi Jumieka Joernal (Jamaica Journal) a wah pier-rivyuu akademik joernal poblish bai di Instityuut a Jumieka. I poblish skalali aatikl pah di ischri, nachral ischri, aat, lichicha, myuuzik, ah kolcha a Jumieka.Wikipidia: Erik cartmanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Erik_cartmandis like jew dose not like mr garison and my grey rat can do a perfect inpresion on him he think kenny is a jewWikipidia: Interlinguehttps://jam.wikipedia.org/wiki/InterlingueInterlingue, arijinali Occidental, a wah intanashinal agzileri languij kriet ina 1922 and riniem ina 1949. Di krieta, Edgar de Wahl, eh-out fi achiiv maximal gramatikal regiulariti ah nachral kiarikta.Interlinguehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:InterlingueLanguijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia: Edgar de Wahlhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Edgar_de_WahlEdgar de Wahl (23 Aagos 1867 – 9 Maach 1948) ena wah Baltik Joerman tiicha, matimatishan ah lingguis. Ih muos fiemos az di krieta a Interlingue (nuo az Occidental rait chuu ih laif), wah nachralistik kanschoktid languij bies pah Indo-Yuropiyan languij, we inishali poblish ina 1922.Interlinguehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:InterlingueWikipidia: Shaggyhttps://jam.wikipedia.org/wiki/ShaggyOrville Richard Burrell (baan 22 Aktoaba 1968, Kinston), bunuon bai im stiej niem Shaggy (Shagi), a wah Jumiekan singa an rappa.Wikipidia: Lingua franca novahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lingua_franca_novaElefen, arijinali Lingua franca nova, a wah intanashinal agzileri languij kriet ina 1965.Gramahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lingua_franca_nova#GramaSentanshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lingua_franca_nova#SentansSobjek ah abjekhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lingua_franca_nova#Sobjek_ah_abjekKamplimenthttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lingua_franca_nova#KamplimentPrepazishanhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lingua_franca_nova#PrepazishanKlaazhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Lingua_franca_nova#KlaazWikipidia: Wes Yuurop Yuunianhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Wes_Yuurop_YuunianDi Yuurop Yuunian iz ah yuunian dat komprizes of yuuropian natians in which dem aal uuse di same kurrenci Di "Euro" Di konchri it apart of incluuuud "Irelaand" Spein" Italia Malta Romeina hungarii austreia and morrWikipidia: François Hollandehttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fran%C3%A7ois_HollandeFrançois Hollande (12 Aagos 1954– ) wehna Prezident a Frans (2012– 2017).Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fran%C3%A7ois_Hollande#RefransExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Fran%C3%A7ois_Hollande#Extoernal_lingkWikipidia: Vesoulhttps://jam.wikipedia.org/wiki/VesoulVesoul a wah uoal siti ina naadan Frans. Askaadn tu di 2020sensos, di siti ab a papyulieshan a piipl ina wah ieria a 9.Spuotshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vesoul#SpuotsDemografixhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vesoul#DemografixGalleryhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vesoul#GalleryExtoernal lingkhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Vesoul#Extoernal_lingkWikipidia: Angel Orensanzhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Angel_OrensanzAngel Orensanz (Febiweri 11, 1940 - ) a wah skolpta ahn pienta fram Spien.Aatishttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:AatisSpanish piiplhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Spanish_piiplStobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Shahnez Boushakihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shahnez_BoushakiShahnez Boushaki (22 Maach 1985) ena baan ina Aljiiria ah ton Baaskitbaal.https://archive.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shahnez_Boushaki#RefransLinkshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Shahnez_Boushaki#LinksWikipidia: Boushakihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Boushaki* Mustapha Ishak BoushakiWikipidia: Abeno Harukashttps://jam.wikipedia.org/wiki/Abeno_HarukasAbeno Harukas (あべのハルカス) a di towa fi Osaka, Japan.Stobhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:StobWikipidia: Jumiekan palitikal kanflikhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumiekan_palitikal_kanflikDi Jumiekan palitikal kanflik a wah lang-standin fyuud bitwiin rait-wing ah lef-wing eliment ina di konchri, we noftaim expluod ina voilens. Di Jumieka Lieba Paati (JLP) ah di Piiplz Nashinal Paati (PNP) eba a-fait fi kanchuol di ailan fi ierz ah di raivalri inkorij oerban waarfier a Kinston.Aaganaiz kraim kanflik ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Aaganaiz_kraim_kanflik_ina_JumiekaRayat ah sibl disaada ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Rayat_ah_sibl_disaada_ina_JumiekaTerarizam ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Terarizam_ina_JumiekaWikipidia: Terarizam ina Jumiekahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Terarizam_ina_JumiekaTerarizam ina Jumieka a no siiros chret tu di sikyuuriti a di stiet. Aal di siem, terarizam don-okor ina Jumieka paas, laka juurin di CanJet Flight 918 aijakin, wen wah Jumiekan gonman chrai fi tek uoba wah pasinja plien a-ed frah Jumieka tu Kyuuba (frah we deh wuda den prosiid gaa Alifax).Riakshan tu di 11 Septemba 2001 atakhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Terarizam_ina_Jumieka#Riakshan_tu_di_11_Septemba_2001_atakWikipidia: Guadalajara (Mexiko)https://jam.wikipedia.org/wiki/Guadalajara_(Mexiko)Guadalajara a di siti ina di Mexiko.Guadalajara (Mexiko)https://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Guadalajara_(Mexiko)Wikipidia:Di nesiseri aatikl demhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:Wikipidia:Di_nesiseri_aatikl_demWikipidia: Jumieka Lieba Paatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Jumieka_Lieba_PaatiDi Jumieka Lieba Paati (JLP) a wan a di tuu mieja palitikal paati a Jumieka, dieda wan a di Piiplz Nashinal Paati (PNP). Wails di niem maita sojes se a wah suoshal demokratik paati (laka ou di kies fi "Lieba" paati ina nof adaels Kamanwelt relm laka Aschrielia, Nyuu Ziilan ah di Yunaitid Kingdam), di JLP akchuali a kansoervativ paati.Wikipidia: Piiplz Nashinal Paatihttps://jam.wikipedia.org/wiki/Piiplz_Nashinal_PaatiDi Piiplz Nashinal Paati (PNP) a wah suoshal-demokratik palitikal paati a Jumieka, foun ina 1938 bai Naaman Washintan Manli uu saab az paati prezident tel ih det ina 1969. I huol 14 outa di 63 siit ina di Ous a Riprizentitiv, ah 96 a di 227 luokal gobament divijan.Refranshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Piiplz_Nashinal_Paati#RefransWikipidia: Glosahttps://jam.wikipedia.org/wiki/GlosaGlosa a wah aatifishal languij inten fi yuuz mongx piipl wid difrah-difrah nietiv, kolcharal, ar nashinal languij. A wah agzileri languij an i no ab no poerpos fi soplant ar riplies eni adaels languij.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia: Interlinguahttps://jam.wikipedia.org/wiki/InterlinguaInterlingua (/ɪntərˈlɪŋɡwə/) a wah intanashinal agzilari languij (IAL) divelop bitwiin 1937 ah 1951 bai di Amoerkan Intanashinal Agzilari Languij Asosieshan (IALA). A wah kanschrok languij a di "nachralistik" varayati, ufa vokiabileri, grama, ah adaels kiaraktaristik diraiv frah nachral languij.Languijhttps://jam.wikipedia.org/wiki/Category:LanguijWikipidia: Armuial a soverin stateshttps://jam.wikipedia.org/wiki/Armuial_a_soverin_statesDis armurial ah soverin states shows di coat ah arms, nashonal emblem Ar seal fah evri soverin state. Aldoe sum countries duh na av an offishal nashonal emblem, unoffishal emblems wich aa deh factuh uused aa nashonal emblems aa also shown below.Ahttps://jam.wikipedia.org/wiki/Armuial_a_soverin_states#A